Rugpjūčio 1 dieną Zibaluose paminėtos buvusio Zibalų parapijos klebono Kazimiero Lajausko (1892–1921) 100-osios mirties metinės.
Sekmadienį Šv. Mišias Zibalų Šv. Jurgio bažnyčioje aukojęs klebonas Vidas Bernardas Sajeta pažymėjo Kazimiero Lajausko nuopelnus parapijai ir visai Lietuvai, akcentavo sekmadienio šventimą, amžinųjų vertybių – gerumo, jautrumo, paslaugumo, tikėjimo, artimo meilės – būtinumą. Į Šv. Mišias ir minėjimą atvyko per dvi dešimtis kunigo Kazimiero Lajausko giminaičių, kilusių iš Levaniškių, Bokšto, Bajorakampio, Anciūnų kaimų, parapijiečių ir kunigo gerus darbus menančių kraštiečių, giedojo Zibalų bažnyčios choristai, vadovaujami vargonininko Aurelijaus Pampuchos. Bažnyčioje buvo įrengtas specialus altorėlis su kunigo Kazimiero Lajausko portretu, papuoštas rudbekijų žiedais ir apšviestas žvakių šviesa.
Kunigas Kazimieras Lajauskas, Zibaluose kunigavęs 1919-1921 metais, sėkmingai pasidarbavo parapijos pastoracijoje, buvo žmonių mėgiamas ir gerbiamas, vyresniųjų parapijiečių nuolat prisimenamas ir geru žodžiu minimas. Jis ne tik propagavo religines vertybes, bet ir žadino tėvynės meilę bei tautinį atgimimą.
Iš netoliese esančio Levaniškių kaimo kilęs ir Zibaluose klebonavęs kunigas Kazimieras Lajauskas ypatingai puoselėjo lietuviškumą. Kaip tik su jo atėjimu buvo atkurta Zibalų parapija. Kunigas priešinosi prievartiniam gyventojų lenkinimui ir rėmė lietuvių atgimimą. 1921 m. kovo 14 d. buvo lenkų žandarų suimtas, apiplėštas, tardytas ir be jokio teismo po trijų dienų Lipuvkos miške, sulaukęs vos 29 metų amžiaus ir 6 metų kunigystės, nužudytas. Ši niekšybė, anot istoriko Juozo Lebionkos, įvykdyta todėl, kad „kunigas buvo žinomas kaip sąmoningas lietuvis patriotas“. Kituose šaltiniuose minima, jog, tvarkydamas Zibalų bažnyčią, kun. Kazimieras Lajauskas per klaidą sudegino dvi senas 1863 m. sukilimo lenkų vėliavas, dėl to užsirūstino vietiniai dvarininkai ir apskundė kleboną pasienio žandarams.
Po visą Lietuvą išsiblaškę ir senokai nesimatę kunigo Kazimiero Lajausko giminaičiai po iškilmių skirstytis neskubėjo, aplankė Zibalų kapinėse palaidotų kitų artimųjų kapus, bendravo su seniai nematytais vaikystės ir jaunystės draugais, dalijosi prisiminimais. Rugpjūčio saulės nušviestuose žmonių veiduose švytėjo džiaugsmas, vieni kitiems linkėjo Marijos palaimos. Gražus bendravimas ir dalijimasisi prisiminimais buvo tęsiamas prie vaišių stalo Zibalų bendruomenės namuose.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 6 d. laikraščio numeryje.
