Ar užaugs ąžuolai?

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Dažnas Lietuvoje pagauna save bemąstantį: „Apie švietimą tai aš viską žinau…“ Daugelis net ir „neragavę“ edukologijos mokslų šioje srityje jaučiasi profesionalais. Švietimas – tai sritis, į kurią dažnai žiūrima paviršutiniškai ir iš aukšto, kuri ne visada, švelniai tariant, mūsų valstybėje buvusi prioritetine, nors Mokykla, turinti valstybėje atlikti ne tik švietimo, bet ir daugelį socialinių bei kultūrinių funkcijų, dažnokai ir pati sau atrodo kiek atsilikusi ir atstumta lyg pasakos podukra. Pokyčiai, kai jie ateina tik „iš viršaus,“ mūsuose dažnai nėra įvertinami kaip svarbūs konkrečiai mokyklai, labai dažnai pernelyg ambicingi, sunkiai pasiekiami… Tačiau, jei naujovės – išgyventi ir konkrečiai mokyklai svarbūs, problemas leidžiantys spręsti dalykai, apie kuriuos susimąsto dažnas mokytojas profesionalas, tuomet Mokykla nori keisti ir keistis pati susikoncentruodama ne į momentinius tikslus, bet projektuodama ilgalaikių tikslų įgyvendinimą. Prisiminsime Lietuvos švietimo reformos pradininkę Meilę Lukšienę, kuri mokyklos kaitai palankia įvardijo – „išsivysčiusią, tapusią sąmoningu subjektu, turinčią individualų veidą, mokyklą“, kuri „kelia problemas ir pajėgi jas spręsti“(Meilė Lukšienė. Jungtys. p. 79).

Širvintų rajone itin palanki terpė tobulinti mokyklą, nes didelis Savivaldybės vadovų dėmesys skiriamas švietimo ir kultūros kaitos procesams. Inicijuojami ir rajono lygmeniu priimami svarbūs sprendimai, palankiai keičiantys bendrą sociokultūrinę situaciją, turinčią svarbią reikšmę visuomenės, mokyklos, atskirų asmenų dalyvavimui bendroje Širvintų krašto kultūros raidoje.

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Šiuolaikinis mokytojas suvokia ugdymui keliamus tikslus ne tik vietiniu – mokinio, mokyklos bei savivaldybės, bet ir šalies, europiniu lygmenimis. Dažnas mokytojas susipažinęs ir su tarptautiniais OECD PISA, IEA PIRLS ir TIMSS bei su nacionaliniais mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, jų įžvalgomis, išvadomis ir rekomendacijomis. Visiems mokytojams prieinama informacija apie tai, kokių priemonių įvairiose šalyse imamasi norint gerinti mokinių pasiekimus, mokytojai turi savo nuomonę apie ugdymo kaitą ir mokymosi kokybės gerinimą, tereikia tai planuoti, bendradarbiaujant spręsti iškylančias problemas ir gerinti situaciją „iš apačios“.

2015 m. pavasarį Lietuva vėl dalyvavo tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose OECD PISA ir IEA TIMSS. Rezultatai bus skelbiami 2016 m. lapkritį ir gruodį, sužinosim ir naujausias madas bei tendencijas ugdymo srityje, turėsim kreipti savo mąstymą ugdymo kokybės, konkrečiai – raštingumo gerinimo linkme, įvairiomis formomis ir būdais sieksime mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, net jų tėvų ir visų mokykloje dirbančiųjų motyvacijos. Bus ir toliau susiduriama su dideliais iššūkiais: viena vertus, puoselėti, išlaikyti ir išsaugoti gimtąją lietuvių kalbą, kita vertus, ugdyti besikeičiančiomis sąlygomis, kai siekiama kalbą keisti, orientuojantis į tai, kad kalbos keitimasis kartu su visuomene, yra pozityvus reiškinys. Šioje situacijoje nepaprastai svarbu tiek būti išgirstam, tiek ir išgirsti kitus, tinkamai komunikuoti.

Kas aktualu, siekiant sėkmingos komunikacijos, kaip galėtume komunikuoti efektyviai ir šiuolaikiškai? Į šiuos probleminius klausimus Širvintų r. Bartkuškio mokykloje – daugiafunkciame centre vykusioje konferencijoje „Lietuvių kalba visų dalykų ugdyme“ savo įžvalgas pranešime „Šiuolaikinė komunikacija“ pateikė mokyklos bendruomenės narys Andrius Kasparavičius, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos vadovas, ryšių su visuomene agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius, VU lektorius. Pristatydamas šiuolaikinį komunikacijos modelį jis kvietė pedagogus gerai suvokti šiuolaikinės komunikacijos galimybes ir jomis naudotis.

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Pranešime „Lietuvių kalbos ugdymo aktualijos“ (dr. D. Kalesnikienė ) apžvelgtos europinės tendencijos raštingumo srityje, išryškintos aktualios Lietuvos švietimo strateginės kryptys, numatytos siekiant pagerinti vieną svarbiausių mokymosi mokytis sričių – mokinių skaitymo raštingumą, aptarti mokyklos, mokytojo ir mokinio lygmens uždaviniai. Akcentuota ugdymosi strategijų ir motyvacijos skatinimo svarba siekiant mokinių lietuvių kalbos ugdymosi pasiekimų, kurie, savo ruožtu, tiesiogiai susiję su sėkmingu kitų dalykų mokymusi.

IEA PIRLS ketvirtokų skaitymo raštingumo tyrimo kontekste itin svarbius, patrauklius ir dažnai dar vadinamus netradiciniais kalbos mokymo būdus klausantiems pateikė Bartkuškio mokyklos – daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytojų komanda: Lina Apanovičienė, Odeta Zemeckienė ir Zita Vilkelienė. Naudodamos teatrinės veiklos patrauklumą, mokinių kalbinę raišką siedamos su jų vaizdinį suvokimą įprasminančiais piešiniais, pasinaudodamos ekskursijų ir išvykų patirtimi ir įspūdžiais, mokytojos prasmingai siekia integruoto pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos sričių – kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo – gebėjimų ugdymo. Atskleidusios, jog mokiniams labai svarbu, kad jų kalbinis ugdymas būtų susietas su tuo, kas mokiniui aktualu jo kasdieniniame gyvenime, mokytojos pasidalijo savo profesine patirtimi, įdomia visiems pedagogams.

Patraukliu stiliumi pateikti originalūs, dažnam neįprasti Čiobiškio pagrindinės mokyklos biologijos mokytojos Rasos Gurčytės metodai. Jos įvardyti prasmingos pedagoginės praktikos pavyzdžiai atskleidė neišsemiamas kalbos ugdymo per kitų dalykų pamokas galimybes.

Vilniaus kolegijos lektorė Lina Venskutė, Vilniaus „Žiburio” pradinės mokyklos direktorė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė, patraukliai parengtos prezi pateikties bei vaizdinės medžiagos pagalba įrodinėjo: „Lietuvių kalba – įrankis gamtamoksliniam ugdymui“. Primindama, jog tiek kalbinį, tiek gamtamokslį ugdymą stipriname aukštesniųjų mąstymo gebėjimų reikalaujančiomis užduotimis, patraukliomis priemonėmis ir būdais, kurie skatintų kūrybiškumą, būtų patrauklūs ir naujoviški, kvietė ugdyti mąstančius ir savarankiškus pradinukus.

Bartkuškio mokykloje – daugiafunkciame centre šurmuliavusi kartu su Širvintų švietimo centru suorganizuota konferencija „Lietuvių kalba visų dalykų ugdyme“ sukvietė kolegas pasidalyti patirtimi: paklausyti pranešimų, padiskutuoti, aptarti rezultatus, patirtį ir įžvalgas dėl mokinių pasiekimų tobulinimo bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimo srityje. Lauktas viešnias: Daivą Vinciūnienę, Širvintų švietimo centro direktorę, Muzikos ir meno mokykloje l. e. d. p. Daivą Chadusevičienę, Anykščių Viešintų pagrindinės mokyklos direktorę Vitą Abraškevičienę, Zibalų pagrindinėje mokykloje l. e. d. p. Sigutę Kaminskienę ir Čiobiškio pagrindinėje mokykloje l.e.d. p. Palmyrą Kvietkauskienę, atvykusias su savo mokyklos komandomis, sieja vis stiprėjantys bendradarbiavimo ryšiai su mūsų mokykla.

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Konferencijos akimirka

Įgyvendintas ne tik oficialiai išsikeltas konferencijos tikslas, bet ir tai, kas dažniausiai nėra deklaruojama tokio pobūdžio renginiuose kaip svarbiausi dalykai: smagiai diskutuota prie kavos puodelio, vaišintasi anykštėnų atsivešta duona, Bartkuškio mokyklos virėjų pagamintais skaniaisiais kibinais ir sultiniu. Klausytasi mokytojo Arvydo Golco ir jo mokinės Deimantės Stankevičiūtės prasmingų dainų tekstų, nuskambėjusių pritariant gitaroms. Visi buvo apdovanoti mokinių pagamintais knygų skirtukais, išsinešė ir mūsų mokyklos kieme augančių tvirtų ąžuolų sėklų, kurias įteikdami kiekvienam, tikėjomės, jog gilės bus pasodintos ir kartu su mūsų visų brandintomis mintimis sudygs, įsišaknys, užaugs tvirtais medžiais ir duos vaisių: išsipildys ir direktorės Daivos Vinciūnienės sveikinime konferencijos dalyviams išreikšti dideli lūkesčiai ir palinkėjimai dėl lietuvių kalbos puoselėjimo visų dalykų ugdyme.

Bartkuškio mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė dr. Danguolė Kalesnikienė
Ramunės Pivoraitės nuotraukos

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top