Kitame „marių“ krante širviai jau ganosi

Merė Živilė Pinskuvienė atminimo dovaną įteikia Povilui Malinauskui.

Praėjusiame „Širvintų krašto“ numeryje buvo rašoma, jog kitame „marių“ krante buvo įsikūrusios medžio drožėjų dirbtuvės, kuriose skulptoriai visą savaitę kūrė briedžius. Na o šeštadienį vyko darbų pristatymas. Tinkamą vietą savo briedžiams menininkai galėjo išsirinkti patys palei pėsčiųjų taką, nuo P. Cvirkos gatvėje esančio tilto iki paplūdimio. 

Šeštadienį vykusiame skulptūrų pristatyme dalyvavo administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merė Živilė Pinskuvienė, plenero organizacinė grupė ir nemažai mylinčių meną širvintiškių. Pirmasis savo kūrinį pristatė čiobiškietis Povilas Malinauskas, pradžioje visiems pasekęs „Medinę pasaką“: „Atidarė senolis medines duris medinio namo, kurio stogas buvo mediniais gontais dengtas, įėjo į trobą, atsisėdo ant medinio suolo, atsipūtė, paėmė medinį šaukštą, sėmė juo kukulius iš medinio dubens ir skaniai juos valgė. Pasistiprinęs pasėmė mediniu kaušu iš medinio kibiro vandens, kuris buvo pasemtas iš medinio rentinio šulinio, atsigėrė ir prigulė ant medinės kanapos trumpam atokvėpiui. Tuo tarpu močiutė mediniu rateliu verpė vilną, o netoliese motina audė plonyčius audinius medžio staklėmis. Gi dvi dukrelės apžiūrinėjo savo kraičius: viena kraičių skrynioje, kita kupare; vartė, vertino, stropiai prižiūrėjo. Už duonpečio stovėjo medinė statinė raugintų kopūstų. Šalia duonkubilis su liže: laukė šeštadienio, kuomet bus minkoma ir kepama skani močiutes duonelė. Du sūnūs žaidė ant aslos medinėmis kaladėlėmis, jodinėjo mediniu arkliuku… Mažiausias pagrandukas Jonelis miegojo medinėje geldoje, pakabintoje po balkiu. Pailsėjęs senolis pasikinkė arklį į medinį arklą, kaustytą metalu, ir nuarė pirmąją vagą. Daug dar bus vagų, kur užaugs daug rugio varpų skaniai kvepiančiai močiutės duonai. Mylėjo lietuvis medį. Lydėjo jis žmogų nuo gimimo iki paskutinės medinės kelionės. Medinis lopšys ar lovelė, stalas, suolas palei sieną ar krosnį, traškančią nuo medžio malkų, medinis samtis, šaukštas ar dubuo, vaiko žaislas… Myliu ir aš tą stiprų mūsų lietuvišką medį. Užaugau tarp šiltų medinių sienų. Dar ir šiandien menu senelį, skaptuojantį didelę medinę geldą, pinantį krepšį…“ Pasaką apie lietuvį, mylintį medį, tą dieną labai tiko.

Širvintiškis Kęstutis Norušis sugebėjo išdrožti „Troškulį“...

Du lietuviai barzdočiai prie briedžio jauniklio: kairėje autorius Pranas Petronis ir Povilas Malinauskas.

Antroji palei kelią stovėjo Ukmergės rajono garbės piliečio skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus kūrinys. „Stanislava Norušienė kviesdama į plenerą prašė, kad sukurčiau briedį ir kad tas briedis būtų panašus į briedį. Tai labai stengiausi ir štai padariau gyvūną, panašų į tikrą briedį. Gal tik galvos padėtis kėlė prieštaringų minčių. Man pakliuvo dėkingas medis su šakomis reikiamose vietose. Didelis ačiū poniai Liudai už skanius sausainius ir saldumynus,“ – kalbėjo menininkas ir padovanojo šeimininkei suvenyrą, išdrožtą iš 2000 metų senumo juodojo ąžuolo.

Gintautas Akstinas iš Druskininkų pristatyme dalyvauti negalėjo, tik viena moteris, apžiūrėjusi menininko kūrinį pareiškė, jog moteriškos lyties praeivės galėtų atsisėsti į skulptūroje išskaptuotą sėdynę ir jeigu joje telpa, drąsiai mesti visas dietas.

Kęstutis Krasauskas pasidalino savo mintimis apie Širvintas: „Būdamas studentu autobusu važiuodavau mokytis į Vilnių ir Širvintas matydavau tik per autobuso langą. Šiemet buvo pirmas kartas, kai pavaikščiojau Širvintų miesto gatvėmis. Tai nuostabus miestelis, labai jaukus, labai gražus ir keista, kad žmonės išvažiuoja iš tokių nuostabių miestelių ieškoti laimės, kai laimė yra čia pat. Kalbant apie medžio pasirinkimą, galvojau vienaip, tačiau jau po burtų, pamatęs savo medį iš karto supratau, koks turėtų būti kūrinys. Pats esu iš Žiemgalos, o ten žodis „briedis“ reiškia elnią. Tai buvo nelengva apsispręsti, kokį gyvūną vaizduoti. Vis tik nusprendžiau padaryti Žiemgalos briedį. Taip kad dabar kaip norite, taip ir supraskite… Kadangi tiek elnias, tiek briedis yra girių karalius, kurį, atrodo pati gamta apdovanojo karūna, tai ir kompozicija išėjo tokia – išlendantis iš jaunuolyno briedis su karūna tarp ragų.“

Adolfo Teresiaus iš Garliavos pristatyme taip pat nebuvo, todėl apie jo darbą papasakojo Kęstutis Krasauskas: „Skulptūra vadinasi „Totemas“. Širvintų simbolis briedis yra unikalus, ko gero tik Lazdijų herbe jis dar yra pavaizduotas. Tai paslaptingas ir didingas gyvūnas. Adolfas sugalvojo jį pavaizduoti lyg šokantį nuo žemės aukštyn. Šis darbas turi pasvirimo kampą, pastatytas specialiai ant kalvelės, kad suteiktų šuolio įspūdį, nes tik patys pamatę galėtumėte patikėti kokią kliūtį gali peršokti briedis. Jam net įsibėgėti nereikia, gali iš vietos peršokti aukščiausią tvorą. Labai gražu, kad ant briedžio kūno gimė ornamentika, čia viskas susipina, sueina į lietuvišką tradiciją.“

Medžio drožėjas Saulius Lampickas iš Alytaus, pristatydamas savo darbą juokavo, jog tai pirmas pleneras, į kurį žmona neleido važiuoti. Sakė, – nejuokink Lietuvos, nes tema briedžiai tau netinka ir tu to briedžio nesukursi. Todėl iš karto galvojau sukurti nykštuką su grybu (briedžiuku) rankoje… Iš tikro ir sukūriau visai ne briedį, o briedę, ant kurios galvos vainikas su jame įsitaisiusiu paukšteliu, todėl ir kūrinį pavadinau „Žolinė“.

Skulptūra briedis su karūna. Nuotrauka atminimui: . organizacinės grupės pirmininkė Stanislava Norušienė, skulptorius Kęstutis Krasauskas, merė Živilė Pinskuvienė ir administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.

Medžio drožėjas Saulius Lampickas iš Alytaus savo skulptūrą pavadino „Žolinė“.

Mažakalbis Pranas Petronis iš Anykščių rajono pristatydamas savo darbą daug nekalbėjo: „Nieko nežinau. Patys viską matote…“ Širvintiškiai, norėdami „patys pamatyti“ menininko kūrinį, jį gali rasti pirmą „besiganantį“ netoli pėsčiųjų tako kairėje pusėje.

Širvintiškis Kęstutis Norušis prisipažino, jog dar iš vakaro neturėjo minties, ką reikės daryti. Atėjo rytas, gimė ir mintis. „Jau žinojau, kad kursiu atsiklaupusį ant priekinių kojų ir geriantį vandenį briedį. Kaip toje legendoje, kur širviai eidavo prie upės vandens atsigerti. Skulptūra vadinasi „Troškulys“. Daugeliui gal būt kyla klausimas, kodėl briedis į pėsčiųjų taką atsukęs užpakalį. Taigi gyvulys, kam nori, tam užpakalį ir rodo…- kalbėjo Kęstutis. Menininkas juokavo, tačiau jeigu kalbėtume rimtai, tai pagal kompoziciją briedis atėjo prie upės atsigerti, tai negi užpakaliu gersi, kad žmonės nuo tako matytų briedžio „veidą“?

Merė Živilė Pinskuvienė skulptoriams padėkojo už jų prasmingus kūrinius ir įteikė atminimo dovanėles. Visi norintieji galėjo nusifotografuoti prie skulptūrų su jų autoriais atminčiai. Menininkai liko patenkinti buvimu Širvintų plenere ir žadėjo kviečiami visada sugrįžti į kūrybines dirbtuves Širvintose.

Remigijus Bonikatas

Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys