Sutartinės vadinamos lietuviškomis senosiomis apeiginėmis giesmėmis. Manoma, kad jų tekstus kūrė lietuvių išminčiai – žyniai. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis iš lūpų į lūpas perduota šiandienai. Pirmosios sutartinės Širvintų rajone užrašytos 1935 metais Čiobiškyje ir Gelvonuose.
Rugsėjo 4 dieną aukštaitiškų sutartinių giedotojai rinkosi Čiobiškio seniūnijoje prie Čiobiškio-Padalių kelto. Čia nuskambėjo pirmosios sutartinių sąšaukos abipus Neries krantų. Vėliau šventė persikėlė ant Kernavės piliakalnių. Gražiai ir darniai ant Pilies, Mindaugo ir Aukuro piliakalnių nuskambėjo instrumentinės sutartinės atliekamos, skudučiais, daudytėmis, ragais. Įkūrus Aukuro ugnį, archeologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Steponavičienė ir folkloro grupė „Sedula“ pristatė 13-14 amžiaus Kernavės miesto moters rūbą.
Sutartinių vakaro „Dijūto, kolnali“ programoje dalyvavo net 18 kolektyvų. Tęsiant tradiciją, Aukštaitiška šimtaraštė juosta perduota kitų metų „Sutarjėlos“ organizatoriams Ukmergės kultūros centrui.
Laimutė Bikulčienė
Etninės kultūros specialistė
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 10 d. laikraščio numeryje.
