„Pradėk gyvenimą be skolų“, „Pamirškite skolas – išeitis yra“, „Išsilaisvink iš skolų – negraužk savęs ir nestresuok“, – tokių ir panašių raginimų internete galima perskaityti į „Google“ paieškos sistemą įrašius užklausą „asmens bankrotas“. Tokiais skambiais šūkiais Lietuvoje veikiančios įvairios konsultavimo ir atstovavimo bendrovės ragina mūsų gyventojus siekti fizinio asmens bankroto, už tai prašydamas nuo 3 iki 20 proc. „nurašytų“ skolų sumos, kurią tarpininkams esą galima sumokėti lizingu. Taip ši paslauga ir reklamuojama: „Bankrotas lizingu“! Nejučia peršasi mintis, kad finansinių įsipareigojimų kamuojamiems gyventojams neriama dar viena skolų kilpa ant kaklo.
Sunku pasakyti, kiek tokie pažadai stebuklingai išgelbėti žmones nuo skolų kupros yra pagrįsti, o kiek – pagražinti ar net melagingi. Štai viena iš tokių bendrovių giriasi „pasiekusi absoliutų bankroto procedūros rekordą Lietuvoje, o gal net ir Europoje“, kai „klientas „išsibankrotino“ per 5 mėnesius turėdamas apie 15 000 eurų skolų dvylikai kreditorių – jiems tesumokėjo 170 eurų, likusi skolos suma buvo nurašyta!!!“. Ir to esą nepavyko Lietuvoje (o gal ir Europoje) padaryti niekam, tik tai bendrovei.
Tačiau tokiems lozungams prieštarauja teisininkai, aiškindami, kad pagrindinis fizinio asmens bankroto paskelbimo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ar individualią veiklą vykdančio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Taigi fizinio asmens bankrotu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant mokumo atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.
Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 metų kovo 1-ąją, ir jau tų metų pabaigoje Širvintų rajono apylinkės teismas iškėlė pirmąją fizinio asmens bankroto bylą mūsų rajone. Asmuo teismo prašė paskelbti jį nemokiu, kadangi, gaudamas 645 litų mėnesines pajamas, jis negalėjo padengti per 457 tūkst. litų kreditorinių įsiskolinimų, nekalbant jau apie būtinas lėšas išgyventi su dviem mažamečiais vaikais.
Fizinių asmenų bankrotas – jokia naujiena Vakarų Europoje. Štai Jungtinėje Karalystėje galimybė fizinius asmenis atleisti nuo skolų mokėjimo egzistuoja net nuo 16 amžiaus.
Šių dienų Lietuvoje dažniausios fizinių asmenų įsiskolinimų priežastys – kreditai būstui, mokslui, išperkamoji automobilių nuoma, paskolų asmeniniam verslui garantavimas nuosavu turtu, vartojimo paskolos, mokesčiai, infliacija, didelė pragyvenimui skirtų išlaidų dalis, nelaimingi atsitikimai, skyrybos, artimo mirtis ir pan…
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, šiuo metu Širvintų rajone vykdomos 8 asmenų bankroto procedūros (po 4 bankroto bylas buvo iškelta 2015 ir 2016 metais), o 1 procedūra – nutraukta. Baigtų bankroto procedūrų Lietuvoje šiuo metu tėra kiek daugiau nei pusšimtis, mūsų rajone tokių kol kas nė vienos.
Fizinio asmens bankroto bylų rajone galėjo būti ir daugiau, bet per pastaruosius dvejus metus Širvintų rajono apylinkės teisme kelis kartus buvo atsisakyta iškelti tokias bankroto bylas ar civiliniai ieškiniai dėl fizinio asmens bankroto bylų iškėlimo buvo grąžinti pareiškėjams.
Vienas iš paskutinių tokių nepasisekusių atvejų – Vilniaus apygardos teisme atmestas mūsų rajono gyventojų apeliacinis skundas. Šeima skundė 2016-ųjų spalį priimtą Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria nebuvo paskelbtas jų bankrotas. Apie 900 eurų mėnesinių pajamų turintys pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą, patvirtinti 700 Eur lėšų sumą, reikalingą abiejų pareiškėjų poreikiams kas mėnesį tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti. Dėl „nedidelio gaunamų pajamų dydžio“ pareiškėjai teigė esantys nepajėgūs įvykdyti per 14 tūkst. eurų siekiančių įsipareigojimų.
Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai: po savo motinos mirties pareiškėja paveldėjimo teises į dalį pastatų ir žemės padovanojo savo dukrai. Širvintų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad tokie sąmoningi pareiškėjos veiksmai (savo paveldėjimo teisių dovanojimas) prieštarauja įtvirtintai sąžiningo fizinio asmens sąvokai ir bankroto tikslui. Pareiškėja pagal jai dukters ir sesers išduotus įgaliojimus tvarko, valdo, prižiūri minėtą turtą, o iš tų įgaliojimų apimties matyti, kad pareiškėjai suteiktos visos teisės spręsti dėl šio turto valdymo, naudojimo ir pagerinimo darbų. Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos dukra yra tik formaliai šio turto dalies savininkė, sąmoningai siekiant išvengti tėvų skolų išieškojimo iš šios turto dalies.
Apygardos teismas sutiko, kad Širvintų rajono apylinkės teismas pagrįstai pareiškėjos veiksmus dovanojant paveldėjimo teisę pripažino nesąžiningais ir pagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą.
Net pavykus teisme pasiekti pageidaujamą sprendimą, fizinio asmens bankroto paskelbimas yra ilgalaikis įpareigojimas skolininkui. Teismo sprendimu bankrutavęs asmuo dar 10 metų laikomas turintis problemų dėl finansinių įsipareigojimų. Pagal įstatymą, Įmonių bankroto valdymo departamentas kaupia ir skelbia duomenis apie tokių fizinių asmenų bankroto procesus. Departamento internetinėje svetainėje viešai nurodomi fizinio asmens vardas ir pavardė bei kitos proceso detalės. Ši informacija skelbiama 10 metų nuo tos dienos, kai nutraukiamas arba baigiamas fizinio asmens bankroto procesas, kuris dabar trunka iki 3 metų. Taigi daugiau nei 10 metų bankroto faktas išlieka ir asmens kredito istorijoje. Tai gali reikšti, kad bankrutavusiam fiziniam asmeniui daugiau nei dešimtmetį nepavyks gauti paskolos būstui ar verslui vystyti, vartojimo kredito ar net kreditinės kortelės, jam galimai bus atsakyta išsimokėtinai parduoti televizorių ar kitą prekę.
Gintaras Bielskis
