Ir nuotaiką pakels, ir sveikatos pridės

Argi ne batas?

Argi ne batas?

Ką pasėsi – tą ir rausi, – perfrazavome žinomą patarlę apie sėją, iš laikraščio bičiulės Vitos Tamoševičiūtės gavę kelias nuotraukas, kuriose užfiksuotos neįtikėtinų formų daržovės, kurias užaugino Juknonių kaimo seniūnaitė Vanda Liutkienė.

Išgėrę šviežiai spaustų burokėlių sulčių galite viską „atpilti“

Turbūt neapsiriksime pasakę, kad raudonuosius burokėlius ir morkas augina visi, nutarę susikasti padoresnę lysvę. Jei neįprastai išaugusių morkų savo darže išsirauna, ko gero, kiekvienas, tai aptikti keistą burokėlį ne taip paprasta. Vandai Liutkienei pavyko – ji darže išsirovė … patį tikriausią aulinį batą, ko gero, – guminį aulinuką, be kurio kaime neišsiversi. Būtų antras – nors statyk prie durų, gal kas ir supainios kišdamas koją!

Sėdami raudonuosius burokėlius daržininkai net nesusimąsto, kad tai – viena seniausių pasaulyje daržovių, kilusi iš laukinio buroko, kuris savaime vis dar auga Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakraščiuose, Indijoje ir Kinijoje. Kaip teigiama, Lietuvoje burokėliai buvo žinomi nuo XVI amžiaus, kai 1588 metais buvo įtraukti į Lietuvos statuto kainyną. Gaila, nepavyko aptikti palyginimo, kiek jie tada kainavo, o kiek dabar – visi žinome. Šį vasarį burokėliai Lietuvoje vidutiniškai kainavo 16 eurocentų, o štai Vokietijoje – net 41 eurocentą. Per metus burokėliai pas mus pabrango 33 proc, o Vokietijoje atpigo maždaug 23 procentais. Dar dveji-treji metai – ir kainos susilygins.

Spalio 1 d. duomenimis, Lenkijos didmeninėse bazėse kilogramas burokėlių vidutiniškai kainavo 12-13 eurocentų, o štai Lietuvos prekybos tinkluose lietuviškų burokėlių kainos, priklausomai nuo klasės ir pakavimo būdo, siekė 35-59 eurocentus. Jei važinėjate į Lenkiją apsipirkti, ko gero net neverta juos sėti pačiam, tačiau tada neturėsite štai tokių „guminiakų“.

Tarpukaryje burokėliai Lietuvoje užėmė apie 11 proc. visų pasėlių, taigi galima įsivaizduoti, kaip mūsų seneliai masiškai juos augino. Ir yra dėl ko! Nuo senų laikų burokėliai buvo vertinami ne tik kaip daržovė, bet kaip ir vertingas vaistinis augalas. Teigiama, kad vartojant šviežių burokėlių lapų sumažėja kaulų lūžių, osteoporozės, Alzheimerio rizika, stiprinama imuninė sistema (stimuliuojama antikūnių ir baltųjų kraujo kūnelių gamyba).

Jei po burokėlių valgymo jus išgąsdins raudonai nusidažęs tualetas, nebijokite. Burokėliai nudažo šlapimą ir išmatas raudonai, kai žmogui trūksta geležies. Jei jaučiate šiuos anemijos simptomus – silpnumą, išbalimą, nuolatinį nuovargį, kūno sunkumą – kreipkitės į gydytoją ir nepamirškite į lėkštę įsikrauti kuo daugiau burokėlių.

Burokėliai yra efektyvus natūralus antiseptikas. Jie slopina virusų ir bakterijų augimą, valo kraują, gydo žaizdas, gerina odos mikrofloros būklę. Burokėliai rekomenduojami ne tik sergant anemija, diabetu, esant silpnumui, bet ir turint viršsvorio, taip pat aterosklerozės ir trombozės profilaktikai. Burokėlių sultys normalizuoja kepenų veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei virškinimo trakto darbą. Burokėlių pagalba galima išsigydyti hemorojų. Burokėliai yra puiki karščiavimą mažinanti ir šlapimą varanti priemonė, padeda gydyti pirmuosius peršalimo simptomus. Peršalus reikia išgerti stiklinę burokėlių sulčių, o vėliau įtraukti juos į kasdieninį mitybos racioną. Sergant diabetu reikia gerti burokėlių sultis po ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną, o esant hipertonijai ir stenokardijai – po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną. Rekomenduojama vartoti burokėlius onkologinių ligų profilaktikai. Reguliariai valgant burokėlius didėja kraujagyslių elastingumas, ant jų sienelių nesusidaro sklerotinės plokštelės, todėl nesivysto sklerozė.

Burokėliai – labai stiprus antioksidantas. Reguliariai vartojant šias daržoves, iš organizmo pasišalina šlakai ir toksinai. Žali ir virti burokėliai gerina virškinimą ir padeda nuo vidurių užkietėjimo, pasižymi jauninamuoju poveikiu. Jei burokėlius vartosite reguliariai, jie padės išsaugoti jūsų odos grožį ir sveikatą geriau nei bet kokie kremai. Burokėlių sultys stiprina imunitetą, užkerta kelią peršalimo ligoms ir virusinėms infekcijoms, reguliarus vartojimas teigiamai veikia nervų sistemą ir pasitarnauja kaip gera depresijos profilaktikos priemonė.

Tiesa, būtina žinoti, kad šviežiai spaustos burokėlių sultys gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą ar net vėmimą! Tik ką išspaustoms sultims 2-3 val. leiskite nusistovėti, geriausia šaldytuve ir neuždengus. Norėdami tokias sultis gerti nuolat, iš pradžių patartina maišyti jas su obuolių ar morkų sultimis.

Keli patarimai, kurie tikrai pagerins burokėlių skonį ir vaizdą ant stalo: graži, raudona spalva išlieka, kai verdami burokėliai parūgštinami citrinos rūgštimi, rūgščiais obuoliais, svarainiais, kaukazinėmis slyvutėmis, spanguolėmis ar jų sultimis; burokėliai bus minkšti, jeigu apvirus 10 min. palaikysite šaltame vandenyje; kad būtų sultingi, virkite burokėlius nenuluptus ir su šaknelėmis. Nuluptų burokėlių ir nuskustų morkų nepatariama laikyti atvirame inde, nes suyra vitaminas C; kad burokėliai neapkarstų, virkite neuždengtame puode; vandens, kuriame verdami burokėliai, sūdyti nereikia; burokėlius geriausia laikyti šaldytuvo apatinėje lentynoje – subadytame polietileniniame maišelyje; prieš sandėliuojant, burokėlių šakniavaisiams leiskite apdžiūti lauke.

Įdomumo dėlei, Gineso rekordų knygoje užfiksuota, kad ilgiausią burokėlį užaugino britas Joe Athertonas. 2016 metų rugsėjo 23-iąją buvo užfiksuota, kad jo ilgis siekė net 7 m 95,6 cm (!) O štai didžiausio burokėlio savininkas – britas Ian Neale. 2001 metų rugsėjo 7-ąją užfiksuota, kad Šepton Malete užaugęs milžinas svėrė 23,4 kg.

Morkas būtinai virkite!

Vandos Liutkienės užaugintose morkose galima įžvelgti plaštakas, kosminę raketą su atsiskiriančiais varikliais, net žmogutį, ant rankų laikantį du kūdikius.

Morkų įvairovė

Morkų įvairovė

Apie morkas yra daug įvairių istorijų, tačiau viena gali sugriauti mitą, kad oranžinė spalva Olandijoje tapo nacionaline tik todėl, kad olandai augina labai daug tokios spalvos tulpių. Pasirodo, kadaise morkos buvo raudonos, violetinės, geltonos arba baltos, kol XVI amžiuje Olandijos karališkosios šeimos garbei nebuvo išvesta oranžinių morkų. Tai padaryta sukryžminus raudonas ir geltonas morkas.

Senovės graikai tikėjo, kad valgant morkas greičiau įsimylima, o kai kuriose tautose dar gyvas paprotys dovanoti morką nuotakai, kad jai gerai sektųsi šeimininkauti virtuvėje. Morkose yra net 87 proc. vandens, todėl iš šių daržovių išsispaudžia nemažai sulčių.

Keletas įdomesnių faktų apie morkas: kasdien valgydami po 2 vidutinio dydžio morkas cholesterolio kiekį sumažinsite 20 proc.; 9 morkose yra tiek pat kalcio, kiek stiklinėje pieno; 3 vidutinio dydžio morkos suteikia energijos, kurią išeikvosite nueidami pėsčiomis 5 km; Kalifornijos valstijoje (JAV) esantis Holtville miestas save vadina pasaulio morkų sostine, ten kasmet vyksta morkų festivalis.

Gineso rekordų knygoje įrašyta, kad sunkiausią pasaulyje morką 2017-ųjų rugsėjį išaugino amerikietis Chris Qualley iš Minesotos. Jo daržovė svėrė 10,17 kg. Ilgiausios morkos rekordas priklauso jau minėtam rekordinio burokėlio augintojui britui Joe Athertonui. Šis fermeris išaugino 6 m 24,5 cm ilgio morką ir tam panaudojo ilgą plastikinį vamzdį. Beje, Joe taiop pat priklauso ilgiausio ridiko 5 m 2,3 cm) Gineso knygos rekordas.

Geriausi morkas virti nepjaustytas, neluptas, nedideliame kiekyje pieno. Beta karotino mūsų organizmas pasisavina tik iš virtų morkų, todėl grauždami žalias morkas gausite nepalyginamai mažiau naudos. Antioksidantų virtoje morkoje yra net 3 kartus daugiau nei žalioje. Beta karotinas vitaminu A organizme virsta tik tuomet, jei vartojamas su riebalais, geriausia – pieno. Todėl morkų salotas naudingiau gardinti grietine, o jų sultis maišyti su trupučiu grietinėlės.

Apie morkų naudą tiek daug parašyta, kad nesinori net kartotis. Vis dėlto verta atminti: jei morkų vartosite labai daug, oda taps geltonai oranžinė, ypač alkūnės ir padai. Nustojus jas valgyti, spalva atsistatys. Jeigu papildomai vartojate vitamino A, morkų geriau daug nevalgyti, nes gali prasidėti hipervitaminozė.

Tikintiems, kad morkos gerina regėjimą, reikėtų papasakoti tikrą istoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinės Karalystės oro pajėgos sukūrė naujo tipo radaro technologiją, padėjusią pilotams naktimis numušti vokiečių lėktuvus. Tačiau tam, kad apie šią technologiją nesužinotų vokiečiai, vyriausybė sumanė visus „pagerėjusio“ pilotų regėjimo nuopelnus suversti … morkoms. Taip gimė istorija, kad lakūnai valgo daug morkų, todėl taip gerai mato! Tik neseniai mokslininkai paneigė, kad morkos gerina regėjimą, tačiau sutiko, kad vis dėlto „palaiko bendrą akių sveikatą“.

Deja, bet morkų kainos irgi „bado“ akis: spalio 1 dieną Lenkijos didmeninėse bazėse kilogramą šių daržovių buvo galima nusipirkti už 26-35 eurocentus, tuo tarpu mūsų prekybos centruose, priklausomai nuo klasės ir įpakavimo, lietuviškų morkų kaina siekė 35-85 eurocentus.

Valgyk kiek lenda – nepavalgysi!

Juknonių seniūnaitės darže išaugo cukinija – Siamo dvynė!

Cukinija - Siamo dvynė

Cukinija - Siamo dvynė

Cukinija vienų mėgstama, kiti jos nevertina ir teigia, kad ji … beskonė. Tai tiesa – cukinija turi savybę keisti savo skonį. Jas sėkmingai galima paversti net ir konservuotais ananasais – tereikės šių vaisių sulčių ir turėsite puikų desertų pagardą. Taip pat maistui tinka ir cukinijų žiedai, dažniausiai vyriškieji (jie – tuščiaviduriai), kurie kepami tešloje, džiūvėsėliuose arba įdaryti. Dažnai jie naudojami ir įvairiems patiekalams puošti. Cukinijų žiedai maisto produktų rinkoje vadinami gurmanišku produktu ir yra gana brangūs, nes juos labai sunku transportuoti ir išsaugoti tinkamus vartojimui.

Spalio 1 dieną Lenkijos didmeninėse bazėse kilogramas cukinijų kainavo 47-59 eurocentus.

Agurko hibrido cukinijos gimtinė – Meksika. Ši daržovė yra bene vienintelė, dėl savo unikalių maistinių savybių tinkama vartoti visiems žmonėms, nepaisant nei jų amžiaus, nei sveikatos būklės.

Keletas įdomesnių faktų apie cukinijas: 100 gr šviežios cukinijos yra tik 15 kalorijų, tad ši daržvė turėtų karaliauti ant besirūpinančių savo kūno linijomis stalo; cukinija – viena svarbiausių sudedamųjų dalių, gaminant itališkus makaronų padažus, todėl italai cukinijų suvartoja daugiausiai; pasaulyje paplitus ekologiškai madai tapo itin populiaru kepti pikantiško skonio cukinijų duoną, tad manoma, jog tai – populiariausias cukinijų naudojimo būdas pasaulyje, tokia duona tampa itin puri ir drėgna; cukinijose yra medžiagų, veikiančių kaip natūralūs antioksidantai; kad šios daržovės ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vidutinėje temperatūroje, sausoje vietoje; tamsesnėse cukinijose yra daugiau mineralų ir naudingų maistinių medžiagų; cukinijos reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį; kasmet rugpjūtį JAV Ohajo valstijos Obetzo miestelyje švenčiama cukinijų šventė.

Gineso rekordų knygos įrašas tvirtina, kad sunkiausią (29 kg 250 g) 1990 metais išaugino britas Bernardas Lavery.

Parengė Gintaras Bielskis

Tavo komentaras
Jūsų vardas:

Jūsų komentaras:
neburnok.lt
Svetainės administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite administracija apie netinkamus komentarus info@sirvinta.net. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kokį gyvūną laikote namuose? (galite pažymėti ne vieną)

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.