Apie žarnyno infekcines ligas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Širvintų skyriaus specialistai primena, kad dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja apsinuodijimų maistu ir bakterinių žarnyno infekcijų.

Vasarą registruojama daugiau nei pusė visų metų žarnyno infekcijų atvejų. Gyventojai dažniau nei kitais metų laikais skundžiasi įvairiais skrandžio ir žarnyno negalavimais. Įspėjame saugotis užteršto, sugedusio ar netinkamai laikomo maisto, ar per ilgai šilumoje laikytos mėsos, pieno produktų, gesti pradėjusių daržovių, neaiškių grybų vartojimo, nes gali baigtis ne tik pilvo skausmais ar viduriavimu, bet ir „atostogomis“ ligoninėje. Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai, taigi, kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamų ligų. Teigiama, kad dažniausiai jomis užsikrečiama nuo gyvūninio maisto, per jį dažniausiai plinta salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, ešerichiozė ir trichineliozė. Paprastai šios ligos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių – inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimų, centrinės nervų sistemos pažeidimų ir kitų ilgai išliekančių sveikatos problemų.

Salmoneliozė pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nesilaikantys rankų higienos. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų darbuotojų rankų.

Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems asmenims.

Kampilobakteriozės atvejų pastaraisiais metais daugėja ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tačiau priežastys nėra gerai žinomos. Ši liga pasireiškia viduriavimu, neretai su krauju, pilvo, galvos skausmais, pykinimu ar vėmimu.

Listerioze susergama vartojant užkrėstą, dažniausiai gyvūninį maistą, pieną, užkrėstą vandenį, daržoves. Listerijos yra atsparios aplinkos veiksniams, gali daugintis net šaldytuve. Liga pasireiškia temperatūros pakilimu, raumenų skausmais, akių junginės uždegimais, nervų sistemos pažeidimais, pykinimu, vėmimu, viduriavimu.

Trichinelioze žmonės užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą sergančių gyvūnų kiaulių, šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, 1–2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda veido ir akių pabrinkimai – edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai bei nemiga.

Ešerichioze užsikrečiama vartojant žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną, tačiau infekcija gali plisti ir per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį, taip pat per buitinį sąlytį. Ši liga pasireiškia viduriavimu, neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis.

Vilniaus departamento Širvintų skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad gera rankų higiena yra viena efektyviausių bei pigiausių priemonių kovoje su infekcijomis.

Rankos yra plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais. Nesant galimybei nusiplauti rankų, rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles, ar kitas tam skirtas priemones.

Maistui vartoti gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą. Švariai nuplauti žalias daržoves. Žalią mėsą laikyti atskirai nuo termiškai apdorotų produktų. Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų vartojimo.

Vidimantas Arasimavičius
Vilniaus departamento Širvintų skyriaus vedėjas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+