Kuo daugiau darai – tuo daugiau spėji

Eglė Piškinaitė (dešinėje).
Akimirka iš vasarą pirmą kartą vykusio pasaulio širvintiškių susitikimo. Renginį vedusi E. Piškinaitė kalbina projekto „Globalios Širvintos“ administratorę A. Lazarevičiūtę.

Romėnų filosofas Liucijus Seneka yra pasakęs, kad savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs. Tad kuo daugiau bandome, tuo labiau save pažįstame. Kartais net sunku patikėti, kiek darbų žmogus geba nudirbti vienu metu, kaip suspėja dalyvauti įvairiose, ir, regis, tarpusavyje visiškai nesusijusiose veiklose. Pakalbinta, širvintiškė Eglė Piškinaitė pateikia nenuginčijamą ir visų labai gerai žinomą atsakymą, kad didžiulis noras įveikia visas kliūtis. Svarbiausia pradėti, neatidėti darbų rytdienai, kuriuos galima atlikti dabar ir viskas tinkamai susidėlios į reikiamas lentynas.

Eglė Piškinaitė studijavo geografiją

-Yra aštuonios darbo valandos, yra vakarai, yra savaitgaliai ir yra noras – tai yra svarbiausia, kad visur suspėti, – teigia širvintiškė.

Šiuo metu Eglė dirba Širvintų r. Savivaldybėje Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, priklauso Jaunimo reikalų tarybai ir su jaunimu dalyvauja įvairiose veiklose, dažnai tenka stovėti scenoje vedant renginius, ir be viso to, dar spėja studijuoti gegografijos doktorantūrą. Ne žmogus, o robotas. Tad buvo smalsu sužinoti daugiau apie šią merginą ir jos siekius nuo pat vaikystės.

-Vaikystėje turėjau įvairių svajonių. Kadangi mama yra medikė (akušerė), tai buvo kaip ir toks pavyzdys, tad kažkiek linkau į medicinos pusę. Tačiau mokyklos laiku plačiau susipažįsti su gyvenimu, geriau supranti kur ko reikia ir pradedi kitaip mąstyti.

Mūsų abiturientų laidoje tuo metu buvo populiarios teisės ir vadybos specialybės. Tad aš taip pat kažkiek pasidaviau tai bangai ir teikdama stojimo dokumentus, pirmoje vietoje įrašiau teisę, o antroje tai, kas man patinka – geografiją. Būtent į antrąją vietą, į kurią norėjau, ir įstojau. Supratau, jog, matyt, taip turėjo būti. Dabar, kai pagalvoju, jei būčiau tapusi teisininke, tai, o, vargeli, šis darbas tikrai neteiktų pilnos laimės, – šypsosi Eglė.

Kartą per mėnesį buvo 11 egzaminų

-Bet pačios gyvenimas, lyg ir nesusijęs šiuo metu su geografija…

-Geografijos bakalaurą baigiau Vilniaus universitete ir tame pačiame universitete tęsiau geografijos ir teritorijų planavimo magistro strudijas. Pirmame magistro kurse pradėjau svarstyti apie būsimus darbus ir tuo pačiu metu nusprendžiau lygiagrečiai krimsti laipsnio nesuteikiančias studijas tuometiniame pedagoginiame universitete. Žinoma, viskas sukrito į vieną vietą ir, kai sausio mėnesį turėjau net vienuolika egzaminų, tai buvo ką paveikti, – prisimena mergina.

Antrame kurse atradau skelbimą, kad Širvintų r., Bartkuškio mokykloje (šiuo metu Daugiafunkciniame centre) pusmečiui reikia pavaduojančios geografijos mokytojos ir nusprendžiau tai išbandyti. Buvo tikra pedagoginė praktika, bet po pusės metų išbandymo supratau, kad vis dėlto darbas mokykloje – ne man. Šiam darbui reikia ne tik žinių, kurių man netrūko, bet ir vidinio pašaukimo, kurio anuomet savyje neatradau.

Eglė Piškinaitė laimėjo konkursą dėl darbo Širvintų policijoje

Baigusi magistrą jau labiau susirūpinau apie tolimesnius gyvenimo planus. Dar studijuodama, kiekvieną savaitgalį stengdavausi grįžti į Širvintas, nes man penkių dienų didmiestyje pakakdavo ir visada traukdavo namų aplinka. Tad pastovų darbą taip pat norėjau rasti savo gimtajame mieste. Kaip tik pamačiau Valstybės tarnybos skelbimą dėl darbo Širvintų r. policijos komisariate. Pats konkursas atrodė itin baisiai, kadangi neturėjau nė menkiausios patirties. Į atranką atvyko septyni dalyviai, priešais mane sėdėjo komisija, psichologai, kas kėlė šiokį tokį nerimą. Tačiau konkursą laimėjau ir komisijos pirmininko rankos paspaudimas bei pasakymas, jog seniai buvo toks žmogus, kuris surinktų tiek daug balų – paglostė savimeilę, – neslepia džiugesio Eglė.

-Komisariate išdirbau pusantrų metų ir šiame darbe įgijau nemažai darbinės patirties. O vėliau sekė darbas čia, kur dabar esu. Žinoma, kilo daugybė klausimų: kokie procesai vyksta investicijų skyriuje?, ar aš sugebėsiu su tuo susitvarkyti? ir pan., nes grįžtant prie klausimo, tai – lyg ir nesusiję su mano išsilavinimu. Bet kiek vėliau pastebėjau, kad yra nemažai susijusių dalykų, ypač tuomet, kai rengi projekto paraišką ir paprašo parengti teritorijos, kurioje bus vykdomas projektas, schemą, tai geografijos žinios itin praverčia. Studijos apėmė labai plačias sritis, buvo mokomųjų dalykų, susijusių su projektų rengimu, planavimu, vadyba, todėl tai, kas buvo apčiuopta teoriškai, dabar atlieku praktiškai.

Prižiūri ir administruoja projektus

-Kokios tavo pagrindinės šio darbo funkcijos?

-Projektų priežiūra ir administravimas. Nuo tada, kai dar tik teikiama projekto paraiška iki jo realizavimo. Tai dokumentų tvarkymas, bendravimas su agentūromis, kurios prižiūri tuos projektus ir šiaip, ne tik su projektais susijusi veikla. Dažnai sulaukiu gyventojų klausimų dėl investicijų, plėtros, nuotekų, kelių tvarkymo, kas kai kuriais atvejais liečia ir mūsų skyrių, taip pat bendruomenių prašymai dėl projektų įgyvendinimo ir kt.

Renginį veda Eglė Piškinaitė.
E. Piškinaitė neatsisako padėti įvairiuose renginiuose. Vienas tokių – Širvintų rajono neįgaliųjų draugijos veiklos 30-mečio renginys.
Eglė Piškinaitė
Projekto „Kraštovaizdžio sutvarkymas Širvintų mieste“ įgyvendinimo metu, praeitais metais sutvarkytas Jaunimo sodas. E. Piškinaitei teko ne tik dirbti su šiuo projektu, tačiau vėliau ir vesti Jaunimo sodo atidarymo renginį, nes kas kitas gali žinoti daugiau apie įgyvendintą projektą, jei ne vienas iš  žmonių, prisidėjusių prie projekto įgyvendinimo.
Eglė Piškinaitė Italijoje.
Nors E. Piškinaitei patinka kelionės ir kitų šalių pažinimas, tačiau gyvenimo svetimoje šalyje širvintiškė neįsivaizduoja. Atostogų Italijoje akimirka.

-Kokie didžiausi šios darbo pozicijos pliusiai?

-Tikriausiai tai, kai pajaučiamas šio darbo efektas. Vos tik pradėjusi dirbti turėjau pateikti socialinio būsto statybos projekto paraišką. Buvo tiek daug nematomo, tik dokumentuose atsispindinčio darbo ir laukiau to etapo, kada tai atsidurs realioje vietovėje. Ir iš tiesų, kai matai, kuomet tai, kas buvo popieriuje ar tik kažkieno mintyse, išsivysto į iškilusį naują pastatą, sutvarkytą teritoriją – tada supranti, kad visas tavo darbas, likęs už kadro, įgauna fizinę formą. Būtent tai teikia džiaugsmą ir norisi kuo daugiau tokių projektų, kurie būtų įgyvendinti kuo greičiau bei kuo sklandžiau.

Iššūkių niekuomet netrūksta

-Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kurie padeda auginti storą odą?

-Iššūkių niekuomet netrūksta. Būna taip, kad susidėlioji darbus vienaip, bet aplinkybės juos išdėlioja visai kitaip ir situacijas reikia spręsti čia ir dabar. Daug darbo reikalauja dokumentų surinkimas, kurių tenka ieškoti kituose skyriuose ar įstaigose. Vyksta nuolatinis bendradarbiavimas ir kartais norisi viską atlikti greičiau, bet viskas priklauso ne nuo vieno žmogaus. Tad didžiausias iššūkis – komunikacija ir informacijos rinkimas.

Tobulinosi Vokietijoje

-Kalbant apie kitas sritis, kurios taip pat, regis, nesusijusios su šia platforma – kaip įsisukai į jaunimo reikalų ir renginių vedimo ūžesį?

-Jaunimo reikalų taryboje esu atstovė nuo Širvintų r. Savivaldybės administarcijos. Visada galvojau, kad noriu kažką daryti dėl žmonių, dėl paties Širvintų miesto, tad susiklostė taip, jog priklausant jaunimo reikalų tarybai, galiu sau leisti kažką daryti ne vien dėl fizinės miesto gerovės, bet ir dėl pozityvaus jaunimo požiūrio į įvairias veiklas, į tam tikras savivaldybės institucijas bei idėjų teikimą. Tad skatiname jaunimą aktyviai bendradarbiauti, nes mes galime prisidėti prie jų idėjų realizavimo. Vykstame į mokyklas, kad jaunimas daugiau sužinotų apie jaunimo reikalų tarybą.

Labai džiaugiausi, jog turėjau galimybę išvykti į mokymus Vokietijoje ir dar labiau pagilinau žinias apie jaunimo vykdomas veiklas, nes man grįžus, po pusmečio Širvintose atidarėme jaunimo erdvę ir į svečius pakviečiau atstovus iš Vokietijos, jog parodytume, kad mūsų mieste taip pat dirbama su jaunimo užimtumu.

Esu laiminga, kad kol kas pavyksta viską suderinti ir nesinorėtų kažkurios srities apleisti. Net jei išpuola tie patys renginių vedimai, ką man labai patinka daryti. Nesu itin komunikabilus žmogus, kuris nuolat aktyviai sukasi panašioje aplinkoje, bet gyvenimo aplinkybės taip susiklosto, kad atsiduriu šiame sūkuryje. Kai pagalvoju, tai galima būti tarp žmonių ir stebėti juos iš šono, o galima ir atsistoti ant scenos bei tokiu būdu juos stebėti. Visai įdomu, nes renginių būna įvairių, kai renkasi skirtinga publika. Tai lyg pažintis su rajono gyventojais. Kalbant apie baimę, žinoma, jog tokia yra, bet niekada to neparodau. Tam ruošiuosi iš anksto, atsakingai į tai žiūriu ir vėliau suprantu, kad pati, būdama žiūrovo vietoje, nenorėčiau įžvelgti vedėjo elgsenoje baimės.

Doktorantūros studijas Eglė Piškinaitė pasirinko dėl vidinio savęs praturtinimo

-Kokie ateities planai?

-Sunku planuoti, bet keisti nieko nenorėčiau. Doktorantūros studijas pasirinkau ne dėl tam tikros veiklos, o dėl vidinio savęs praturtinimo, žinių ir to, kas man patinka. Tad nuo pat bakalauro studijų norėjau įveikti visas pakopas ir kaupti žinių bagažą. Tikiu, kad vienokia ar kitokia forma gyvenime tuo pasinaudosiu. Didmiestis manęs niekada netraukė, tad iš Širvintų taip pat nežadu išvykti ir norėčiau čia visuomet gyventi. Darbas, kaip ir minėjau, patinka tuo, kad procesas prasideda nuo žodžio ir tampa kūnu. Tad smagu prie to prisidėti bei jaustis naudinga.

-Ką manai apie emigraciją?

-Niekada nesakyk niekada, bet visiškai savęs neįsivaizduoju užsienyje. Net nežinau, kas turėtų nutikti, jog išvykčiau. Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš šalį, prieš šeimą ir neįstengčiau to palikti. Dėl atostogų neprieštarauju. Viskas puiku, mėgstu atitrūkti, pakeliauti, bet kol kas net nėra tokios vietos, kurioje galvočiau pasilikti ilgesniam laikui. Esu ganėtinai prisirišantis prie vietos žmogus ir keisti jos nenorėčiau.

-Kokią žinutę perduotum Širvintų rajono gyventojams?

-Palinkėsiu daugiau pozityvumo, nes tam tikrais atvejais, pernelyg didelis dėmesys kreipiamas į detales, ieškoma kažkokių niuansų, vietoje to, kad pasidžiaugti tuo esamu rezultatu, kuris tikrai teikia naudą. Yra daugybė progų ir galimybių kažkur dalyvauti, kažką pamatyti, išgirsti, sužinoti – tai, tiesiog, linkiu to pozityvumo, kuris padėtų pasinaudoti tomis galimybėmis.

Kalbino Odeta Bagdžiūnė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.75 (4 įvert.)

3 Atsakymai į “Kuo daugiau darai – tuo daugiau spėji”

  1. Anonimas parašė:

    Pozityvus žmogus.

  2. Širvintiškė parašė:

    Šaunuolė! Daugiau tokio jaunimo mūsų rajone.

  3. pagarba parašė:

    Labai maloni Eglė yra specialistė, idealiai išmananti savo darbą, visada labai taktiška ir mandagi. Pavyzdys visiems!

Comments are closed.

scroll to top