Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas Širvintose

Juozas Baltušis paliko unikalų palikimą - savo dienoraščius. Ištraukas iš I tomo skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Rimantas Bagdzevičius

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, o ištraukas iš knygos skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Muzikinį sveikinimą padovanojo Širvintų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Lyriškai smuikais griežė mokytoja metodininkė Asta Cicėnienė ir jos mokinė Adrija Redeckaitė. Nuostabius kūrinius atliko violančelininkų ansamblis, kuriame groja: Greta Cikanavičiūtė, Inesa Radzevičiūtė, Pijus Varaneckas, Aleksandras Bissekerskyj, Petras Šniūrevičius. Vadovas – Valdas Povilaitis, koncertmeisteris Gintaras Pauliukonis.

Juozas Baltušis 20 metų rašė dienoraštį

Juozo Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Valentinas Sventickas
Valentinas Sventickas
Lyriškai smuikais griežė mokytoja metodininkė Asta Cicėnienė ir jos mokinė Adrija Redeckaitė
Lyriškai smuikais griežė mokytoja metodininkė Asta Cicėnienė ir jos mokinė Adrija Redeckaitė

Praėjus 25 metams nuo rašytojo mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad Juozas Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1990-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

Pirmajame tome – 5 metų užrašai

Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970–1975 m. Jame veriasi tuometinių rašytojo šeimos santykių drama, jo nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, rašytojo kasdienybės liudijimai. Šioje knygoje neabejotinai įdomūs J. Baltušio sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių interpretacija.

Svarbus aspektas, atsiskleidžiantis rašytojo Juozo Baltušio dienoraščiuose, yra pati klasiko asmenybė ir gyvenimas. „Rašytojo pajėgumas sulaukus septintojo gyvenime dešimtmečio atrodo neįtikėtinas. Vienų metų pabaigoje jis užrašo per metus prirašęs 300 puslapių. Tačiau – dar pridėkime pradėtą rašyti kūrinį, patį dienoraštį, dar knygų įvadus, straipsnius, recenzijas… O dar dalyvavimas literatūros vakaruose, kalbos, privalomi susirinkimai, sesijos, mielų žmonių lankymas, spektakliai ir filmai… Dar ir intymūs pasimatymai, kelionės tarp Vilniaus ir Kauno. Kaip vienas žmogus gali tiek padaryti? Tiesa, J. Baltušis keldavosi pusę 6 ryte, o guldavosi paryčiais ir nebūtinai blaivus… Jis – tikrai visokių pajėgumų gigantas,“ – pasakojo literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba, LR kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top