Redakciją pasiekė „Širvintų krašto“ skaitytojo Ramūno laiškas su nuotrauka. Vyras panoro pasidžiaugti gražiais vandens lelijų žiedais, papuošusiais tvenkinį. Laiško autorius rašo: „Pernai per Jonines tvenkinyje pasodinau šešis vandens lelijų daigus. Labai apsidžiaugiau, kad lelijos prigijo ir šiais metais dar prieš Jonines nudžiugino nuostabiais žiedais. Žydinčių žiedų dabar yra net vienuolika. Bus ir daugiau.“
Vertėtų paminėti, kad vandens lelijos – tai daugiametis žolinis vandens augalas, turintis gerai išsivysčiusius šakniastiebius, plūduriuojančius didelius lapus ir virš vandens iškilusius žiedus. Lelijų žiedai būna įvairių dydžių – nuo miniatiūrinių iki poros sprindžių skersmens. Žydi lelijos įvairiai, vienos gausiai ir iki šalčių, kitos labai retai. Dauguma lelijų žydi tik dieną, temstant užsiskleidžia. Kai kurioms vandens lelijoms pražysti reikia daug atviros saulės. Auga dideliame arba mažame gylyje. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis, kurios bręsta po vandeniu ąsotėlio formos vaisiuje. Sėklos išbūna daigios net kelerius metus, net ir užšalus vandens telkiniui iki dugno. Sėklas išplatina srovė ir paukščiai. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse: ežeruose, kūdrose, senvagėse, upėse, kanaluose. Dažniausiai lelijos auga 1-2 m gylyje, tačiau gali augti ir sekliau ar net 4 metrų gylyje.
Gamtininkai teigia, jog lelijos nėra lepios, jei jau kur prigyja, tai įsitvirtina ilgam. Kadangi mėgsta šiltą vandenį, geriausiai auga ten, kur jo gylis yra ne didesnis nei 1–1,5 m. Tikėtina, kad ir laikraščio skaitytojo pasodintos lelijos įsitvirtins ilgam bei džiugins šeimininkų ir praeivių akis.
„Širvintų krašto“ informacija
Grazu.