Bebrai seniai jau pasiekė Širvintų miestą…

Tai, kas kai kuriems skaitytojams pasirodys naujiena, geriausiu atveju tėra pavėlavusi naujiena. Praėjusią savaitę vaizdžiai patvirtinta, kad Širvintų „mariose“ plaukioja bebrai – netoli miesto palūdimio, greta Medžiotojų gatvės, pakrante vingiuojančiu poilsio taku vaikštinėjančių praeivių akis traukė šių „dailidžių“ nuverstas pakrantės medis. Negi praėjusio amžiaus viduryje į Lietuvą įvežti bebrai pasiekė tokią populiaciją, kad, ieškodami įsikurti tinkamų vietovių ir maisto šaltinių, jie nebevengia ne tik nedidelių gyvenviečių, bet ir miestų triukšmo?

Dar prieš ketverius metus gamtosaugos realijas gvildenantis interneto portalas GRYNAS.LT papasakojo vieno skaitytojo istoriją apie tai, kaip bebrai atkeliavo į jo sklypą greta Širvintų esančiame Kalnalaukio kaime. Pamatęs po žiemos patvinusį lietaus vandens griovį savo sklypo gale, Vladas susimąstė: „Ar tik neatsiras bebrų?“. Tačiau tuoj pat nuvijo šią mintį, nes vietovė – plynas laukas be medžių – tikrai nebuvo „svajonių namai“ šiems gyvūnams. Tačiau atvykęs kitą savaitgalį, vyras pastebėjo nurėžtus krūmokšnius ir užtvenktą lietaus griovį.

Tai, kad bebrai Širvintose tampa įprastu dalyku, patvirtina ir 2015 metų sausio 15 dienos pranešimas ugnaigesiams gelbėtojams, kad Širvintų mieste, Kalnalaukio gatvėje, bebrai užtvenkė pralaidą ir pakilęs vanduo užtvindė kelią. Tiesa, priežastis pasirodė buvusi kita: gelbėtojai nustatė, kad pralaidą užtvėrė betono luitas. Tačiau jau pats pranešimo pobūdis patvirtina, kad galimos bebrų „išdaigos“ mieste pranešėjui nepasirodė fantazijų vertas dalykas.

Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas sako, kad Širvintų tvenkinyje bebrai gyvena nuo seno. Tiesa, jie iki šiol buvo pasirinkę šiek tiek nuošalesnes nuo miesto centro vietas.

– Žmonės klaidingai tiki, kad bebrų kaimynystę išduoda jų suręsti virš žemės iškilę „nameliai“. Tačiau tokius būstus bebrai statosi tik tada, kai negali išsikasti sau tinkamo urvo. Tada prie savo būstų renčia užtvankas. Urvas yra labiausiai bebrams tinkanti gyventi vieta. Įėjimas įrengiamas po vandeniu, gyvenamoji patalpa iškasama aukštesnėje už vandens lygį vietoje, įtaisoma ventiliacija, „sausas“ išėjimas. Tam bebrai pasirenka aukštesnius upės ar kito vandens telkinio krantus, statesnius šlaitus. Mieste tokių bebrams tinkamų vietų yra už P. Cvirkos gatvės tilto, kolektyvinių sodų bendrijos link. Bent jau anksčiau bebrų buvo gyvenama žemiau miesto užtvankos, palei Kalnalaukio gatvę. Kažkada man pačiam konstrukcijomis teko leistis žemyn į užtvankos šachtą ir gelbėti bebrą, kurį ten buvo pamatę vaikai, – pasakojo Vaclovas Četrauskas.

Medžioklės žinovas sakė praėjusią savaitę atsitiktinai pastebėjęs bebrų „apkapotas“ šakas tvenkinuke tarp Upelio ir Vilniaus gatvių. Vadinasi, ieškodami maisto jau ateina, o galbūt – ir atplaukia iš toliau.

Bebrai pradėjo ruoštis žiemai maisto mieste nuvertę medį...

Bebrai pradėjo ruoštis žiemai maisto mieste nuvertę medį...

Pasidomėjus dėl bebrų nuversto medžio ties Medžiotojų gatve, Vaclovas Četrauskas sakė žinojęs, kad netoliese bebrų šeimynos gyvenama iš anksčiau. Arti yra nuošali įlankėlė, kitapus paplūdimio – užutėkis. Tačiau kodėl iki šiol mieste nematome daug nuverstų medžių?

Į šį klausimą medžioklės žinovas atsakė paprastai:

– Bebras yra žolėdis gyvūnas, kai kas jį netgi vadina „pakrantės karve“. Galima sakyti, visa pakrantės augmenija yra tinkama maistui, tad didžiąją dalį sezono bebrai maitinasi žole, kurios nuėda ištisus plotus, krūmų šakelėmis. Medžius bebrai pradeda versti rudenį, kaip tik panašiu, kaip dabar, metu, nes ima ruošti maisto atsargas žiemai.

Anot medžioklės žinovo, gali būti, kad nuverstas medis – ir sukurtos naujos bebrų šeimos veiklos rezultatas. Sukūrę šeimą, bebrai per metus susilaukia 4-5 palikuonių, kurie su tėvais gyvena ir antraisiais metais. Po dvejų metų suaugę vaikai išvaromi iš namų, kad sukurtų naują šeimą ir susiręstų sau atskirą būstą. Tokiu atveju, upės pakrantėje nuverstas medis – naujos šeimos įsitvirtinimo netoliese rezultatas. Nors pasitaiko, bet ne taip dažnai, kad dėl maisto bebrai plauktų iš toli.

– Jei tokia bebrų veikla mieste ims smarkiai kenkti ne tik augmenijai, bet ir miesto estetikai, būtų galima pagalvoti apie bebrų medžioklę, – sakė Vaclovas Četrauskas.

Pridūręs, kad Lietuvoje medžioklė neleidžiama gyvenamosiose vietovėse, medžiotojas sakė, kad tokiu atveju dėl leidimo čia sumedžioti bebrus reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Vienas ar kitas nuverstas medis – dar ne tragedija.

Palei Vilnaius gatvę bebrai apgraužė šį tvenkinuko pakrantėje augantį krūmą...

Palei Vilniaus gatvę bebrai apgraužė šį tvenkinuko pakrantėje augantį krūmą...

Kalbant apie bebrus reikėtų priminti, kad jau kelerius metus Lietuvoje ištisus metus leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas, griauti šių gyvūnų būstus. Prieš dvejus metus, 2014-ųjų liepą, rašėme, kaip Zibalų seniūnijoje imta bendromis jėgomis ardyti bebrų pastatytus statinius. Gyventojams kreipusis į seniūniją, vietos valdžia ir medžiotojai paprašė Šešuolėlių girininkijos pagalbos. Ši atsiuntė techniką, ir prasidėjo Balžėje esančių jau seniai pastatytų, ir naujų bebraviečių ardymo darbai. Kaip tada rašėme, vargu, ar tai duos ilgalaikį efektą, kadangi bebrų šeima užtvanką įsirengia per 4-5 dienas. „Belieka tik viltis, kad valstybė tam numatys tikslines lėšas,“ – tada rašė mūsų pagalbininkas Romas Zibalas ir citavo Šešuolėlių girininko pavaduotoją Arūną Dzedzevičių, kuris teigė, kad visoje Lietuvoje bebrų populiacija nuolat didėja, visose rajono seniūnijose bebrų pilna. „Žmonės nuolat skundžiasi, nes bebrų daroma žala akivaizdi. Didžiausią darbą atlieka medžiotojai,“ – pakalbintas teigė miškininkas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsniu, medžioklės plotų naudotojai turi atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų – ir bebrų, padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, bet tik tuo atveju, jei šiuose sklypuose nėra uždrausta medžioti. Žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo privalo išsiųsti prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo seniūnijai. Seniūnas, gavęs tokį prašymą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas įvertinti žalą, kurią pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui“ apskaičiavimo metodiką nustato nuostolių skaičiavimo komisija. Pinigai už padarytą žalą turi būti sumokėti per mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Laukti neverta: kiekvienas, pamatęs, kad jo pievas ir laukus tvindo bebrų pastatyta užtvanka, apie tai turi pranešti medžiotojų klubo valdybos pirmininkui, ir šis turi skubiai imtis priemonių.

Įvairių šaltinių teigimu, po II Pasaulinio karo į Lietuvą įvežti bebrai čia išplito, ir 1970 metais mūsų šalyje jų buvo apie 6 tūkstančius, po 15 metų – apie 11 tūkstančių. Limituota bebrų medžioklė Lietuvoje buvo leista 1967 metais. Iš pradžių jų ištekliai buvo negausūs, todėl juos leista gaudyti tik pagal licencijas. Tąkart Merkyje buvo sugauti pirmieji 23 žvėreliai.

Prieš kelerius metus vykdytos gyvūnų apskaitos duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 48 tūkst. bebrų. Šį skaičių Vaclovas Četrauskas vertina skeptiškai:

– Nelabai įsivaizduoju, kaip tokį skaičių buvo galima nustatyti. Dar anksčiau buvo apskaitomos bebravietės. Mano galva, tai buvo neprasta praktika, bet ir pagal bebravietes sunku pasakyti, kiek kiekvienoje jų gali gyventi bebrų. Aišku tik, kad nuo 2 bebrų jiems tik įsikūrus, iki 12 bebrų prieš išvarant antramečius. Bet juk dar egzistuoja natūralūs faktoriai, reguliuojantys bebrų skaičių – ligos, nelaimingi nutikimai, priešai, medžioklė. Šiuo atveju galiu tiksliai pasakyti tik tai, kad mūsų rajone bebrų gyvena tikrai daug, ir medžiotojams darbo yra.

Pavasarį mūsų skelbtais duomenimis, per 2015-2016 metų medžioklės sezoną Širvintų rajone buvo sumedžiotas 331 bebras (107 bebrais mažiau nei prieš metus). Bebrų medžioklės sezonas Lietuvoje trunka nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15 dienos.

Gintaras Bielskis

Bebrai pradėjo ruoštis žiemai maisto mieste nuvertę medį…

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+