Tik bendromis jėgomis išugdomi talentingi muzikantai

Tik bendromis jėgomis išugdomi talentingi muzikantai
Negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Viena iš jų – Ilona Jadzevičiūtė, Širvintų meno mokyklos fortepijono klasės mokytoja. Komunikabili, energinga, paslaugi, santūri mergina pelnė bendradarbių bei vadovų pripažinimą ir pagarbą. L. e. Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė  gyrė jauną pedagogę, sakė, jog labai džiugina Ilonos požiūris į darbą, tikra, nesuvaidinta meilė ugdytiniams. Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė sutiko atsakyti į keletą klausimų.
– Širvintiškiams esate pažįstamas žmogus, nes čia gyvena Jūsų tėvai ir seneliai. Papasakokite daugiau apie save: kokius mokslus baigėte, kas Jus paskatino rinktis fortepijono specialybę, kur stažavotės, kodėl po studijų sugrįžote į  Širvintas?
– Iki trečios klasės gyvenau su tėvais Ukrainoje. Atvažiavus į Lietuvą, metus mokiausi lietuvių kalbos Vilniaus mokykloje ,,Lietuvių namai“ ir lankiau Broniaus Jonušo muzikos mokyklą. Nuo ketvirtos klasės gyvenau Širvintose ir mokiausi ,,Atžalyno“ progimnazijoje. Taip pat lankiau Meno mokyklą. Fortepijono klasėje mokiausi pas mokytoją Eiliną Stropaitę, kuri ir paskatino mokytis fortepijono specialybės. Po aštuntos klasės įstojau į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Baigusi konservatorijoje dvylika klasių, 2008 metais įstojau  į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) fortepijono klasę, kur baigiau bakalauro ir magistro studijas. LMTA studijavau pas prof. Haliną Radvilaitę, doc. Roką Zubovą bei prof. Nijolę Ralytę. Studijuodama dalyvavau respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, kuriuose tapau diplomante ir laureate. Taip pat dalyvavau įvairiuose koncertuose, festivaliuose, renginiuose bei meistriškumo kursuose pas Lietuvos bei užsienio profesorius. Dabar darbą susirasti Lietuvoje pagal specialybę labai sunku. Džiaugiuosi, kad dirbu savo buvusioje mokykloje.
– Esate garsių Bartkuškio pedagogų Jadzevičių dinastijos atstovė. Papasakokite apie savo šeimos žmones, dirbusius ir dirbančius pedagoginį darbą. Kas iš Jums artimų žmonių darė (-o) didžiausią  įtaką Jūsų – kaip mokytojos – savybėms?
– Meilė muzikai nuo mažens buvo skiepijama abiejų tėvų. Tėtis grodavo gitara, mama – pianinu. Kai susirinkdavo giminės ar draugai, namie visada skambėdavo dainos. Mama dirbo pedagoginį darbą, dainavo. Ji buvo ir yra man pavyzdys. Gyvenau šeimoje, apgaubtoje mamos ir tėčio meile ir šiluma. Ėmiau pavyzdį iš mamos ir norėjau būti panaši į ją. Geriausias vaikų auklėjimas – tėvų pavyzdys. Mama mokytojauja jau 23 metus. Stengiuosi būti atsakinga kaip ir ji, gerbti savo mokinius. Pati pradėjau koncertuoti būdama 5 metų. Konkursams ir koncertams ruošė mano mama, muzikos mokytoja Julija Jadzevičienė. Mokė dainuoti, siuvo koncertines sukneles, darė šukuosenas. Mama – ne vienintelis pedagogas mūsų šeimoje. Didžiuojuosi savo seneliais. Močiutė Zofija Jadzevičienė, buvusi biologijos ir chemijos mokytoja, Bartkuškio mokykloje dirbo 51 metus. Senelis Eduardas Jadzevičius (1941-2007), būdamas 25 metų, pradėjo vadovauti Bartkuškio mokyklai, jos direktoriumi dirbo 42 metus, dėstė rusų kalbą. Tėčio brolis Edvardas Jadzevičius (1963-2005) buvo technologijų mokytojas.
– Prieš trejetą savaičių buvo unikali galimybė pamatyti Jus koncertuojančią. Su kolega Robertu Vasilevskiu jubiliejiniame koncerte atlikote „Neapolietišką dainelę“. Toks įspūdis, jog gebate šiltai bendrauti su publika. Kaip manote, kas lemia atlikėjo santykį su muzika?
– Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.
– Sakoma, jog geras mokytojas yra tas, kuris geba savo mokiniams būti ne tik mokytoju, bet ir draugu. Ar sutinkate su tokiu teiginiu? Jeigu taip, tai kodėl?
– Taip, sutinku. Iš tikrųjų mokytojas mokiniui turi būti geras draugas, psichologas, nes vaikai ateina į pamokas iš skirtingų šeimų, su skirtingomis problemomis. Būna taip, kad reikia išklausyti, suprasti, padėti išspręsti vaiko problemas ir tik po to muzikuoti.
– Papasakokite apie savo mokinių pasiekimus. Tiesiog pasidžiaukite jais.
– Bent kol kas pasiekimai kuklūs, nes tik neseniai pradėjau dirbti mokykloje, bet jau dalyvavome kalėdiniame koncerte, mokyklos renginiuose. Labai džiaugiuosi, kad vaikai noriai ateina į pamokas ir netgi stebisi, kodėl taip greitai prabėga pamokos laikas.
– Mokote mokinius groti fortepijonu. Sakykite atvirai, kas labiau lemia ugdytinių puikius rezultatus: prigimtinis talentas ar atkaklus darbas?
– Geras rezultatas priklauso nuo mokytojo darbo, mokinių bei tėvų. Tai auksinis trikampis. Tik bendromis jėgomis galima pasiekti gerų rezultatų. Džiaugiuosi, kad man pavyksta vaikus sudominti ir bendradarbiauti.
– Ar kada nors susimąstėte, ką veiktumėte, jei nebūtumėte mokytoja?
– Niekada neturėjau minčių rinktis kitą profesiją, nes pedagoginis darbas man patinka.
– Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Meno mokykla, kad joje vaikas puikiai jaustųsi?
– Mokykloje turėtų būti motyvuojanti, kūrybiškumą skatinanti ugdymo aplinka. Gera mokykla turėtų kryptingai ir atsakingai siekti bendro tikslo, o joje laisvai bei saugiai turėtų jaustis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.
– Pasakykite, kokia ateitis laukia klasikinės muzikos?
– Klasikinė muzika yra viena iš didžiųjų žmogiškumo paveldo turtų. Šalia kitų kultūrinių vertybių ji gyvuos amžinai.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Ilonos Jadzevičiūtės nuotraukos
1. Meno mokyklos mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo močiute, buvusia ilgamete Bartkuškio mokyklos mokytoja.
2. Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.
3. Ilona Jadzevičiūtė: „Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.“
Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.

Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.

Negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Viena iš jų – Ilona Jadzevičiūtė, Širvintų meno mokyklos fortepijono klasės mokytoja. Komunikabili, energinga, paslaugi, santūri mergina pelnė bendradarbių bei vadovų pripažinimą ir pagarbą. L. e. Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė  gyrė jauną pedagogę, sakė, jog labai džiugina Ilonos požiūris į darbą, tikra, nesuvaidinta meilė ugdytiniams. Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Ilona Jadzevičiūtė: „Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.“

Ilona Jadzevičiūtė: „Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.“

– Širvintiškiams esate pažįstamas žmogus, nes čia gyvena Jūsų tėvai ir seneliai. Papasakokite daugiau apie save: kokius mokslus baigėte, kas Jus paskatino rinktis fortepijono specialybę, kur stažavotės, kodėl po studijų sugrįžote į  Širvintas?

– Iki trečios klasės gyvenau su tėvais Ukrainoje. Atvažiavus į Lietuvą, metus mokiausi lietuvių kalbos Vilniaus mokykloje ,,Lietuvių namai“ ir lankiau Broniaus Jonušo muzikos mokyklą. Nuo ketvirtos klasės gyvenau Širvintose ir mokiausi ,,Atžalyno“ progimnazijoje. Taip pat lankiau Meno mokyklą. Fortepijono klasėje mokiausi pas mokytoją Eiliną Stropaitę, kuri ir paskatino mokytis fortepijono specialybės. Po aštuntos klasės įstojau į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Baigusi konservatorijoje dvylika klasių, 2008 metais įstojau  į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) fortepijono klasę, kur baigiau bakalauro ir magistro studijas. LMTA studijavau pas prof. Haliną Radvilaitę, doc. Roką Zubovą bei prof. Nijolę Ralytę. Studijuodama dalyvavau respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, kuriuose tapau diplomante ir laureate. Taip pat dalyvavau įvairiuose koncertuose, festivaliuose, renginiuose bei meistriškumo kursuose pas Lietuvos bei užsienio profesorius. Dabar darbą susirasti Lietuvoje pagal specialybę labai sunku. Džiaugiuosi, kad dirbu savo buvusioje mokykloje.

– Esate garsių Bartkuškio pedagogų Jadzevičių dinastijos atstovė. Papasakokite apie savo šeimos žmones, dirbusius ir dirbančius pedagoginį darbą. Kas iš Jums artimų žmonių darė (-o) didžiausią  įtaką Jūsų – kaip mokytojos – savybėms?

– Meilė muzikai nuo mažens buvo skiepijama abiejų tėvų. Tėtis grodavo gitara, mama – pianinu. Kai susirinkdavo giminės ar draugai, namie visada skambėdavo dainos. Mama dirbo pedagoginį darbą, dainavo. Ji buvo ir yra man pavyzdys. Gyvenau šeimoje, apgaubtoje mamos ir tėčio meile ir šiluma. Ėmiau pavyzdį iš mamos ir norėjau būti panaši į ją. Geriausias vaikų auklėjimas – tėvų pavyzdys. Mama mokytojauja jau 23 metus. Stengiuosi būti atsakinga kaip ir ji, gerbti savo mokinius. Pati pradėjau koncertuoti būdama 5 metų. Konkursams ir koncertams ruošė mano mama, muzikos mokytoja Julija Jadzevičienė. Mokė dainuoti, siuvo koncertines sukneles, darė šukuosenas. Mama – ne vienintelis pedagogas mūsų šeimoje. Didžiuojuosi savo seneliais. Močiutė Zofija Jadzevičienė, buvusi biologijos ir chemijos mokytoja, Bartkuškio mokykloje dirbo 51 metus. Senelis Eduardas Jadzevičius (1941-2007), būdamas 25 metų, pradėjo vadovauti Bartkuškio mokyklai, jos direktoriumi dirbo 42 metus, dėstė rusų kalbą. Tėčio brolis Edvardas Jadzevičius (1963-2005) buvo technologijų mokytojas.

– Prieš trejetą savaičių buvo unikali galimybė pamatyti Jus koncertuojančią. Su kolega Robertu Vasilevskiu jubiliejiniame koncerte atlikote „Neapolietišką dainelę“. Toks įspūdis, jog gebate šiltai bendrauti su publika. Kaip manote, kas lemia atlikėjo santykį su muzika?

– Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.

– Sakoma, jog geras mokytojas yra tas, kuris geba savo mokiniams būti ne tik mokytoju, bet ir draugu. Ar sutinkate su tokiu teiginiu? Jeigu taip, tai kodėl?

– Taip, sutinku. Iš tikrųjų mokytojas mokiniui turi būti geras draugas, psichologas, nes vaikai ateina į pamokas iš skirtingų šeimų, su skirtingomis problemomis. Būna taip, kad reikia išklausyti, suprasti, padėti išspręsti vaiko problemas ir tik po to muzikuoti.

– Papasakokite apie savo mokinių pasiekimus. Tiesiog pasidžiaukite jais.

– Bent kol kas pasiekimai kuklūs, nes tik neseniai pradėjau dirbti mokykloje, bet jau dalyvavome kalėdiniame koncerte, mokyklos renginiuose. Labai džiaugiuosi, kad vaikai noriai ateina į pamokas ir netgi stebisi, kodėl taip greitai prabėga pamokos laikas.

– Mokote mokinius groti fortepijonu. Sakykite atvirai, kas labiau lemia ugdytinių puikius rezultatus: prigimtinis talentas ar atkaklus darbas?

– Geras rezultatas priklauso nuo mokytojo darbo, mokinių bei tėvų. Tai auksinis trikampis. Tik bendromis jėgomis galima pasiekti gerų rezultatų. Džiaugiuosi, kad man pavyksta vaikus sudominti ir bendradarbiauti.

– Ar kada nors susimąstėte, ką veiktumėte, jei nebūtumėte mokytoja?

– Niekada neturėjau minčių rinktis kitą profesiją, nes pedagoginis darbas man patinka.

Meno mokyklos mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo močiute, buvusia ilgamete Bartkuškio mokyklos mokytoja.

Meno mokyklos mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo močiute, buvusia ilgamete Bartkuškio mokyklos mokytoja.

– Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Meno mokykla, kad joje vaikas puikiai jaustųsi?

– Mokykloje turėtų būti motyvuojanti, kūrybiškumą skatinanti ugdymo aplinka. Gera mokykla turėtų kryptingai ir atsakingai siekti bendro tikslo, o joje laisvai bei saugiai turėtų jaustis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.

– Pasakykite, kokia ateitis laukia klasikinės muzikos?

– Klasikinė muzika yra viena iš didžiųjų žmogiškumo paveldo turtų. Šalia kitų kultūrinių vertybių ji gyvuos amžinai.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas

Ilonos Jadzevičiūtės nuotraukos

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+