Kol Lietuva tik kalba, Širvintos imasi darbo

Iš 2016 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžeto bus skiriamos specialios lėšos socialinės rizikos šeimų nariams, pasiryžusiems gydytis nuo alkoholio priklausomybės, ir moterims kontraceptinėms spiralėms. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės teigimu, kai šalies valdžia kalba apie naujų institucijų steigimą, ieško spragų esamoje pagalbos socialinės rizikos šeimoms, vaiko teisių apsaugos sistemoje, vis dažniau tenka gelbėti mušamas moteris, sergančius, alkanus vaikus, o ausis pasiekia stingdančios naujienos apie naujas tragedijas. Pradėti visų pirma reikia nuo glaudesnio santykio su žmonėmis užmezgimo, nuo konkrečių problemų sprendimo.

Švietimas, atviras pokalbis ir konkreti pagalba girtaujančioms, socialinių įgūdžių stokojančioms, smurtą patiriančioms, dažnai – ir protinę negalią turinčioms moterims, kurios pagimdžiusios jau ne vieną vaiką ir negalinčios jais tinkamai pasirūpinti, pradžia to darbo, kuriuo siekiama suteikti pagalbą ir užtikrinti, visų pirma, vaikų priežiūrą, saugumą. Labai svarbu, kad žmonės, kurie išreiškia bent menkiausią abejonę dėl savo gyvenimo, pasiryžimą taisyti klaidas, būtų išgirsti ir jiems būtų pagelbėta. „Yra ne vienas atvejis, geras pavyzdys, kai atsikratęs alkoholio priklausomybės žmogus tarsi atgimsta, ima tvarkytis, rūpintis savo artimaisiais, namais, savimi…“ – sako merė Živilė Pinskuvienė.

Su naująja įstaigos vadove Jurgita Pukaite ir socialinėms darbuotojomis, dirbančiomis su socialinės rizikos šeimomis, išsamiai aptarta probleminių rajono šeimų situacija.

Po Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro reorganizacijos kartu su naująja įstaigos vadove  Jurgita Pukaite ir socialinėms darbuotojomis, dirbančiomis su socialinės rizikos šeimomis, išsamiai aptarta probleminių rajono šeimų situacija, įvardintos problemos. Įstaigai skirta konkreti užduotis – pasikalbėti su kiekviena socialinės rizikos šeima, išsiaiškinti konkrečius skaičius, kiek suaugusiųjų norėtų pagalbos pasakant „ne“ alkoholiui, kiek moterų norėtų, bet dėl finansinių ar kitų priežasčių negali sulaukti pagalbos planuodamos šeimos gausumą. Socialinių darbuotojų teigimu, dažnai probleminių šeimų moterys skundžiasi dėl neplanuotų nėštumų, nejaučia motyvacijos rūpintis vaikais. Joms trūksta švietimo, trūksta informacijos apie šeimos planavimą, apsisaugojimą nuo nėštumo. Konkreti pagalba siūlant moterims kontraceptines spirales padėtų ne tik dėl šeimos planavimo, bet ir dėl bendros moters sveikatos būklės – jos būtų paskatintos pasitikrinti sveikatą, nueiti pas medikus, gautų naudingų patarimų.

Pasak Jurgitos Pukaitės, Širvintų rajone yra 130 socialinės rizikos šeimų. Skaičiuojama, kad kontraceptinės spiralės galėtų būti siūlomos moterims iš 30 probleminių šeimų, kuriose auga vaikai. Apytiksliai toks pats skaičius žmonių norėtų gydytis nuo alkoholio priklausomybės.

„Labai dažnai šiose šeimose sukasi probleminis ratas – girtaujama, nesirūpinama vaikais, gimsta dar nelaukiamų vaikų, kuriems net kraitelius turi suruošti socialinės darbuotojos… O prie teikiamos pagalbos tiek priprantama, kad žmogus visiškai nebejaučia atsakomybės nei už save, nei už savo šeimą. Socialinė darbuotoja turi ir maisto produktus atvežti, ir už paslaugas sumokėti, ir patikrinti, ar vaikams košės kas išvirė… – taip neturi būti, – teigia Ž. Pinskuvienė. – Pradėsime nuo mažų, bet labai konkrečių darbų, pagalbos priemonių, tuomet galima mąstyti ir apie didesnius sistemos pokyčius“.