Lūkesčius pranokusi netikėta dovana

Verda darbas...

Verda darbas...

Tarptautinę vaikų gynimo dieną iš paties ryto prie Širvintų vaikų dienos centro suvažiavo daugybė įvairiausių markių automobilių, iš kurių išlipo darbui pasiruošę žmonės. Nežinantiems atrodė, kad vyksta kažkas baisaus… Negailestigai nugenėtos prie namo sienos augančių tujų šakos sugulė į didžiulę krūvą, o iš po po medžių sugrėbtos šiukšlės ir buteliai buvo rūšiuojami ir kraunami į polietileninius maišus.

Žaidimų aikštelės supynių atgyvenusios stogo skiedros skriejo lauk, supuvę stovai buvo iškasami, senos grandinės išimamos, sudilusios lentos išmetamos – keičiamos naujomis. Iš žaidimų aikštelės seno inventoriaus liko tik šiukšlių kalnas.

Svečiams užkliuvo ir vaikų dienos centro lauko durys: jos buvo išimtos, paskui šveičiamos, lakuojamos, paliekamos džiūti. Turėklai brūžinami su metaliniais šepečiais, balkono terasos suskilusios plytelės lupamos lauk. Negaišdami nė minutės ir nesileisdami į kalbas, lyg bitutės visi juda, pluša…

Pastato viduje taip pat perversmas. Čia dizaineriai kuria jaukesnę ir malonesnę aplinką vaikams: perstato baldus, tvirtina lentynas, pajungia muzikinį kiną, taiso elektros instaliaciją, duše keičia užuolaidą, pakabas rūbams, meta lauk nereikalingus daiktus. Vyrai montuoja slenkstukus, kabina virtuvės spintelę ir t.t.

Sapnas tai, ar realybė? Iš nuostabos vadovėms net kojos linko. Aišku, viskas buvo iš anksto apgalvota ir surežisuota „nematomos“, sumanios ir išmintingos „fėjos“ Iglės. Būtent ji, kaip tikra žinovė, nurodinėjo pagalbininkams, kur ir ką reikia daryti.

[nggallery id=452]

Kas tie geradariai? Tai darbščių rankų penkiasdešimties žmonių desantas iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Anykščių. Šios puikios iniciatyvos autoriai nenorėjo būti įvardyti, nes gerus darbus šie žmonės daro ne dėl reklamos. Net nesitiki, kad per vieną dieną galima tiek darbų nuveikti! Ir vaikų dienos centro auklėtiniai, matydami plušančius svečius, taip pat prisidėjo prie darbų – rinko šiukšles, valė, tvarkė, dažė turėklus, piešė ant marškinėlių ir dekoravo su specialiste sieną.

Tarsi burtininkui užkerėjus, visi darbavosi noriai ir su dideliu entuziazmu. Kai kurios vadovės iš tos laimės net ašaras šluostėsi… Popiet darbas buvo baigtas. Kaip žinoma, su tuščiu skrandžiu daug nepadirbsi, todėl per priešpiečius visi kirto kibinus su sultiniu, o po darbo – dešrainius su visokiais priedais, gėrė sultis ir gaiviuosius gėrimus.

Štai taip dienos centro vadovių ir vaikų svajonės svečių dėka pavirto realybe. Mes dėkojame Jums iš visos širdies.

Vadovės ir vaikai

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top