Karantinas diktuoja savas taisykles

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Širvintų rajono savivaldybė informavo, kad, bendradarbiaudama su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir įvertinusi, jog Širvintų pradinėje mokykloje padidėjo susirgusiųjų ir galimai sergančiųjų COVID-19 infekcija skaičius, Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės įsakymu nuo lapkričio 16 dienos iki lapkričio 20 dienos ši mokymo įstaiga buvo įpareigota darbą organizuoti nuotoliniu būdu.

Tėvelių paprašyta sekti informaciją TAMO e. dienyne.

Jau pavasaris parodė, kad nuotolinis mokymas pateikė naujų iššūkių.

Karantino akivaizdoje priklausomybė išmaniesiems prietaisams didėja

Nuolat žiniasklaidoje akcentuojama karantino tema daugeliui ėmė pabosti. Jeigu ryte nepamatai 2-3 taip vadinamų naujų straipsnių apie karantiną, pasidaro net keista. Kodėl nerašoma? Gal kažkas slepiama? Kodėl slepiama? Radijas, TV, socialiniai tinklai nuo ryto iki vakaro į galvas „kala“ tik karantiną. Pripažinkime graudžią tiesą: pavasarį, kai plūstelėjo pirmoji covido banga, žmonės buvo atsakingesni ir atsargesni, užsidarė namuose ir vykdė visus atsakingų tarnybų nurodymus. Nors Širvintų mieste pasitaikė tik vienas kitas ligos atvejis, bet miesto gatvės buvo tuščios, turgavietėje ir parduotuvėse žmonės nesibūriavo.

Dabar, kai sergančius rajono gyventojus skaičiuoja dešimtimis, rezultatas priešingas: gatvėse žmonių daugybė, nors ir kaukėti, bet linkę stabtelėti ir žodeliu persimesti. Toks įspūdis, kad informacijos ir draudimų perteklius žmonėse giliai paslėpė atsargumo jausmą.

Žmonija išgyveno daugybę įvairių krizių, karus ir pokario baisumus, duonos nepriteklių – išgyvens ir šį baisumą. Kad ir kaip būtų sunku ir baisu, geriausiai prie bet kokios situacijos prisitaiko vaikai. Būtent apie juos – šie pamąstymai.

Vaiko teisių gynėjai praneša, jog būtent dabar vis dažniau tenka spręsti konfliktus tarp tėvų ir vaikų, kai nesutariama dėl kompiuterių, telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo. Labiausiai specialistus neramina, kad karantino akivaizdoje, kai socialinio bendravimo galimybės siaurėja, priklausomybė išmaniesiems prietaisams aštrėja. Su tokiais sunkumais jau susiduria ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.

Karantinas, būtinybė izoliuotis, nuotolinis mokymasis gerokai apribojo moksleiviams galimybes įprastai leisti laisvalaikį, todėl vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, planšetės ar telefono ekrano. Nuotolinės pamokos, žaidimai, socialiniai tinklai neleidžia jaunuomenei atsitraukti nuo ekrano. Tėvai išties bando paaiškinti, susitarti ir drausti per ilgai naudotis išmaniais įrenginiais. Mokytojams nuolat akcentuojama, jog mokiniai nebūtų apkraunami darbais, reikalaujančiais informacijos paieškų internete, kad tik vaikas negadintų akių, per ilgai negaištų prie išmaniųjų įrenginių.

Vaiko teisių gynėjai neslepia, jog pasitaiko situacijų, kai vaikai tėvus tarnyboms apskundžia dėl vėlai vakare iš jų paimto kompiuterio ar telefono. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams tenka analizuoti tokiose šeimose kylančius sunkumus ir spręsti, kokia pagalba reikalinga: ar reikia stiprinti tėvystės įgūdžius, o gal vaikui reikia psichologo ar priklausomybių specialisto konsultacijų.

Vaikai kviečia policiją, kad pareigūnai pataisytų telefoną

Vaiko teisių tarnybos specialistai drąsiai kelia problemos svarbumą ir viešai pateikia pavyzdžių, kad draudimas naudotis išmaniaisiais prietaisais gali virsti rimto šeimos konflikto priežastimi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Justina Marcinkutė informaciniame pranešime pateikia tikrų atsitikimų aprašymus: 22 valandą vakaro į policiją paskambinusi mergaitė pranešė, kad mama iš jos ir brolio atėmė kompiuterį ir liepia eiti ruošti namų darbus. Gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, į šeimą atvyko Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai. Pokalbių metu paaiškėjo, kad tėvai nebepajėgia susitarti su paaugliu berniuku ir jaunesne sesute, todėl, netekę kantrybės ir nematydami kitų problemos sprendimo būdų, paėmė iš vaikų kompiuterį. Kilo konfliktas. Policija konstatavo, kad smurtas prieš vaikus panaudotas nebuvo.

Kitas atvejis, kai tarnyboms teko skubėti į šeimos namus, buvo po nepilnamečio skambučio policijai dėl sugedusio telefono. Vaikas prašė pagalbos, nes telefonas nebeveikia, o namuose vėlų vakarą jiedu su broliu yra vieni. Skambinęs berniukas pasiguodė, kad žaidė su vienu iš telefonų ir šis išsijungė, tuomet bandė susisiekti su kaimynais, galiausiai sugalvojo paskambinti policijai, kad pareigūnai pataisytų telefoną. Berniukų tėvai buvo išskubėję į ligoninės priimamąjį – tėtis išvežė sunegalavusią mamą. Netrukus jie sugrįžo, o namuose jau rado policijos pareigūnus ir vaiko teisių apsaugos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pažymi, jog panašių situacijų, kai vaikai bando išsikovoti savo teisę į telefoną, kompiuterį ir neribotą laiką su jais, pasitaiko vis dažniau. Natūralu, kad vaikams reikia bendravimo, o tai bando padaryti naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais.

Vaikai jau yra pasiilgę bendravimo

Pavasarį vaikai labai nenoriai jungdavosi prie vaizdo pamokų ZOOM aplinkoje. Dabar situacija pasikeitė ir besijungiančiųjų skaičius gerokai ūgtelėjo. Būna dienų, kai pamokoje dalyvauja daugiau nei 90 procentų mokinių. Viena iš priežasčių, manyčiau, vaikai jau yra pasiilgę bendravimo su bendraklasiais, jungia vaizdo kameras, neslepia savo augintinių ir aplinkos, kurioje gyvena. Kita galima priežastis, drįsčiau teigti, tėvų ultimatumas: jeigu vaikas nedalyvaus vaizdo pamokoje, bus apribotos naudojimosi kompiuteriu ar telefonu galimybės.

Vaiko teisių specialistai tėvams, protingai ribojantiems naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais, priekaištų dėl vaiko teisių pažeidimo neturi. Specialistai suaugusiuosius kviečia būti dėmesingus vaiko poreikiams, kartu su jais aptarti taisykles ir nusistatyti ribas. Akivaizdu, kad su paaugliu susitarti bus sunkiau nei su šešiamečiu. Bene svarbiausia aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipia vaiko teisių atstovai, yra ugdymas asmeniniu pavyzdžiu. Ką tėvai bekalbėtų, kokias taisykles šeimoje beįvardintų, visuomet daug lengviau vaikai išmoksta tai, ką daro ir ko laikosi patys tėvai. Daug svarbiau ne ką girdi, bet ką realiai mato vaikas.

Vaiko teisių specialistai primena, kad labai svarbu matyti ir girdėti savo vaiką. Geriausia iš anksto nusibrėžti ribas, sutarti, kiek laiko ir ką jis veiks prie kompiuterio ar išmaniajame telefone. Drausti naudotis išvis – neverta, o dažnai ir neįmanoma. Tačiau neribojamos valandos prie išmaniųjų įrenginių gali turėti įtakos vaiko regėjimui bei laikysenai, gali paveikti ir psichinę sveikatą. Deja, karantinas diktuoja savas taisykles.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (3 įvert.)
scroll to top