Ši vasara buvo labai palanki poilsiui ir pramogoms gryname ore, todėl Musninkų vaikų dienos centras „Aitvarai” vasaros atostogas praleido aktyviai. Šiais metais buvo organizuotos dvi išvažiuojamosios penkių dienų stovyklos ir viena iškyla su nakvyne į Kernavę. Norime pasidalinti dalyvavusių vaikų ir vadovų prisiminimais.
Vindeikių stovykla „Lobių slėnis“. Birželis.
Jau tradicinė ir visų labai pamėgta stovykla Vindeikiuose netoli Širvintos upės vyko nuo birželio 25 d. iki birželio 30 d. Šiemet jos tema buvo „Lobių slėnis“. Vadovai ir vadoviukai Vindeikiuose susirinkto iš vakaro, (birželio 24 d.), kad galėtų suspėti pasiruošti ateinančiai savaitei. Sekmadienį susirinkę vadoviukai bei vadovai daug ruošėsi, bendravo, žaidė žaidimus. Tai labai pasiteisino, sutvirtino komandą.
Pirmadienį nuo pietų pradėjo rinktis likusieji stovyklautojai. Viso stovyklavo net 31 moksleivis nuo 7 iki 16 metų. Vaikai, suskirstyti į grupeles, vadovaujami vadoviukų atliko įvairias užduotis, dalyvavo veiklose. Pirmadienis buvo įsikūrimo, susipažinimo ir susidraugavimo diena.
Antradienio tema „Atrask lobį“ buvo skirta prisiminti Lietuvos istoriją: kūrėme mini spektakliukus pagal miestų įsikūrimo legendas, netoliese esančiose kapinėse uždegėme atminimo žvakeles rezistencinės kovos partizanams.
Trečiadienis beveik visiems vaikams buvo sunkiausias savaitėje, nes tai buvo sporto diena: vyko įvairios sportinės-turistinės varžytuvės. Vakare visi buvo labia pavargę, todėl greit užmigo.
Ketvirtadienį patyrėm daug įspūdžių. Tuoj po pusryčių turėjome žygį baidarėmis (daugumai tai buvo pirmas kartas). Plaukdami matėme labai gražius vaizdus. Pavakary lankėmės žirgyne pas Česlovą Marcinauską Poguliankoje (netoli Kernavės), kurio žemaituko veislės žirgas prieš keletą metų įveikė kelią istoriniame žygyje iki Juodosios jūros. Šeimininkai aprodė ūkį, daug papasakojo, po apylinkes pavėžino smagia karietaite, pavaišino kibinais ir skaniu obuolių kompotu. Esame jiems labai dėkingi už įdomią pažintį su žirgais ir nuoširdų svetingumą.
Penktadienį nustebino „Talentų diena“. Tai buvo paskutinio vakaro šventė. Nuo pat ryto ruošėmės vakaro „Grand“ pasirodymui. O vėlų vakarą vyko orientacinės-pažintinės varžybos, kurios baigėsi tik vėlyvą naktį.
Kas dieną eidavome maudytis, rašėme laiškelius ir juos vakarais skaitėme. Mūsų komandoje buvo nuostabūs muzikalūs savanoriai ir vadoviukai, kurie turėjo gitarą, smuiką, tamburiną ir gerus balsus. Todėl visi stovyklų vakarai baigdavosi pasisėdėjimu prie laužo su dainomis. Dainavome senas, jau pamėgtas dainas ir mokėmės naujų. Daina „Rytoj“ tapo stovyklos himnu ir lydėjo visą vasarą ir lydės ateity. Lobių ieškojome visur: gamtoje, aplinkoje, santykiuose, bendravime, savyje… Buvo labai smagu.
Greta (16 m.) ir vadovė Daiva
Pažintinė-turistinė iškyla Kernavėje. Liepa.
Karštą liepos dieną fantastiška kompanija susirinko prie Dienos centro iškylai į „Aitvarų“ stovyklavietę Kernavėje, kur gaivus pušynas, pilnas mėlynių ir aviečių. Vykome net keturiais automobiliais, nes labai daug vaikų norėjo iškylauti (21 moksleivis).
Atvykę vieni statė palapines – kai kuriems tai buvo nauja patirtis, kiti ruošė valgį. Po to pasiskirstę, kaip miegosime naktį, susėdę bendravome ir ruošėmės rimtam išbandymui – kliūčių ruožui. Vadovai parengė užduotis miške, o nuorodas pažymėjos mediniais pagaliais ant žemės. Buvo išties sudėtinga, o be to ir karšta. Bet mes buvom šaunūs ir draugiškai susidorojome su užduotimi. Dar spėjom prisivalgyti mėlynių, kurių čia buvo labai daug. Po karšto kliūčių ruožo dūmėm maudytis Pragarinės ežeran. Grįžę ilgai vakarojome prie laužo: daug dainavome, žaidėme „Bulvę“, mus net aplankė „vaiduokliai“ (persirengę vyresnieji draugai parengė mini spektakliuką). Kadangi buvo labai šilta žvaigždėta naktis, dauguma vaikų miegojo netoli laužo po atviru dangum. Tai buvo nepaprasta ir romantiška patirtis. Anksti pakilom visi laimingi ir gerai nusiteikę.
Ilgai nedelsę po pusryčių keliavome į Kernavės muziejų: pagilinome jau turimas istorines žinias, sužinojome kažką naujo, aplankėm seną atkurtą gyvenvietę. Nors lietutis truputį pakrapnojo, bet vistiek buvo labai karšta diena. Todėl vėl gaivinomės ežere. Gerokai po pietų grįžę į stovyklavietę, ant medinių lentučių užrašėme palinkėjimus Lietuvai, draugui ar sau… (Nes kaip vadovė sakė – mes ir esame Lietuva), pakabinome jas ant paruošto medelio ir palikome stovyklavietėje, kad ir kiti galėtų paskaityti…
Na, o pavakary, kaip ir dera tikriems turistams, susitvarkėme stovyklavietę ir kupini įspūdžių, vos spėję susikrauti daiktus į mašinas, pabėgome nuo baisios liūties. Buvo linksma, smagu ir gera. Visą iškylos laiką mums draugiją palaikė paukštelis nykštukas, kuris greičiausiai gyvena pavėsinės pastogėje, nes jis buvo toks drąsus, bet kartu ir neramus. Mes tikriausiai jam pasirodėme gana dideli ir grėsmingi. O mums buvo malonu pasijusti gamtos dalimi, iš arčiau ją pastebėti, pajausti…
Rugilė (13 m.) ir vadovė Asta
Musninkų VDC „Aitvarai“ vasaros stovykla prie jūros „Opa Kopa“. Rugpjūtis.
Jau antrus metus Dienos centro vaikai turi galimybę penkias dienas praleisti prie jūros. Rugpjūčio 19-25 d. buvo organizuota stovykla Monciškėse, sodyboje-poilsiavietėje „Opa Kopa“. Šiemet važiavo tie vaikai, kurie nebuvo pajūryje pernai.
Dalis vaikų jūrą pamatė pirmą kartą gyvenime. Aplankėme Klaipėdos delfinariumą, jūrų muziejų ir senamiestį, taip pat Palangą ir Šventąją. Džiaugėmės žygiais pajūriu, bendravimu, žaidimais paplūdymyje ir vakaronėmis su gitaros muzika ir dainomis. Skaniai valgėme. Vaikai savanoriavo komandose su vadovais, gamino maistą ir tvarkėsi.
Dienos centras vis dar neturi savo autobusiuko, todėl vykome su dviem savanorių automobiliais ir mikroautobusu, kurį paskolino Vilniaus Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras, už ką jiems esame labai dėkingi.
Greta (16 m.): „Kolektyvas buvo labai draugiškas bei smagus. Su kiekviena diena buvo vis linksmiau. Kitais metais vėl norėčiau vykti į pajūrį. Čia patyriau daug naujų įspūdžių bei nuotykių.“
Lukas (14 m.): „Anksčiau niekada nesu buvęs prie jūros ir kai tik ją pamačiau, ji padarė man didelį įspūdį. Taip pat labai patiko delfinariumas. Jame buvau pirmą kartą. Buvo labai įdomu stebėti kaip delfinai atlieka triukus.“
Augustė (15 m.): „Stovykloje sužinojau, kad ten, kur dabar yra jūra, anksčiau buvo miškas. Stovyklos dienos buvo geros, nes žaidėm žaidimus, ėjom prie jūros.“
Adelė (10 m.): „Man patiko gera kompanija. Labai patiko maudytis, o vakare susėsti ratu ir pasakyti, kaip jautiesi po dienos. Buvo labai šauni stovykla.“
Jūra visad dovanoja nepamirštamus įspūdžius. Svajojame ir kitais metais su ja pasimatyti…
Vadovė Kristina
Projektą remia: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.