Kitame marių krante „ganosi“ jau šešiolika širvių

Jau antrus metus dešiniajame Širvintų „marių“ krante netoli paplūdimio įsikuria medžio drožėjų dirbtuvės. Visą savaitę Širvintų miestą pasiekdavo pjūklų dūzgimas, kirvukų, plaktukų pokšėjimas. Visi žinome legendą apie tai, kaip žiloje senovėje per miškų tankmę prie upės vandens atsigerti ateidavę briedžiai, širviais vadinami. Todėl ir upė buvo pavadinta Širvinta, nuo jos kilo ir miesto vardas. Plačiai nuskambėjusi legenda ir šiais metais materializavosi į konkrečius darbus, briedžių taką papildė dar aštuoni kūriniai.

Į šiemetinį plenerą atvyko žymūs Lietuvos medžio drožėjai – regioninio ir respublikinio konkurso „Aukso vainiko“, L. Šepkos premijos, Tarptautinio medžio skulptūros konkurso laureatai. Jau antrą kartą dalyvavo Adolfas Teresius iš Garliavos, Gintautas Akstinas iš Druskininkų, Saulius Lampickas iš Alytaus, Kęstutis Krasauskas iš Pasvalio bei mūsų kraštiečiai Povilas Malinauskas ir šio projekto sumanytojas Kęstutis Norušis. Algirdas Vaištaras iš Kauno ir Ričardas Ramanauskas iš Raseinių Širvintose dirbo pirmą kartą.

Penktadienį skulptūrų pristatyme dalyvavo administracijos direktorė Ingrida Baitušytė-Četrauskienė, pavaduotojai Dovilė Audėjūtė, mero padėjėja Vaida Valkauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, tautodailininkė Eugenija Martinaitytė, plenero organizacinė grupė ir nemažai mylinčių meną širvintiškių.

Supažindindama su darbų autoriais, Kultūros centro etninės kultūros specialistė Laimutė Bikulčienė išreiškė visų širvintiškių mintis: „Gerbiami meistrai, Jūsų atviros širdys ir stiprios rankos prakalbino medį, suteikė jam formą, kuri žadina fantazijas, kurią nuotaiką, kelia emocijas. Šiandien su dideliu nekantrumu norime pamatyti jūsų darbus ir jais pasidžiaugti“.

Pirmasis savo kūrinį pristatė Algirdas Vaištaras: „Tai paprastas suolas su dviem briedžiais. Kadangi parke nepastebėjau nė vienos briedienės, todėl ir kilo mintis prie vyriškos giminės briedžio „prilipdyti“ ir moterišką giminę. Juk dažniausiai ant suoliuko sėdi dviese…“

Kęstutis Krasauskas: „Sudėtinga papasakoti visą istoriją, kaip gimė tokia briedžio skulptūra. Pirma mintis buvo ją pakabinti medyje, kad būtų pakilusi nuo žemės, kad žaistų siluetai, kad atsirastų kažkokios kiaurymės, kad būtų šviesa dangaus fone. Bet taip jau nutiko, kad atsižvelgus į saugumo reikalavimus, techninių sprendimų kliūtis, buvo nuspręsta pastatyti tradiciniu būdu vertikalioje padėtyje. Skulptūra vaizduoja šokantį briedį. Kodėl ragai panašūs į žmogaus plaštaką? Kartą pro mūsų sodybą bėgo briedis. Mes gyvename lygumose ir mūsų „mažasis“ pribėgęs kažką nori papasakoti, pasakyti, jog matė kažkokį gyvūną. Nemokėdamas paaiškinti, pridėjo delnus prie galvos. Supratome, kad tai – briedis… Gestų kalba pasirodė labai informatyvi. Juk mes turime rankas ir su jomis galime atlikti daug veiksmų, o briedis rankų neturi, tačiau turi ragus. Briedžiai mušasi ragais, žmonės rankomis. Todėl ir mano briedžio ragai primena žmogaus delnus“.

Saulius Lampickas: „Penai norėjau drožti angeliuką, laikantį rankoje briedžio ragą, bet man neleido, todėl šiais metais padariau briedį su angelo sparnais. Tikiuosi bus trečias pleneras, kuriame galėsiu pagaliau išdrožti angeliuką su briedžio ragu… Šiais metais pavasarį kartu su Kęstučiu buvome plenere Joniškyje ir mums buvo kilusi mintis briedžius „sukabinti“, todėl ir užsikabinau už minties apie skraidantį briedį. Gal kas ir pasakys, jog briedžiai neskraido, tačiau kartą mačiau Čepkelių raiste lekiantį briedį, atrodė, kad jis iš tikrųjų skrenda“.

Gintautas Akstinas: „Įdomu, jog briedžiai šiame krašte dar turi tokį romantišką pavadinimą – širviai. Todėl ir suolelį norėjau sukurti romantišką su pavadinimu „Širviai papartyne“. Galima pasinerti į tą papartyną ir prisėdus kartu su briedžiais pailsėti“.

Ričardas Ramanauskas: „Pradžia tokia. Turėjau įspūdingą ąžuolą, kuriame buvo daug šakų. Pagalvojau, kad galima būtų išdrožti mešką. Nueinu į paštą ir matau vaikišką knygutę apie mišką, kurioje sėdi briedis ant kelmo ir groja su gitara. Todėl šiandien toks rezultatas – grojantis briedis ir du krėslai, kuriuose galima būtų atsisėdus pailsėti ir pasiklausyti muzikos‘.

Mūsų kraštietis Povilas Malinauskas savo kūrinio pristatyti negalėjo, nes su žmona Liudmila buvo išvykęs į edukacinę kelionę į Lenkiją, į Gdansko miestą, kur buvo pakviesti pravesti keletą užsiėmimų. Liudmila mokė lenkus pasigaminti įvairius skanėstus, o Povilas drožybos. Prieš tai visas dienas plenero dalyviai vaišinosi čia pat iškeptais Liudmilos pyragėliais. Prieš išvykdamas Povilas papasakojo: „Esu gamtos mylėtojas, briedis toje gamtoje gyvena. Jis yra vienas iš Lietuvos taurių gyvūnų, todėl jį ir papuošiau gėlėmis, kurias labai mėgstu drožti, tik iki šiol nežinojau jų pavadinimo. Bedroždamas šį briedį „prisiminiau“, kad tai „širvagėlės“… Kryželis tarp ragų – lyg pas šv.Hubertą, medžioklės globėją“.

Adolfas Teresius: „Jau pernai, baigiantis stovyklai, sakiau, kad jeigu kitąmet atvažiuosim, reikėtų padaryti migruojantį briedį. Nemiegojau visą naktį, galvojau, kaip reikės jį iškelti. Buvom jau nusprendę, kad jo nebekelsim, tačiau prisiminiau, kad esam pažadėję merei, kad iškelsim. Pastatėme bendromis jėgomis. Kiti metai bus paskelbti tautodailės metais. Ta segmentinė žvaigždutė yra labai įvairiai aiškinama, tačiau tai ne garlaivio ratas. Ji šešiakampė su tarpeliais ir susiveda į dvylika segmentų, į dvylika mėnesių. Šis ženklas naudojamas ir audiniuose. Ir bendrai gana kalbėti, nes man atrodo, kad tas autorius, kuris daug kalba – tarsi teisinasi. Būtų buvę išmintingiausia, jeigu būčiau tylėjęs…“

Prieš tris metus Kęstutis Norušis miestui padovanojo du suoliukus su briedžio ragais. Tada Kęstučiui ir kilo idėja įrengti visą Briedžių alėją. Šių metų skulptoriaus sukurtas briedis lankytojus pasitiks pačioje alėjos pradžioje. „Pirmas darbas – suoliukas vaizduoja į vandenį įbridusį briedį, antras – geriantis vandenį, o šis jau gulintis prie tako pradžios, tarsi saugantis visus kitus“, – išaiškino Kęstutis Norušis.

Po kūrinių pristatymo vyko meistrų, organizatorių ir rėmėjų pagerbimo ceremonija, po kurios visi čia pat, prie marių kranto, buvo pakviesti prie vaišių stalo. Nuo šiol palei krantą „ganysis“ jau šešiolika širvių.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Kitame marių krante „ganosi“ jau šešiolika širvių”

  1. Tabris parašė:

    Gražu!

  2. Teresė parašė:

    Na, jei dar ir patį taką sutvarkys, išties bus puiku. O ir pakrantė prašosi šeimininko priežiūros. Būtų reprezentacinbė erdvė, kurios kitos savivaldybės tikrai neturi. Ačiū….

Comments are closed.

scroll to top