Sprendimas dėl „aukštos kokybės migracijos paslaugų“ dar nepriimtas?

Sprendimas dėl „aukštos kokybės migracijos paslaugų“ dar nepriimtas?
Ko gero, teisėtvarka – viena iš valstybės veiklos sričių, kuri per pastarąjį dešimtmetį patyrė daugiausia pokyčių. Pakanka prisiminti daug kritikos sulaukusią prokuratūros sistemos reformą, ant slenksčio jau stovinčią teismų reformą, policijos išgyventą ne vieną jos veiklos „patobulinimą“.
Nesiginčijama, galbūt kai kurie pakeitimai kurios nors tarnybos veiklai ir atnešė specifinės naudos, tačiau eiliniams gyventojams daugelis iš viršaus nuleistų ir dažniausia labai skausmingai įgyvendintų sumanymų sukėlė tik rūpesčius ir nepatogumus. Neatsitiktinai tokias reformas žmonės seniai palydi juokeliais, kad visų „patobulinimų“ pirmiausias tikslas – iš periferijos į didmiesčius perkelti darbo vietas. Ir tikrai. Prisidengdamos efektyvumo didinimu, administravimo išlaidų mažinimu, periferijoje esančios tarnybos geriausiu atveju susitraukia iki kelių „darbo vietų“, administruojamų iš valdybų centruose. Nors kartais dalies buvusių etatų iš tiesų atsisakoma, tačiau dėl „padidėjusio krūvio“ kyla centruose dirbančių tarnautojų pareiginės kategorijos, o su jomis – ir atlyginimai. Reformuotos tarnybos apauga naujais skyriais, poskyriais, naujais viršininkais ir jų pavaduotojais, o naujos administravimo sąlygos pareikalauja ir naujų išlaidų, kadangi kai kuriais atvejais iš centrų tenka koordinuoti vietose likusių tarnybų trupinius. Štai ir keliauja koks prokuratūros skyriaus vadovas kelis kartus per savaitę iš Ukmergės į Širvintas, degina nepigų kurą, dyla neseno automobilio nepigios padangos, dar nepigesnės detalės…
Bet blogiausia tada, kai žmonėms reikalinga tarnyba iš viso perkeliama į centrą. Kas slypi už tokio sutaupymo – paslaptis tik neišprususiam mokesčių mokėtojui. Apie tai, kad žmones užgriūva naujos išlaidos keliaujant iš nutolusio Širvintų rajono kaimelio į Vilnių ar kitą miestą tvarkyti reikalų, kalbėti labai nemėgstama. Apskritai valdžiai nenaudinga pripažinti, kad, taupydama savo išlaidas, valstybė jas eilinį kartą užkrovė ant eilinių piliečių pečių. Ir visai nesvarbu, kad daugeliu atveju toks užkrovimas pirmiausia yra amoralus veiksmas, juk daugelis tokių reformuojamų sričių yra tarsi valstybės nustatyta prievolė gyventojams. Prievolė, o ne komercinė paslauga, kurią gyventojas, jei yra nepatogu ar per brangu, gali iškeisti į patogiau pasiekiamą ar pigesnę. Pamanykite, uždarė banko skyrių Širvintose! Juk liko Širvintų kredito unija, teikianti panašias paslaugas.
Viena iš galimų „rekonstrukcijų“, su kuria turbūt susidursime netrukus, – Migracijos tarnybos reforma. Lapkričio pabaigoje Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską prašydama įvertinti sprendimo naikinti Migracijos tarnybos veiklą Širvintose nuo 2016 metų sausio 1 dienos pagrįstumą.
„Suprantu, kad šis sprendimas rajono gyventojams, ypač senyvo amžiaus, sunkiau besiverčiantiems žmonėms turės neigiamą įtaką. Širvintose panaikinus tarnybą, gyventojai pasų, asmens tapatybės kortelių, leidimų laikinai ir nuolat gyventi ir kitų dokumentų turės vykti į Vilnių ar kitus miestus, patirs didelių nepatogumų ir išlaidų. Tokios viešosios paslaugos Širvintų rajone panaikinimas neabejotinai turės neigiamą įtaką Širvintų rajono gyventojų teisių įgyvendinimui, nes į kitus rajonus turės vykti dokumentų gavimui ne tik pilnamečiai asmenys, bet ir nepilnamečiai, tėvai su mažamečiais vaikais, pensininkai, neįgalūs asmenys ir ne po vieną kartą, nes pasų, asmens tapatybės kortelių gavimo procedūros nėra vykdomos tą pačią prašymo gauti dokumentus padavimo dieną. Neabejotina, kad kaimų gyventojams, socialiai remiamiems asmenims bei neįgaliesiems nevienkartinis vykimas į Vilniaus miestą ar kitus rajonų centrus sudarys ne tik papildomų rūpesčių, bet ir kainuos papildomų išlaidų“, – nuomonę apie numatomą reformą tada pareiškė rajono merė.
Nors iki tos paminėtos dienos liko mažiau nei mėnuo, Migracijos tarnybos Širvintose reformą gaubia paslapties šydas. Susitikti ir bent kiek paaiškinti suituaciją paprašėme Širvintų rajono policijos komisariato viršininko Erik’o Jalovik’o, tačiau policijos vadovas, galbūt pats nežinodamas visų vadovybės planų, o galbūt pasielgdamas, kaip tokiais atvejais reikalauja statutas, pasiūlė kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininko funkcijas vykdančią Editą Prilepskienę. Vadovė mielai sutiko atsakyti į mūsų parengtus klausimus, tačiau beveik po savaitę trukusio atsakymų ruošimo gavome tik lakonišką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus atsakymą, kad „sprendimas dėl Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskr. VPK) Migracijos valdybos nutolusių darbo vietų Širvintose naikinimo šiuo metu nėra priimtas“.
„2014 m. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgyvendinto teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių optimizavimo tikslas buvo pasiūlyti teritorinėms policijos įstaigoms optimalų migracijos padalinių pareigybių sąrašą, apskaičiuotą, įvertinus objektyvius kriterijus ir prognozuojamas policijos migracijos padalinių veiklos kitimo tendencijas, kad policijos migracijos padalinių veikla ir kontrolė būtų vykdomos efektyviai, interesantai gautų aukštos kokybės migracijos paslaugas, o valstybės tarnautojai ir darbuotojai gautų darbą atitinkantį atlyginimą. Šiuo metu vertinamas Migracijos valdybos nutolusių darbo vietų Širvintose efektyvumas ir sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į vertinimo išvadas. Apie sprendimą visuomenei bei už jos interesus atsakingos institucijos bus informuotos įstatymų nustatyta tvarka,“ – toliau aptakiai rašoma elektroniniame laiške ir nurodoma, jog „visą aktualią informaciją apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų įgijimą galite rasti Vilniaus apskr. VPK interneto svetainės www.vilnius.policija.lt  Migracijos valdybos skyriuje.“
Taigi iš gauto atsakymo paaiškėjo tik tai, kad bent gruodžio 7 dieną Vilniaus apskrities policijos vadovybė dar nebuvo apsisprendusi – naikinti Migracijos tarnybą Širvintose, ar ne. Taip ir nesužinojome, ar galima reforma laukia tik Širvintose veikiančios tarnybos, ar ji palies ir kaimyninius rajonus. Taip ir liko paslaptis, kas ir kokiais konkrečiais sumetimais pasiūlė būtent taip pasielgti, koks galimas esamų etatų likimas, kokios lengviau pasiekiamos paslaugos būtų pasiūlytos nuskriaustiems rajono gyventojams, kokia numatoma tokios pertvarkos „ekonominė nauda“… Tokių ir panašių klausimų iš tiesų gali kilti tikrai nemažai. Juk šiuo atveju vargiai prisidengsi, sakykime, brangiomis patalpų išlaikymo sąnaudomis. Viena – šiluma Širvintose viena pigesnių šalyje, antra – Migracijos tarnyba įsikūrusi Širvintų policijos komisariato pastate. Tai komercinio banko nuostolingą poskyrį galima uždaryti, o pastatą parduoti ir taip daug sutaupyti. Migracijos tarnybos naikinimo atveju likusias patalpas ir toliau teks išlaikyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nebent sostinės kabinetuose jau rengiami planai apskritai atsisakyti visų policijos tarnybų Širvintose, veiklą ir etatus perkelliant į Vilnių ar kitą šalies miestą, pavyzdžiui – Uteną, kaip nuskambėjo viešoje erdvėje. Tik štai klausimas: kokiais žodžiais tokį „patogumą gyventojams“ įvertins patys gyventojai?
Pabaigoje – keli skaičiai, kuriuos anksčiau mums yra pateikusi Širvintų policija. Remiantis policijos veiklos ataskaitomis, Širvintų migracijos tarnyboje išduotų (pakeistų) asmens tapatybės kortelių skaičius išaugo daugiau nei du kartus – nuo 1275 kortelių 2012 metais iki 2942 kortelių 2013 metais. Beveik du kartus padaugėjo ir išduotų (pakeistų) pasų: nuo 855 pasų 2012 metais iki 1569 pasų 2013 metais. Padaugėjo ir išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – nuo 34 iki 43. Vienu daugiau išduota leidimų nuolat gyventi mūsų šalyje. Nuo 176 iki 186 padaugėjo pas mus patvirtintų kvietimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą. Maža to, Širvintų migracijos tarnyba 2013 metais šalies biudžetą papildė 205 199 Lt valstybės rinkliavos už išduotus (pakeistus) asmens dokumentus ir suteiktas paslaugas. Galima tik įsivaizduoti, koks milžiniškas gyventojų skaičius, kaip minėjo merė, kasmet turėtų kartą ar kelis vykti į kitą miestą, atsiprašyti iš darbo ir negauti pajamų, atvirkščiai – patirti išlaidų, kad, valdininkų Vilniuje įsitikinimu, „interesantai gautų aukštos kokybės migracijos paslaugas“…
Gintaras Bielskis

Ko gero, teisėtvarka – viena iš valstybės veiklos sričių, kuri per pastarąjį dešimtmetį patyrė daugiausia pokyčių. Pakanka prisiminti daug kritikos sulaukusią prokuratūros sistemos reformą, ant slenksčio jau stovinčią teismų reformą, policijos išgyventą ne vieną jos veiklos „patobulinimą“.

Nesiginčijama, galbūt kai kurie pakeitimai kurios nors tarnybos veiklai ir atnešė specifinės naudos, tačiau eiliniams gyventojams daugelis iš viršaus nuleistų ir dažniausia labai skausmingai įgyvendintų sumanymų sukėlė tik rūpesčius ir nepatogumus. Neatsitiktinai tokias reformas žmonės seniai palydi juokeliais, kad visų „patobulinimų“ pirmiausias tikslas – iš periferijos į didmiesčius perkelti darbo vietas. Ir tikrai. Prisidengdamos efektyvumo didinimu, administravimo išlaidų mažinimu, periferijoje esančios tarnybos geriausiu atveju susitraukia iki kelių „darbo vietų“, administruojamų iš valdybų centruose. Nors kartais dalies buvusių etatų iš tiesų atsisakoma, tačiau dėl „padidėjusio krūvio“ kyla centruose dirbančių tarnautojų pareiginės kategorijos, o su jomis – ir atlyginimai. Reformuotos tarnybos apauga naujais skyriais, poskyriais, naujais viršininkais ir jų pavaduotojais, o naujos administravimo sąlygos pareikalauja ir naujų išlaidų, kadangi kai kuriais atvejais iš centrų tenka koordinuoti vietose likusių tarnybų trupinius. Štai ir keliauja koks prokuratūros skyriaus vadovas kelis kartus per savaitę iš Ukmergės į Širvintas, degina nepigų kurą, dyla neseno automobilio nepigios padangos, dar nepigesnės detalės…

Bet blogiausia tada, kai žmonėms reikalinga tarnyba iš viso perkeliama į centrą. Kas slypi už tokio sutaupymo – paslaptis tik neišprususiam mokesčių mokėtojui. Apie tai, kad žmones užgriūva naujos išlaidos keliaujant iš nutolusio Širvintų rajono kaimelio į Vilnių ar kitą miestą tvarkyti reikalų, kalbėti labai nemėgstama. Apskritai valdžiai nenaudinga pripažinti, kad, taupydama savo išlaidas, valstybė jas eilinį kartą užkrovė ant eilinių piliečių pečių. Ir visai nesvarbu, kad daugeliu atveju toks užkrovimas pirmiausia yra amoralus veiksmas, juk daugelis tokių reformuojamų sričių yra tarsi valstybės nustatyta prievolė gyventojams. Prievolė, o ne komercinė paslauga, kurią gyventojas, jei yra nepatogu ar per brangu, gali iškeisti į patogiau pasiekiamą ar pigesnę. Pamanykite, uždarė banko skyrių Širvintose! Juk liko Širvintų kredito unija, teikianti panašias paslaugas.

Viena iš galimų „rekonstrukcijų“, su kuria turbūt susidursime netrukus, – Migracijos tarnybos reforma. Lapkričio pabaigoje Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską prašydama įvertinti sprendimo naikinti Migracijos tarnybos veiklą Širvintose nuo 2016 metų sausio 1 dienos pagrįstumą.

„Suprantu, kad šis sprendimas rajono gyventojams, ypač senyvo amžiaus, sunkiau besiverčiantiems žmonėms turės neigiamą įtaką. Širvintose panaikinus tarnybą, gyventojai pasų, asmens tapatybės kortelių, leidimų laikinai ir nuolat gyventi ir kitų dokumentų turės vykti į Vilnių ar kitus miestus, patirs didelių nepatogumų ir išlaidų. Tokios viešosios paslaugos Širvintų rajone panaikinimas neabejotinai turės neigiamą įtaką Širvintų rajono gyventojų teisių įgyvendinimui, nes į kitus rajonus turės vykti dokumentų gavimui ne tik pilnamečiai asmenys, bet ir nepilnamečiai, tėvai su mažamečiais vaikais, pensininkai, neįgalūs asmenys ir ne po vieną kartą, nes pasų, asmens tapatybės kortelių gavimo procedūros nėra vykdomos tą pačią prašymo gauti dokumentus padavimo dieną. Neabejotina, kad kaimų gyventojams, socialiai remiamiems asmenims bei neįgaliesiems nevienkartinis vykimas į Vilniaus miestą ar kitus rajonų centrus sudarys ne tik papildomų rūpesčių, bet ir kainuos papildomų išlaidų“, – nuomonę apie numatomą reformą tada pareiškė rajono merė.

Nors iki tos paminėtos dienos liko mažiau nei mėnuo, Migracijos tarnybos Širvintose reformą gaubia paslapties šydas. Susitikti ir bent kiek paaiškinti suituaciją paprašėme Širvintų rajono policijos komisariato viršininko Erik’o Jalovik’o, tačiau policijos vadovas, galbūt pats nežinodamas visų vadovybės planų, o galbūt pasielgdamas, kaip tokiais atvejais reikalauja statutas, pasiūlė kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininko funkcijas vykdančią Editą Prilepskienę. Vadovė mielai sutiko atsakyti į mūsų parengtus klausimus, tačiau beveik po savaitę trukusio atsakymų ruošimo gavome tik lakonišką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus atsakymą, kad „sprendimas dėl Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskr. VPK) Migracijos valdybos nutolusių darbo vietų Širvintose naikinimo šiuo metu nėra priimtas“.

„2014 m. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgyvendinto teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių optimizavimo tikslas buvo pasiūlyti teritorinėms policijos įstaigoms optimalų migracijos padalinių pareigybių sąrašą, apskaičiuotą, įvertinus objektyvius kriterijus ir prognozuojamas policijos migracijos padalinių veiklos kitimo tendencijas, kad policijos migracijos padalinių veikla ir kontrolė būtų vykdomos efektyviai, interesantai gautų aukštos kokybės migracijos paslaugas, o valstybės tarnautojai ir darbuotojai gautų darbą atitinkantį atlyginimą. Šiuo metu vertinamas Migracijos valdybos nutolusių darbo vietų Širvintose efektyvumas ir sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į vertinimo išvadas. Apie sprendimą visuomenei bei už jos interesus atsakingos institucijos bus informuotos įstatymų nustatyta tvarka,“ – toliau aptakiai rašoma elektroniniame laiške ir nurodoma, jog „visą aktualią informaciją apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų įgijimą galite rasti Vilniaus apskr. VPK interneto svetainės www.vilnius.policija.lt  Migracijos valdybos skyriuje.“

Taigi iš gauto atsakymo paaiškėjo tik tai, kad bent gruodžio 7 dieną Vilniaus apskrities policijos vadovybė dar nebuvo apsisprendusi – naikinti Migracijos tarnybą Širvintose, ar ne. Taip ir nesužinojome, ar galima reforma laukia tik Širvintose veikiančios tarnybos, ar ji palies ir kaimyninius rajonus. Taip ir liko paslaptis, kas ir kokiais konkrečiais sumetimais pasiūlė būtent taip pasielgti, koks galimas esamų etatų likimas, kokios lengviau pasiekiamos paslaugos būtų pasiūlytos nuskriaustiems rajono gyventojams, kokia numatoma tokios pertvarkos „ekonominė nauda“… Tokių ir panašių klausimų iš tiesų gali kilti tikrai nemažai. Juk šiuo atveju vargiai prisidengsi, sakykime, brangiomis patalpų išlaikymo sąnaudomis. Viena – šiluma Širvintose viena pigesnių šalyje, antra – Migracijos tarnyba įsikūrusi Širvintų policijos komisariato pastate. Tai komercinio banko nuostolingą poskyrį galima uždaryti, o pastatą parduoti ir taip daug sutaupyti. Migracijos tarnybos naikinimo atveju likusias patalpas ir toliau teks išlaikyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nebent sostinės kabinetuose jau rengiami planai apskritai atsisakyti visų policijos tarnybų Širvintose, veiklą ir etatus perkelliant į Vilnių ar kitą šalies miestą, pavyzdžiui – Uteną, kaip nuskambėjo viešoje erdvėje. Tik štai klausimas: kokiais žodžiais tokį „patogumą gyventojams“ įvertins patys gyventojai?

Pabaigoje – keli skaičiai, kuriuos anksčiau mums yra pateikusi Širvintų policija. Remiantis policijos veiklos ataskaitomis, Širvintų migracijos tarnyboje išduotų (pakeistų) asmens tapatybės kortelių skaičius išaugo daugiau nei du kartus – nuo 1275 kortelių 2012 metais iki 2942 kortelių 2013 metais. Beveik du kartus padaugėjo ir išduotų (pakeistų) pasų: nuo 855 pasų 2012 metais iki 1569 pasų 2013 metais. Padaugėjo ir išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – nuo 34 iki 43. Vienu daugiau išduota leidimų nuolat gyventi mūsų šalyje. Nuo 176 iki 186 padaugėjo pas mus patvirtintų kvietimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą. Maža to, Širvintų migracijos tarnyba 2013 metais šalies biudžetą papildė 205 199 Lt valstybės rinkliavos už išduotus (pakeistus) asmens dokumentus ir suteiktas paslaugas. Galima tik įsivaizduoti, koks milžiniškas gyventojų skaičius, kaip minėjo merė, kasmet turėtų kartą ar kelis vykti į kitą miestą, atsiprašyti iš darbo ir negauti pajamų, atvirkščiai – patirti išlaidų, kad, valdininkų Vilniuje įsitikinimu, „interesantai gautų aukštos kokybės migracijos paslaugas“…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Sprendimas dėl „aukštos kokybės migracijos paslaugų“ dar nepriimtas?”

  1. Ukmergiske parašė:

    Manau uztektu vieno mero Ukmergei ir Sirvintoms. Sutaupytu.

  2. pasitaisymas parašė:

    Valdančioji koalicija – tai dabartinė seimo dauguma, vadovaujama premjero, nes Širvintose jokios valdančios koalicijos, deja, šiuo metu nėra

  3. širvintiškis parašė:

    Jau net valdančioji koalicija mato, kad tikslinga panaikinti Širvintų rajono savivaldybę. Konkretūs žingsniai jau daromi: bankai, migracijos tarnyba, tuoj ateis eilė mokesčių inspekcijai, Sodrai, policijai, galiausiai ir savivaldybės pastatui.

Comments are closed.

scroll to top