Pavyzdys veiksmingiau už bausmę

 Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos spec. pedagogas ir logopedas Tomas Labanauskas: „Stengiuosi būti šiuolaikišku mokytoju, aktyviai dalyvauti įvairiuose pilietiškumą skatinančiuose renginiuose.“

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos spec. pedagogas ir logopedas Tomas Labanauskas: „Stengiuosi būti šiuolaikišku mokytoju, aktyviai dalyvauti įvairiuose pilietiškumą skatinančiuose renginiuose.“

Jau senokai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklų duris praverdavo 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Vienas iš jų – Tomas Labanauskas, prieš penkerius metus pradėjęs dirbti Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos specialiuoju pedagogu ir logopedu. Per penketą metų jaunas mokytojas pelnė bendruomenės pasitikėjimą, Tomą gerbia ir jo darbą vertina tėvai, mokiniai, kolegos. Jo kvalifikuotos pagalbos prašo netgi po insultų kalbą atgaunančių senjorų artimieji. Mokytojų dienos išvakarėse jaunas pedagogas Tomas Labanauskas sutiko pasidalyti mintimis apie pedagogo profesijos išskirtinumą bei darbo ypatumus.

– Iš kur esate kilęs? Kaip nusprendėte pasirinkti logopedo bei specialiojo pedagogo specialybę?

– Esu gimęs Kėdainių rajone, augau Naujojoje Akmenėje, o užaugau Akmenės rajone, Šapnagių gyvenvietėje. Specialiąją pedagogiką (logopediją) studijuoti Šiauliuose nusprendžiau atsižvelgdamas į nuoširdų norą padėti žmonėms, pagarbą mokytojui, gerus bendravimo įgūdžius ir savo vyresniosios sesers pavyzdį. Sesuo džiaugėsi įdomia studijų programa ir galimybe mokytis neįprastų dalykų: gestų, daktilinės (pirštų) kalbos, neurologijos, psichopatologijos ir kt. Visos šios mokslo šakos mane labai sudomino ir domina iki šiol.

– Papasakokite apie savo šeimą, kurioje berods visa logopedų dinastija.

– Užaugau didelėje šeimoje. Turiu tris seseris ir brolį, su kuriais esame labai artimi, turime daug panašumų, bendrų bruožų, charakterio savybių. Gal tai ir padarė įtaką tam, kad dvi sesės ir aš studijavome tą pačią studijų programą – specialiąją pedagogiką. Brolis pasirinko dailės ir technologijų pedagogo specialybę.

– Kokias opiausias problemas sprendžia progimnazijoje spec. pedagogas? Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriate kiekvieną dieną? Su kokiomis problemomis tėvai kreipiasi į Jus?

Jaunųjų ugniagesių sąskrydžio akimirka.

Jaunųjų ugniagesių sąskrydžio akimirka.

– Be tiesioginiame darbe sprendžiamų problemų (ugdymo turinio pritaikymas, ugdymo(si) metodų parinkimas, mokymosi motyvacijos bei mokinių savivertės kėlimas, atsakingas žinių, mokėjimų, įgūdžių įvertinimas), aktyviai dalyvauju ir Vaiko gerovės komisijos veikloje. Būdamas šios komisijos nariu, kartu su kolegomis sprendžiu specialiosios pagalbos teikimo, mokyklos nelankymo, pamokų praleidinėjimo, smurto, patyčių, vagysčių ir panašias problemas. Nenuostabu, kad, sprendžiant iškilusias problemas, nuolatos tenka atsidurti konfliktinėse situacijose, kuriose didžiausias iššūkis – rasti savitvardos, griežtumo ir supratingumo dermę. Dažniausiai tėvai kreipiasi dėl vaikų skaitymo, rašymo problemų šalinimo bei neištariamų garsų tarimo mokymo. Visuomet malonu padėti prašantiems pagalbos tėveliams, tačiau, kad ir kaip būtų gaila, besikreipiančių tėvų skaičius yra gana mažas.

– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti su vaikais dirbantis specialusis pedagogas?

– Manau, kad tiek specialusis pedagogas, tiek bet kuris kitas pedagogas turi būti kompetentingas savo srities specialistas, išmanantis savo darbą, jaučiantis pagarbą vaikui, pasižymintis kantrybe, tolerantiškumu, empatiškumu, nuoširdumu, optimizmu.

– Bausmes mokykloje pakeitė šiuolaikiški ir perspektyvūs mokytojai, kurie autoritetą įgauna entuziazmu, motyvacija ir nuoširdžiu noru išmokyti vaiką. Ar esate vienas iš tokių mokytojų?

– Taip. Stengiuosi būti šiuolaikišku mokytoju, aktyviai dalyvauti įvairiuose pilietiškumą skatinančiuose renginiuose, taip norėdamas parodyti tinkamą pavyzdį mokiniams. Manau, kad tinkamas pedagogo pavyzdys daro didesnę įtaką mokinių ugdymui(si) nei seni, baimę bei susikaustymą sukeliantys bausmės metodai.

– Nuomonės, kaip turėtų būti mokomi vaikai, išsiskiria. Vieni aiškina, kad vaikams trūksta laisvės, kiti prieštarauja, kad kaip tik reikia griežtumo. Kas, Jūsų nuomone, turėtų būti mokytojas: draugas ar diktatorius?

– Be jokios abejonės – draugas. Manau, kad tik autoritetą turintis draugas gali pasidalinti turimomis žiniomis, patirtimi, taip pat pamokyti, išklausyti, užjausti ir, esant būtinybei, sudrausminti.

– Nuolat bendraujate su mokiniais, esate jų apsuptyje. Kaip pasikeitė (o gal nepasikeitė) Jūsų požiūris į mokyklą, į mokytoją, į mokinį, kokios mintys aplanko Mokytojų dienos išvakarėse?

– „Atžalyno“ progimnazijoje dirbu jau penktus metus ir galiu teigti, kad požiūris į visą mokyklos bendruomenę kasmet tik gerėja. Džiugu, kad kolektyve vyrauja draugiška atmosfera, kolegų galiu drąsiai prašyti pagalbos, profesinio ar net asmeninio patarimo. Kiekvienais metais prieš Mokytojų dieną mane užplūsta maloni mintis, kad sulauksiu ne tik mokinių, bet ir kolegų, šeimos narių, giminaičių bei draugų sveikinimų.

– Ko palinkėsite kolegoms mokytojams artėjančios Mokytojų dienos proga?

– Kolegoms norėčiau palinkėti sveikatos, geros nuotaikos, idėjų gausos bei profesinės ir asmeninės laimės.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Tomo Labanausko albumo

Jaunųjų ugniagesių sąskrydyje (Tomas Labanauskas stovi pirmas iš kairės).

Jaunųjų ugniagesių sąskrydyje (Tomas Labanauskas stovi pirmas iš kairės).

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top