2018 metais Širvintų rajone buvo įvykdytos 7 transporto priemonių vagystės, iš jų 4 kartus buvo pavogti automobiliai. Palyginti su 2017 metais, transporto priemonių vagysčių padaugėjo 3,5 karto, o automobilių vagysčių – 4 kartus.
Vienam tokiam vagišiui šių metų sausį Vilniaus regiono apylinkės teismas jau paskelbė nuosprendį. Paaiškėjo, kad iki tol keturis kartus Švenčionių rajono apylinkės teismo už vagystes teistas A.K., gimęs 1991 metais, į teisiamųjų suolą Širvintose sėdo net už dviejų automobilių vagystes, kurias jis praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje įvykdė Kernavėje.
Pastarąjį kartą A.K. buvo nuteistas 2016-ųjų spalį. Beje, tai palyginti retas atvejis, kai nuteistasis visus keturis metus atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Nors pirmąsyk 2015 metais jam skirtos laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmės vykdymas iš pradžių buvo atidėtas 2 metams, nepraėjus nė 8 mėnesiams šis atidėjimas buvo panaikintas ir A.K. pasiųstas į pataisos namus.
Prieš tai, kai Kernavėje įvykdė automobilių vagystes, A.K. atliko subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir į laisvę išėjo 2017-ųjų lapkritį.
Ikiteisminis tyrimas dėl automobilių vagystės buvo pradėtas po to, kai Švenčionių rajone policija sustabdė automobilį „Mercedes-Benz Vito“, kurį neblaivus vairavo A.K. Tada ir paaiškėjo, kad šį automobilį 2018 metų rugpjūčio 29-osios naktį A.K. pavogė Kernavėje iš vienos uždarosios akcinės bendrovės teritorijos. Maždaug prieš keturias valandas iki tos vagystės, A.K. iš tos pačios teritorijos pavogė automobilį „Toyota 4-Runner“.
Aiškinantis vagysčių aplinkybes policija iš nukentėjusiojo sužinojo, kad automobilių savininkas P.L. nuo 2017 metų lapkričio mėnesio (panašiu laiku A.K. išėjo į laisvę) Kernavėje apgyvendino iki tol jam visiškai nepažįstamą asmenį, o nuo 2018-ųjų vasario jį dar ir įdarbino savo bendrovėje. Vairuotojo pažymėjimo A. K. neturėjo, todėl bendrovės savininkas jam jokių savo transporto priemonių neduodavo. 2018 metų rugpjūčio 29-osios ryte P.L. pastebėjo, kad teritorijoje nėra jo asmeninio keleivinio automobilio „Mercedes-Benz Vito“, kuris stovėjo ant rampos tik įvažiavus į teritoriją. Savininkas teigė supratęs, kad automobilį pavogė A.K. Apie tai pranešė policijos pareigūnams, parašė pareiškimą. Po kelių valandų atkreipė dėmesį, kad atvirame garaže nėra ir jam priklausančio automobilio „Toyota 4-Runner“. Šiame automobilyje nebuvo akumuliatoriaus, bet automobilis buvo važiuojantis, tik nebuvo atlikta jo techninė apžiūra, automobilis neapdraustas. Automobilis stovėjo garaže neeksploatuojamas, užvedimo raktelis buvo spynelėje. Apžiūrinėdamas teritoriją, P.L. automobilį rado maždaug už 300 metrų. „Tpyota 4-Runner“ buvo aplankstytas, suskilęs priekinis stiklas, išdužę posūkio žibintai, sudaužytas galinis kairės pusės žibintas. Spynelėje nebuvo raktelio. Į automobilį buvo įdėtas akumuliatorius iš teritorijoje stovėjusio traktoriaus.
P.L. automobilį „Mercedes-Benz Vito“ įvertino 11 tūkst. eurų, „Toyota 4-Runner“ – 2 tūkst. eurų.
Sulaikę Švenčionių rajone neblaivų A.K., tenykščiai policijos pareigūnai apie tai informavo automobilių savininką.
A.K. teigė, kad tądien buvo neblaivus. Pirmiau jis pavogė garaže stovintį automobilį „Toyota 4-Runner“. Garažo durys visada būna atidarytos, o A.K. turėjo teisę patekti į garažą, nes ten dirbo. Automobilio rakteliai būdavo palikti. A.K. sakė, kad jam leisdavo važinėtis su ta mašina kieme, po mišką. Kadangi buvo išgėręs, jis nepagalvojo ir išvažiavo pasivažinėti netoli namų, netoli, gal apie 3 kilometrus. Mašiną norėjo grąžinti, bet važiuodamas jos nesuvaldė ir apsivertė. Mašina buvo apgadinta, bet užsivedė, ir jis galėjo važiuoti toliau. Atvažiavęs prie namų, tą mašiną pastatė prie garažo ir paėmė kitą, kurio rakteliai irgi buvo palikti.
Sustabdžius „mersedesą“ paaiškėjo, kad automobilis irgi yra pažeistas – vienas jo šonas apgadintas nuo priekinio sparno iki automobilio galo.
Automobilio vagystė Baudžiamajame kodekse traktuojama taip pat, kaip atviras svetimo turto grobimas arba to turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, taip pat kaip viešoje vietoje įvykdytas svetimo turto grobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba kaip strateginės ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimas. Už tai numatyta bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
A.K. nusikalto būdamas recidyvistas, administracine tvarka baustas 11 kartų, niekur nedirba, Darbo biržoje nesiregistruoja.
Teismas atkreipė dėmesį, kad A.K. per dvejų metų laikotarpį (2015-2016 metais) keturis kartus yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, kiekvieną kartą jam buvo skiriamos vis griežtesnės bausmės. Po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo jis nusikalto praėjus tik devyniems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis po priimtų teismo nuosprendžių ir paskirtų bausmių teigiamų išvadų nedaro ir savo elgesio keisti nesiekia. Todėl teismas nusprendė, kad švelnesnės bausmės rūšys, tai yra bauda, laisvės apribojimas ar areštas, nebus efektyvios ir nepaveiks A.K. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Tiesa, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A.K. paskirta bausmė vis tiek sumažintina vienu trečdaliu – nuteistasis už grotų pasiųstas dvejiems metams.
Jei būti visiškai tiksliems, tai jau šeštasis A.K. teistumas, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 metų rugsėjo 28 dieną priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A.K. pripažintas kaltu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio. A.K. paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda. Kadangi iki teismo už automobilių vagystes tas teismo baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs, paskirta bausmė nebuvo subendrinta.
Skirtingai nei tai darydavęs Švenčionių apylinkės teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai A.K. nepasiuntė už grotų, o skirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Teismą papirko tai, kad A.K. dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi (anksčiau, ko gero, ne), yra pakankamai jauno amžiaus (anksčiau turbūt buvo vyresnis), savo elgesį vertina neigiamai (anksčiau, ko gero, – teigiamai), ketina atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą už apgadintą automobilį, nori dirbti ir pasitaisyti (ko, matyt, anksčiau neketindavo). Šie duomenys sudarė prielaidas teismo išvadai, kad A.K. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam dirbti ir taip pakeisti savo gyvenimo būdą, bei suteikti galimybę atlyginti žalą.
Atidėjęs bausmės vykdymą 3 metams, Širvintų teismas įpareigojo nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 3 metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau teisėja Irina Serafin nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju A.K. padarė nusikaltimus nuosavybei, todėl prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su padaryta veika, taigi – neskirtina.
Gintaras Bielskis
