Po kelerių metų brangių delikatesų trauksime į Čiobiškį
Kaip rašėme balandžio 15-ąją, Didįjį penktadienį prieš Šv. Velykas Į Nerį ties Čiobiškiu iš Kaišiadorių rajono pusės buvo paleista 50 tūkst. europinių unguriukų. Gal sutapimas, kad tą pačią dieną Širvintose į tvenkinį buvo įleista 500 vnt. antramečių plačiakakčių, gerinančių vandens kokybę.
Kaip informavo Savivaldybė, šios žuvys atlieka tvenkinio švarinimo funkciją, nes pagrindinis jų maistas yra mikroskopiniai, sukeliantys vandens „žydėjimą“ dumbliai ir bakterijos, moksliškai dar vadinami fitoplanktonu. Jį plačiakakčiai surenka filtruodami vandenį.
Neveltui plačiakaktis vadinamas tvenkinio „biofiltru“. Vandens telkinyje didesni azoto ir fosforo kiekiai sudaro itin palankią terpę klestėti vienaląsčiams organizmams ir įvairiems vandens augalams. Atšilus orams šie telkiniai „sužydi“ ir skleidžia nemalonų kvapą. Vandenyje mažėjant deguonies, daugeliui žuvų rūšių suprastėja gyvenimo sąlygos, jos prasčiau auga ir gali net žūti.
Karpinių žuvų šeimai priklausantis plačiakaktis yra kilęs iš Pietryčių ir Rytų Azijos (Tolimieji Rytai Rusijoje, Kinija). Jis skiriasi nuo panašiai besidarbuojančio savo „kraštiečio“ amūro tuo, kad pastarasis maitinasi vandens augalais. Trūkstant maisto, amūrai gali suėsti vandens lelijas. Vandens skaidrumui teigiamos įtakos ši žuvis nedaro.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad yra dvi plačiakakčių rūšys: baltieji ir margieji. Abu gali užaugti iki 25 kg ar net didesni. Baltieji minta tik fitoplanktonu, o jo pritrūkus nesugeba normaliai gyventi, skursta. Tuo tarpu margieji maitinasi zooplanktonu ir, kaip amūrai, nevalo vandens nuo dumblių.
Be to, Lietuvoje veisiami baltojo ir margojo plačiakakčių hibridai, nes jie ne tokie išrankūs maistui ir maitindamiesi pirmenybę teikia augalinės kilmės planktonui.
„ŽVEJŲ DĖMESIUI – plačiakakčiai įžuvinti švarinti tvenkinio vandenį, todėl prašome – pagavę nedidelį plačiakaktį, saugiai paleiskite jį į laisvę,“ – į žvejus kreipėsi Savivaldybė.
Kol kas žvejams teks palūkėti ir ungurių Neryje. Savo ruožtu, unguriukų įveisime prie vienintelio Lietuvoje išlikusio Padvarių-Čiobiškio kelto kartu su Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento darbuotojais ir Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos moksleiviais dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidžiaugė, kad auga visuomenės sąmoningumas ir vis griežčiau žiūrima į nelegalią žvejybą.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 22 d. laikraščio numeryje.
