Prieš daugiau nei 30 metų uždaryta Beivydžių pradinė mokykla vis dar laukia savo tikrojo šeimininko. Ar besulauks?
Jeigu dabar būtų gyvas vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio puoselėtojas Motiejus Valančius, jis turbūt griebtųsi už galvos pamatęs, kas vyksta ne tik su kaimų, bet ir miestų mokyklomis. Sunkiai suvokiamas reiškinys, kad XXI amžiaus pradžioje viena po kitos visoje Lietuvoje uždaromos lietuviškos mokyklos. Anksčiau dėl jų naikinimo galima buvo kaltinti svetimus, šiandien tai darome savo rankomis ramindami save mokyklų tinklo optimizavimu, ugdymo kokybės gerinimu, valstybės lėšų taupymu ir kitomis skambiomis frazėmis. Vyskupui Valančiui tai būtų nesuvokiamas dalykas ir jis tikrai imtųsi prasmingos veiklos.
Kur šiandien dingo Lietuvos vaikai?
Juk, rodos, taip neseniai tų mokyklų buvo per mažai, jos buvo perpildytos mokinių, darbas vykdavo dviem pamainomis. Rugsėjo pirmosios proga tai viename, tai kitame Lietuvos mieste būdavo atidaromos naujos mokyklos, kasmet į jas atvykdavo bent po 15-20 jaunų specialistų mokytojų. Kur šiandien dingo Lietuvos vaikai? Atrodo, kad nei maras, nei karas, nei kokia gamtos stichija nenuniokojo mūsų šalies. Deja, ir mažėjantis gimstamumas, ir emigracija kiša koją. Jau ne viena mokykla atsidūrė ant išgyvenimo ribos. Perspektyvos liūdnos. Tėvai išsiveža vaikus į užsienį, kuriasi ten, kur yra darbo ir visos socialinės garantijos.
Birželio pradžioje keliaudamas su mokiniais palei Nemuną pastebėjau, kad netgi tokiose gražiose gyvenvietėse: Seredžiuje, Veliuonoje, Vilkijoje – yra tuščių sodybų su tvarkingais namais, kuriuose niekas nebegyvena.
Seredžiuje sutiktas malonus vidutinio amžiaus pašnekovas patikino, kad jauni žmonės, palikę gimtinę, masiškai išvažiuoja į Vokietiją. Prie Raudonės pilies sutikta mokytoja, pamačiusi būrį iš Širvintų atvykusių vaikų, pareiškė pageidavimą juos čia pasilikti, mat katastrofiškai trūksta pilyje įsikūrusioje mokykloje mokinių. Anksčiau buvusi Raudonės vidurinė mokykla turėjo apie porą šimtų mokinių, o dabar reorganizuotoje pagrindinėje belikę tik 70.
Labai skaudu, kad tokie dalykai su mokyklomis ir mokiniais vyksta Lietuvoje, bet kitos išeities nėra. Su šeimomis emigruojantys jauni žmonės nenori skursti, nori viską turėti čia ir dabar, todėl renkasi turtingesnius kraštus, ruošia vaikams sotesnį ir lengvesnį gyvenimą.
Panevėžyje pardavinėjami mokyklų pastatai
Ne vienam doram Lietuvos piliečiui nerimą kelia tai, kad su griūvančiais buvusių kolūkių tvartais, šienainio bokštais, kitomis pavojų keliančiomis griuvenomis parduodamos ir nykios demografinės padėties liudininkės – uždarytos mokyklos. Šokiravo savaitgalį pasirodęs Ingos Kontrimavičiūtės straipsnis „Nykstantis miestas pardavinėja ištuštėjusias mokyklas“. Jame kalbama apie tai, kad parduodamų nekilnojamojo turto objektų pasiūla Panevėžio mieste ir rajone nemenka, visgi, nepaisant bandymų jas parduoti už mažiau nei rinkos kaina, buvusios švietimo įstaigos toli gražu nėra paklausi prekė.
Straipsnyje akcentuojama, kad Panevėžio savivaldybės parduodamo turto sąraše – dviejų mokyklų pastatai. Tiesa, vienai jų, prieš ketvertą metų uždarytai „Verdenei“, aukcioną dar tik rengiamasi skelbti. Vis dėlto ji vienintelė turi potencialų pirkėją. Buvusios mokyklos vaiduokliu virtusį pastatą, nuniokotą laiko ir vandalų, nusižiūrėjo krepšinio mokykla. Kitas Panevėžio vaiduoklis – Alanto g. esantis nebaigtas statyti pastatas, kadaise turėjęs tapti prestižine, išskirtinai modernia mokykla – dabar miestui per metus atsieina 35 tūkst. Eur – tiek Savivaldybė sumoka jį saugančiai apsaugos tarnybai.
Į Panevėžio rajono savivaldybės parduodamo turto sąrašą greta pirkėjų laukiančių apleistų nebegyvenamųjų namų įrašytos dvi uždarytos – Kurganavos ir Ėriškių – mokyklos. Nors abi vaizdingose vietose, o kainuoja mažiau nei namas kaime, neatsiranda ne tik perkančiųjų, bet ir besidominčiųjų. Nuo Panevėžio apie šešis kilometrus nutolusiai Kurganavos mokyklai pirkėjo ieškanti Savivaldybė skelbė jau septynis aukcionus.
Apmaudu, kad ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje pilna statinių, kuriuos galima pagal Europos Sąjungos direktyvas pritaikyti ir panaudoti naujoms paskirtims. Deja, reikia pripažinti, kad dar nuo tarybinių laikų sėdi Savivaldybėse valdininkai, kurie nieko nedarė ir dar trukdo norintiems daryti. Už nieko nedarymą tik atlyginimai mokami laiku ir jokios bausmės už kažkada kolektyviai žmonių sukaupto turto niokojimą netaikomos.
Ar kaimiški rajonai atgims, jeigu vyriausybė į juos atsigręš?
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo žemės grąžinimo procedūros, kolektyvinio turto dalybos, gamyklų, fabrikų privatizavimas. Vieniems šis procesas atrodė labai prasmingas, kiti tai matė kaip paprasčiausią griovimą. Tas procesas, deja, tęsiasi iki šiol, tik dabar laikas pribrendo mokykloms, darželiams, ligoninėms, gimdymo namams…
O kas toliau? Kaimai jau gerokai ištuštėję, vaikų klegesio nebeliko, netgi jaunų vaikinų birbinamų motorolerių negirdėti. Ar jau griausime miestus? O kas toliau, kai nebeliks ką griauti? Kodėl mūsų valstybėje vyksta toks genocidas? Kodėl mažėja ištisi miestai ir kodėl taip suplanuota? Kam tai naudinga? Kas prisiims už tai atsakomybę, juk ne karo metas, kad miestai nyktų. Kažkaip net keista, kai svarbiausia vyriausybei yra kova su didžiu baubu – alkoholiu, o dar didesnio baubo – emigracijos – tiesiog stengiamasi nepastebėti.
Vyriausybei tiesiog būtina atsigręžti į kaimiškus rajonus, tų rajonų centrus, milijoniniai projektai reikalingi ne vien tik Vilniui. Bent asfaltuojami kaimo žvyrkeliai – irgi žingsnis progreso link. Iš dalies ir patys žmonės kalti lįsdami visi į Vilnių. Priežasčių vaidinti vilniečius yra ne viena. Gaila, kad lietuviai nemyli savo mažų miestelių, o tenkinasi didmiesčio tuštybe.
Nesinori minčių ne tik sau, bet ir kitiems baigti vien tik minorine gaida. Širvintos, atrodo, mažas miestukas, bet čia reikalai sparčiai gerėja: pastebėjau, kad žaidimų aikštelėje „Vaikystės stotelė“ kasdien susirenka daugybė vaikų, Širvintų pradinės mokyklos direktorė pasidžiaugė, kad nuo rugsėjo padaugės mokinių (pasirodo, iš Vilniaus į Širvintas gyventi atvyksta jaunos šeimos su vaikais!) ir mokykla turės net 370 pradinukų. Reikia manyti, kad nė viena Širvintų miesto mokykla bent per artimiausią dešimtmetį nebus įtraukta į savivaldybės parduodamo turto sąrašą.
O visoje Lietuvoje irgi nėra taip blogai. Keliaudamas su mokiniais iki Jurbarko, pastebėjau, kad ne tik autostradoje, bet ir kelyje palei Nemuną šimtai automobilių, prekybos centre Jurbarke daugybė žmonių, pakelėse esantys laukai gražiai apsėti, aplink Kauną gausybė statomų individualių namų, šalia kelio laukuose pristatyta kažkokių gamyklėlių, logistikos centrų. Tiesiog žmonės gyvena geriau, gal tik dejuoja daugiau.
Romas Zibalas
taigi mato, kad naudos 0. Tik istikimi patarnautojai garbina/
bet jie kaifuoja nuo skundu rasymo, o ten sostine, butu daugiau veiklos 😀
kazin ar eis?
galime saviskius specus rasytojus ten komandiruoti
ten tokiu specu turbut nera.
o idomu vilniuje del kalno kas nors skundus raso?
sovietiniai vadai turėjo privilegijas, bet jie nors su zmonemis dalindavosi. Nemokamas mokslas, gydymas, sanatorijai, atostogos, poilsisi prie Juodosios juros, garantuota darbo vieta baigus studijas ir daug kas kita. O dabar baigus studijas, daug kas i darbo birza, po to i uzsieni dirbti nekvalifikuotu darbu.
tikrai..
jei dar taip palis, Gedimino pilis taps kilnojamu turtu, ir ,,stoves“ salia seimininko Gedimino
baisu
ten ne blogybes rasomos, o slykstūs apsmeizimai.
kad kitu neimanoma skaityt, atsiverti, vien blogybes rasomos, norisi pozityviu ziniu
del to ji zmones ir prenumeruoja, o tie kurie neprenumeruoje parduotuveje pasideje ant konteineriu 🙂 🙂 skaito .
sis laikrastis – normaliausias rajone, kiti vien negatyvas
jau jau „teisingam“ laikrasciui uzkliuvo slides ir baltas piknikas. Prie visko jie prikimba. Keista, kad dar apie sios dienos ora priekabų nesurado 🙂
kad jau atšilo.
Visą dieną vėjas trankės, net suplyšo man basankės.
Vėjas bado kaip su grafkėm, biški šalta man su plavkėm.
Vėjas pučia, bet tai baika, man nešalta su fufaika
tai cia matyt mere bus kalta D:
O jau karštis, karštis…Nzn, ar čia klimato atšilimas kaltas, bet sinoptikais kaip niekad negalima tikėti. Iš vakaro paskelbė, kad iššusim nuo karščio, o dabar- lyja, šalta, vėjas pučia…
Kur tas 32 laipsniu karstis?
galetu durnu skundu rengejai emigruot
kaip gerai, kad turime puikia mere, protingi vertina ir ivertins per kitus rinkimus, tik kad kandidatuotu
Labai skaudu kad tai vyksta Lietuvoje bet kitos išeities nėra alkanam ir skurdžiui būti nesinori gaila kai emigruoja jauni žmonės su šeimom .Lietuvoj gyventi neimanoma kainos kyla ir kyla o atlyginimai niekaip.
reikia viesinti musu skundikus didvyrius kad visi zinotu kas rajonui kenkia
negerbiu skundiku, o mere saunuole, kad nepasiduoda
gal isgirs skundikai tautos balsa ir nors kiek aprims, bet pries rinkimus oi oi kas darysis, isteigs etatus skundu rasymams jei dar neisteige
tikrai taip.
Gelynus prie stoties isgire i svecius atvazive vilnieciai.
Sake, kad skoningai padaryta.
Dėkui merei ir jos visai komandai.
dabar negėda ir svečių pasikviesti iš kitų rajonų.Turim ką parodyti.
Skundikams gėda!!!!!!!!!!
tiesiog prasau – liaukites su tais skundais…
Pažiūrėkite, kiek jaunų mamų aikštelėje prie savivaldybės su mažais vaikais, kokia laimė vaikams. O dar kai kas drįsta burnoti, kad blogai. Vakarop aikštelę apguls bobutės su anūkais. Tik blogai, kad paaugliai ir žalias jaunimėlis siaubia tai, ką merė daro gražaus. Tiesiog nevertinamas geras darbas.
geda skundikams 🙁
Gerai, kad kelia rajona, bet skundu kiekis gali mažeti. Kiek galima su tais skundais lakstyti??
Vyriausybe privalo atsigrezti i regionus, savivaldybes savarankiskai pacios nesugebes prikelti visu regionu, reikalinga Vyriausybes visakeriopa parama, miestuose ir taip visko daug, reikia ziureti regionus
prisiminkim, kad ir mūsų rajonas merdėjo ir duobėj buvo pries gerus kelis metus, jei ne aktyvi merė, būtų numiręs rajonas visiškai, jau nemažai Pinskuvienė prikėlė, tikėkimės, kad nesustos ir toliau kelt
Gaila, jog savivaldybė pati turi dėti visas pastangas, kad tvarkytų rajoną, pritrauktų investicijas, rūpintųsi, kad gyventojai neišsibėgiotų, o galėtų valstybė prisidėti prie gerų darbų, skirti daugiau dėmesio regionams, jų infrastruktūros gerinimui, kelių tvarkymui, o dabar palieka viską vietos savivaldai, kurios lėšos ir galios ribotos, gerai dar kad turime šaunią merę, kuri turi tiek energijos ir ryžto, tai rajonas tvarkosi, o ką kalbėti apie kitus rajonus, kur merai visai neveiksnūs, ten merdėja, duobė didžiulė ir stagnacija
super miestas grazeja, dar ziema taip nesimate, o dabar, kai viskas suzaliavo, visas grozis pasimate, ne veltui er pastaruosius metus gyventoju padaugejo 1,5 tukstancio, tikesimes dides ir toliau
jeigu ir toliau mere tokiu tempu grazins rajona, greitai turesim kurortini miesta, neatsiliekanti nuo druskininku
Labai daug vilnieciu atsikrauste, nes patogu jaunom seimom, viskas vietoje, darzeliuose tikrai ne tokios eiles, kaip Vilniuje, kur zmones 5 metus eileje darzelio laukia ir dar veza per visa miesta, o musu miestelis patraukus, viskas vietoje, nera tokio surmulio, o sostine cia pat
Miestas grazeja, todel ir atvyksta jaunos seimos su vaikais gyventi. Ko anksciau nevaziavo?
Juk einama prie to, kad liks Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir tušti laukai laukeliai su peizažą paįvairinančiomis sodybų griuvenomis. Visi kiti – į londonus.
Ką ten mokyklos. Jau greit Širvintų mieste užteks vieno vaikų darželio.