Ar tėvai domisi, kokį maistą darželiuose ir mokyklose valgo jų vaikai?

Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė: „Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje „Vaisiai mokykloms“.“

Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašai nuolat tobulinami, ieškoma būdų, kad vaikai ugdymo įstaigų valgyklose būtų maitinami visaverčiu maistu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ugdytiniai ugdymo įstaigose valgo patiekalus su mažiau pridėtinio cukraus ir druskos, taip pat racione neliko maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“. Apie valgiaraščių sudarymo ir maitinimo organizavimo pakitimus papasakoti sutiko Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė.

– Kas sudaro mokyklas ir darželius lankančių vaikų maitinimo valgiaraščius? Kas juos tvirtina? Kas turi teisę pakeisti? Ar gali valgyklų darbuotojos nors retkarčiais nesilaikyti valgiaraščių ir paruošti vaikams tokį maistą, kuris jiems patinka?

– Ugdymo įstaigų vaikų maitinimui valgiaraščiai rengiami ir derinami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga gali pati sudaryti vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau turi vadovautis Valstybinės maisto veterinarijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtais teisės aktais ir rekomendacijomis.Į Širvintų VMVT per šį laikotarpį kreipėsi 1 bendrojo ugdymo ir 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga dėl valgiaraščių suderinimo. Kitos rajone esančios ugdymo įstaigos vadovaujasi valgiaraščiais, kurie buvo parengti pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius. Pasikeitus suderintiems valgiaraščiams, jie turi būti pakartotinai derinami su atitinkamu VMVT teritoriniu padaliniu. Atliekant nereikšmingus keitimus, valgiaraščių pakartotinai derinti nereikės. Valgiaraščius, kurie buvo parengti pagal pavyzdinius patiekalų receptūrų pavyzdžius, gali keisti pati mokykla arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus. Būtina koreguoti valgiaraštį, jei pastebima, jog patiekalų vaikai nemėgsta, palieka nesuvalgę. Rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą, keisti patiekalus (pvz., burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.). Noriu pabrėžti, kad maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.

– Vaikai yra ypač išrankūs ir jie noriai valgo normaliai pasaldintą ir normaliai pasūdytą maistą, jie paprasčiausiai prėsko maisto nevalgys. Kiek cukraus ir druskos pagal naujuosius reikalavimus bus leidžiama maisto produktuose ir patiekaluose? Ar nebus persistengta su draudimais?

– Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo reglamentuojami maitinimo tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol leidžiamas cukraus kiekis vaikams tiekiamuose gėrimuose (ne daugiau kaip 5 g/100 g pridėtinio cukraus). Gaminant maistą, druskos patiekaluose turi būti ne daugiau kaip 1 g/100 g. Vaikų maitinimui skirtame sūryje ir mėsoje druskos kiekis neturi viršyti 1,7 g/100 g. Tyrimų duomenys rodo, kad rekomenduojamo cukraus kiekio viršijimas nėra palankus sveikatai ir laikomas viena iš civilizacijos ligų priežasčių. Turbūt nerasime nė vieno tėvo, kuris norėtų, kad jo vaikas sirgtų. Džiugu, kad jau šiandien iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad patys tėvai reikalauja, kad jo vaikui būtų pasiūlyta nesaldinta ar mažiau saldinta arbata ar kompotas. Didėja tėvų susidomėjimas tuo, ką valgo jų vaikai, ir toks tėvų sąmoningumas džiugina.

– Ugdymo institucijų valgyklose gaminama tik dalis maisto. Kitą dalį produktų – bandeles, uogienes, džemus, sultis, dešreles, sūrius, netgi duoną – į valgyklas pristato tiekėjai. Kas kontroliuos tokiuose produktuose esantį cukraus ir druskos kiekį? Ar ugdymo įstaiga privalės pasitikėti maisto tiekėju?

– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pridėtinio cukraus apribojimai taikomi tik ugdymo įstaigoje gaminamiems patiekalams ir visiems gėrimams. Visų gėrimų pridėtinio cukraus kiekis neturi viršyti 5 gramų 100 gramų produkto. Pridėtinio cukraus kiekio ženklinimas pagal šiuo metu galiojančius maisto produktų ženklinimo teisės aktų reikalavimus nėra privalomas: jei gėrimo etiketėje pridėtinio cukraus kiekis nenurodytas, maisto tvarkymo subjektai pridėtinio cukraus kiekį gėrime turi deklaruoti iš gamintojo gauta specifikacija. Bandelės, sausainiai ir kiti leistini pagal vaikų maitinimo aprašą konditeriniai gaminiai nėra patiekalas, o užkandis ir pridėtinio cukraus kiekis perkant iš tiekėjų kol kas nėra ribojamas. Priimant uogienes, padažus, sūrį, reikia gauti su specifikacija šių produktų pridėtinio cukraus ir druskos kiekius bei juos įvertinti bendroje gaminamo patiekalo technologinėje kortelėje. Reikėtų pripažinti, kad ne visos ugdymo įstaigos ir visi maisto produktų tiekėjai spėjo pasiruošti šiems pokyčiams.

– Paaiškinkite, kokio maisto, paruošto su „iš dalies hidrintais riebalais“, bus atsisakoma valgyklose? Kodėl „iš dalies hidrinti riebalai“ bus draudžiami?

– Mokyklų valgyklose bus draudžiama prekiauti konditeriniais gaminiais (sausainiais, bandelėmis), pieno produktais, kuriuose yra „iš dalies hidrintų riebalų“. Produktai, kuriuose nustatyti reikšmingi transriebalų kiekiai, yra pramoninių transriebalų turintis maistas: kepimo riebalai, margarinas, margarinas kepiniams. Natūraliai nedidelių transriebalų kiekių gali būti aptinkama kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Bet tai neturi tokio didelio poveikio – daugiau hidrintų riebalų suvalgome vartodami perdirbtus produktus. Transriebalai priskiriami pavojingiausiems riebalams. Visi maisto produktai, turintys hidrintų riebalų, potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes transriebalų net maži kiekiai, susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net staigiomis mirtimis dėl širdies veiklos sutrikimų, taip pat padidėjusia diabeto rizika, siejami su nutukimu.

– Ar reikalingi šiuolaikiški patiekalai (picos, kebabai, greito maisto restoranų sumuštiniai) vaikų valgiaraščiuose?

– Greitas maistas tapo neatsiejama šiuolaikinio vartotojo dalimi. Tačiau greito maisto produktai dažniausiai pasižymi dideliu kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų kiekiu bei yra gausiai praturtinti cukrumi ir druska, gali turėti ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Tokio maisto reikėtų atsisakyti tiek tėveliams, tiek vaikams.

– Naujajame sveikatos apsaugos ministro įsakyme pateiktas ilgiausias sąrašas produktų, kurie netinkami vaikų mitybai. Kokių produktų (patiekalų) mokyklų valgyklose po sausio 1-osios jau nebeliko?

– Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nuo sausio 1 d. dar pasipildė vaikams mokyklose draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas. Tai sūrūs gaminiai (kuriuose druskos daugiau kaip 1 g/100 g, sūryje ir mėsos gaminiuose – daugiau kaip 1,7g/100g), gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g, maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.

– Ar visos ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai ir atsakingos už kontrolę institucijos pasiruošė pokyčiams?

– Su šiais naujais reikalavimais Širvintų rajono ugdymo įstaigos buvo supažindintos vykdomos kontrolės metu. Iškilus klausimams, buvo papildomai konsultuojamos telefonu. Atsakingi darbuotojai turėtų peržiūrėti ir pakeisti patiekalų ir gėrimų receptūras mažinant cukraus ir druskos kiekį iki leistino, kad atitiktų naujus reikalavimus.

– Įsigaliojus naujiems reikalavimams, kas laukia jau ne vienerius metus kelią besiskinančios programos „Vaisiai mokykloms“?

– Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ – ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba Lietuvoje užauginti vaisiai. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai (ne mažiau kaip 400 g per dieną) šviežių daržovių ir vaisių. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai dalijami vaisiai. Pagal teisės akto pakeitimus vaikai vaisius valgys tarp pagrindinių dienos valgymų. Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje  „Vaisiai mokykloms“.

– Nėra jokios paslapties, kad darželiuose ir mokyklose daugėja alergiškų vaikų. Ar maisto ruošimo naujovės nepakenks tokiems vaikams?

– Vaikams, kuriems gydytojai yra išrašę pažymą apie alerginį ar kitokį susirgimą, pagal gydytojo nurodymus ir rekomendacijas turi būti sudaromas individualus pritaikytas valgiaraštis. Toks valgiaraštis užtikrintų, kad vaikas gautų jo organizmui reikalingų maistinių medžiagų, užtektinai energijos ir maistas būtų įvairesnis. Turiu pastebėti, kad nė viena Širvintų rajone esanti ugdymo įstaiga nėra derinusi tokių valgiaraščių. Darytina išvada, kad mūsų rajone nėra alergiškų vaikų arba tėveliai nesusitvarko iki galo pažymų ir nepateikia jų ugdymo įstaigoms. Norint padėti alergiškiems vaikams ir suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie maisto produktus, jau šiandien vaikų tėveliai visą informaciją apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas ir produktus gali rasti savo vaiko ugdymo įstaigoje. Atliekant kontrolę buvo nustatyta, kad daugumoje ikimokyklinio ugdymo skyrių tokia informacija skelbiama vaikų persirengimo rūbinėlėje arba kitoje gerai matomoje vietoje, o bendrojo ugdymo įstaigose – valgymo patalpose. Širvintų VMVT organizuotuose mokymuose virtuvės darbuotojos buvo supažindintos su alergiją ir netoleravimą sukeliančių medžiagų ir produktų pavadinimais. Iškilus klausimams, tiek vaikai, tiek jų tėveliai visą informaciją apie gaminamuose patiekaluose esančias alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas gali gauti kreipdamiesi į atsakingą virtuvės darbuotoją. Vykdydami kontrolę, pastebėjome kad mažesnių miestelių mokyklose gaminami riebūs padažai, kepami gausiai džiūvėsėliais apibarstyti šniceliai ir kotletai, kepsniai. Virėjos sako, kad tokius patiekalus vaikai labai mėgsta. Norint patiekti vaikų sveikatai palankius ir šiuolaikiškus patiekalus, yra svarbu ne tik kokybiškos maisto žaliavos, bet ir nauji receptai bei sveikatą tausojančios gamybos technologijos.

– Prieš keletą metų mokyklose irgi „siautė“ sveiko maisto vajus, valgiaraščiuose neliko vaikų pamėgtų blynelių su įdarais, įprastų mėsiškų patiekalų, įprastas maistas buvo pakeistas įvairiomis košėmis ir kitais neįprastais dariniais. Skaudu buvo žiūrėti, kai vaikai, paragavę tokio maisto, atstumdavo lėkštę ir maistas keliaudavo į atliekų kibirą. Atrodo, metus gyvavęs sprendimas buvo atšauktas ir sugrįžta prie įprastų patiekalų. Ar ir šįkart nebus tik mados vajus? Vaikai tiesiog tokio beskonio maisto nevalgys ir nutarimas bus atšauktas?

– VMVT skatina sveikatai palankių maisto produktų vartojimą, be to, stengiasi, kad maisto tiekėjams ir gamintojams būtų kuo lengviau bei paprasčiau dirbti, todėl kartu su gydytoja dietologe dr. Edita Gaveliene parengė rekomendacinį pietų valgiaraštį. Jame daugiau dėmesio skiriama toms maisto sudėtinėms dalims, kurios būtinos augančio vaiko organizmui. Racionas turtingas visaverčių baltymų, geležies, B grupės vitaminų, vitamino D, o ribojami maisto produktai, kurie yra turtingi lengvai įsisavinamų angliavandenių. Valgiaraštyje yra patiekalų, pagamintų iš įvairios mėsos (jautienos, kalakutienos, vištienos, kiaulienos), kurios kiekis parinktas siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Rekomenduojama rinktis natūralią mėsą ir iš jos pagamintus patiekalus, o ne maltą (penkiolikos dienų valgiaraštyje mėsos maltinis tiekiamas tik vieną kartą). Rekomendaciniame valgiaraštyje atsisakoma saldžių gėrimų, pavyzdžiui, įvairių sulčių, kompotų. Jų vietoje siūlomas geriamasis vanduo. Taip pat vaikams siūloma tik pilno grūdo duona, didesnis kiekis daržovių ir vaisių.

– Dažnai cukrus ir druska pavadinami „baltąja mirtimi“, tačiau dažnas neįsivaizduojame savo patiekalų be šių priedų. Ką rekomenduoja maisto ruošimo technologai ir inspektoriai, kad cukraus ir druskos vartotojų būtų kuo mažiau?

– Visi tėveliai ir seneliai gerai žino, kad nuo cukraus dantukai genda, bet šiais laikais, kada parduotuvių lentynos lūžta nuo pasiūlos, patys savo vaikus ir anūkus vos ne kasdien lepina saldumynais. Toks elgesys yra žinių ir supratimo trūkumas. Cukraus suvartojimas vis auga ir tapo kasdienės mitybos dalimi. Jo yra praktiškai visur: kasdienėje duonoje, pomidorų padaže, majoneze, raugintuose agurkuose, marinuotuose burokėliuose, mėsos ir žuvies gaminiuose, jogurtuose, varškės sūreliuose, sultyse ir t. t. Potraukis cukrui ir druskai yra dažniausiai formuojamas nuo kūdikystės ir tai tampa įpročiu su tam tikrais priklausomybės požymiais. Tai žinant, reikia palaipsniui mažinti cukraus ir druskos kiekį ruošiamuose patiekaluose ir ilgainiui nejausime didelio skirtumo.

– Kokie dar nauji reikalavimai atsirado sveikatos apsaugos ministro įsakyme?

– Daugelis tėvų iki šiol neturėjo jokios sprendžiamosios galios formuojant valgiaraštį ir iš viso nežinojo, kokiu maistu maitinami jų vaikai. Nuo 2016 m. sausio 1 d., norint geriau informuoti vaikų tėvus, įvedamas reikalavimas ikimokyklininio ir bendrojo ugdymo įstaigų interneto svetainėse skelbti tvarkos aprašą ir valgiaraščius, kuriais vadovaujantis maitinami vaikai. Nuo šiol tėvai galės aktyviau įsitraukti į savo vaikų mitybos gerinimą ir kontrolę, o mokyklų ir darželių vadovai, žinodami tėvų nuomonę, turės užtikrinti pilnavertę ir sveiką vaikų mitybą.

– Dėkoju už pokalbį.

Romas Zibalas

Nuotrauka iš asmeninio Jolantos Jurkevičienės albumo