Užgavėnės visada išpuola antradienį ir laikomos Pelenų dienos išvakarėmis. Tačiau jas galima švęsti ir anksčiau, parodė Širvintų kaimo bendruomenės „Upė“ nariai. Jie ne tik papuošė Širvintų miesto Igno Šeiniaus alėją tautodailininko Kęstučio Norušio padaryta ir menininkės Agnės Andruškos dekoruota Užgavėnių kauke, tačiau ir susirinko apšilti bei pasistiprinti prieš antradienį Širvintose surengtą pagrindinę Užgavėnių šventę.
Užgavėnių metu ruošiami įvairūs patiekalai, kurie simbolizuoja žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Būtent jų netrūko tradiciškai nuo pat ryto Širvintose antradienį veikusioje Užgavėnių mugėje. Čia galėjai už 4 eurus sukrimsti iš mielinęs tešlos riebaluose virtą pyragėlį su mėsos įdaru, už 6 eurus nusipirkti riebią rūkytą skumbrę ar tiek pat kainavusią riebią vytintą kuoją. Kainos kandžiojosi, juk ir virtinė riestainių, kurią įveiksi vienu prisėdimu, kainavo daugiau nei „Širvintų krašto“ mėnesio prenumerata su pristatymu į namus. Tačiau pinigų per Užgavėnes mažai kas šykštėjo, nors tingaus pertekliaus simbolis Lašininis ir pralaimėjo savo kovą Kanapiniui. Ši pergalė paskelbė, jog iki Velykų visiems teks prisiklijuoti pilvus prie nugarkaulių.
Todėl ir pirko, valgė širvintiškiai blynus, kurie simbolizuoja saulę, kimšo į skrandžius spurgas, kurios simbolizuoja žiemos pabaigą. Gal prekiautojų palapinėse buvo galima rasti ne visus tradicinius Užgavėnių valgius – pirmiausia šiupinį, šaltieną, tačiau įvairių mėsų tikrai buvo gausu.
Nuo seno Užgavėnių dieną būdavo spėjami orai. Pavyzdžiui, jeigu diena saulėta – pavasarį reikės anksti sėti; jeigu yra kritulių – šįmet gerai augs javai; jeigu sausa – sėjant pavasarį reikia būti atsargiems.
Kadangi nuo ryto buvo apniukę ir net dulkė lietus, todėl nereikėjo laistytis vandeniu, kad greičiau ateitų pavasaris ir atgimtų žemė. Užtat lietus mums sakė: šįmet sulauksime gražaus derliaus!
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 15 d. laikraščio numeryje.
