Nuomonę netikėtai pakeitusi Meilutė Saidienė savininkui nepadėjo. Žmonės ir toliau po ežerą plaukios valtimis

Nuomonę netikėtai pakeitusi Meilutė Saidienė savininkui nepadėjo. Žmonės ir toliau po ežerą plaukios valtimis
Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką ginče dėl servitutinių teisių, nustatytų greta Kaimynų kaimo tyvuliuojančiam Žebokštos ežerui.
Daugiau nei prieš dešimtmetį tuomečio Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Žebokštos ežerui buvo nustatytas servitutas, užtikrinantis gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį. Šį ežerą įsigijęs įtakingas sostinės verslininkas P. Z. J. kreipėsi į teismą ir paprašė pakeisti servitutą. Savininkas sutiko, kad būtų užtikrinta gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje, tačiau nesutiko su gyventojams suteikta teise kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Anot ežero savininko, ši teisė yra neaiški.
Galima sakyti, kad priežastimi keisti servitutą tapo kylantys konfliktai dėl plaukiojimo valtimis po ežerą. P. Z. J. tvirtino, kad tai pažeidžia jo teises: valtimis priplaukę prie ieškovo kranto nepageidaujami asmenys trukdo ilsėtis.
Iš pradžių dėl „neapibrėžtos“ servitutinės teisės panaikinimo ežero savininkas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bet ši atsisakė tai padaryti. Savo atsisakymą tarnyba motyvavo tuo, kad nėra nė vieno iš servituto pasibaigimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Šį atsisakymą savininkas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet 2012-ųjų rugsėjį teismas skundą atmetė. Tada su apeliaciniu skundu ežero savininkas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau po pusmečio ir ten nieko nepešė.
Tada P. Z. J. pabandė servitutą pakeisti Širvintų rajono apylinkės teisme, ir tai jam beveik pavyko. Nors 2013-ųjų rudenį Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė ieškinį patenkino tik iš dalies, vis dėlto į pagrindinius savininko prašymus buvo atsižvelgta: servitute neliko teisės kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu, žmonėms leista tik maudytis ir girdyti gyvulius.
Tačiau šis teismo sprendimas netenkino byloje trečiuoju asmeniu pripažintos V. B. Moteris su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ir 2014-ųjų gruodį procesas šioje byloje dėl servitutinių teisių buvo atnaujintas. Bylą vėl atsivertęs Širvintų rajono apylinkės teismas 2015-ųjų kovą savo ankstesnį sprendimą panaikino ir ežero savininko ieškinį dėl servituto pakeitimo atmetė.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Linas Zinkevičius nusprendė, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu ežero savininko išdėstyti motyvai tam pagrindo nesukuria. Ieškovas neįrodė, jog pasikeitė kokios nors aplinkybės, kurios lėmė servituto nustatymą. Priešingai, byloje apklausti asmenys, kurių žemės sklypai ribojasi su ieškovui priklausančiais vandens telkiniais, nurodė, kad servitutas yra būtinas ir dalį jo panaikinus būtų pažeistos jų teisės. Kai 2013-ųjų rudenį Širvintų rajono apylinkės teismas panaikino dalį servituto, dėl vandens telkinio naudojimo kilo nemažai ginčų ir kai kuriems asmenims, kurie nesutaria su ieškovu, buvo uždrausta plaukioti valtimis ežere.
Suprantama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai nėra galutiniai, gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taip ir nutiko – teismų karuselė sukosi toliau. Dabar jau Žebokštos savininkas P. Z. J. su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė panaikinti jam nenaudingą Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Be įvairių argumentų, savininkas nurodė, jog vienas iš byloje apklaustų liudytojų užsiima kaimo turizmo paslaugomis, svečius plukdo vandens priemonėmis, yra pastatęs lieptą ežere, o P. Z. J. net neturi teisės gauti iš to naudos.
Įdomi gali pasirodyti atsakovo šioje byloje – Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai teisme atstovavo per praėjusius rinkimus pagarsėjusi rajono politikuotoja ir Kęstučio Pakalnio bendražygė Meilutė Saidienė, pozicija. Kažkada nesutikusi keisti servituto, dėl to kategoriškai pasisakiusi ir 2013-ųjų rudenį pralaimėtame teisme Širvintose, dabar Meilutės Saidienės atstovaujama tarnyba, galima sakyti, visiškai ir netikėtai pakeitė vėjo kryptį. Vilniaus apygardos teismui buvo pareikšta, kad ežero savininko apeliacinis skundas yra … pagrįstas, Širvintų rajono apylinkės teismas surinktus įrodymus ištyrė ir vertino neišsamiai, neobjektyviai, todėl netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas turėjo sukonkretinti dalį nustatyto servituto, bet to nepadarė.
Tačiau įtakingam ežero savininkui parodytas Meilutės Saidienės palaikymas nepadarė jokio įspūdžio Vilniaus apygardos teismui. Priešingai nei teigė teisininkė širvintiškė, Vilniaus apygardos teimas nusprendė, jog Širvintų rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pagal visus ieškinio reikalavimus ir P. Z. J. apeliacinio skundo netenkino. Apeliacinė instancija nesutiko ir su žemėtvarkininkų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas turėjęs sukonkretinti servitutą. Vilniaus apygardos teismo kolegijos nuomone, iškeltas servitutų sukonkretinimo klausimas apskritai nebuvo šios bylos objektas. Taigi tokius samprotavimus reikšdama Meilutė Saidienė, jei taip galima išsireikšti, – „nuklydo į pievas“…

Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką ginče dėl servitutinių teisių, nustatytų greta Kaimynų kaimo tyvuliuojančiam Žebokštos ežerui.

Daugiau nei prieš dešimtmetį tuomečio Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Žebokštos ežerui buvo nustatytas servitutas, užtikrinantis gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį. Šį ežerą įsigijęs įtakingas sostinės verslininkas P. Z. J. kreipėsi į teismą ir paprašė pakeisti servitutą. Savininkas sutiko, kad būtų užtikrinta gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje, tačiau nesutiko su gyventojams suteikta teise kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Anot ežero savininko, ši teisė yra neaiški.

Galima sakyti, kad priežastimi keisti servitutą tapo kylantys konfliktai dėl plaukiojimo valtimis po ežerą. P. Z. J. tvirtino, kad tai pažeidžia jo teises: valtimis priplaukę prie ieškovo kranto nepageidaujami asmenys trukdo ilsėtis.

Iš pradžių dėl „neapibrėžtos“ servitutinės teisės panaikinimo ežero savininkas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bet ši atsisakė tai padaryti. Savo atsisakymą tarnyba motyvavo tuo, kad nėra nė vieno iš servituto pasibaigimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Šį atsisakymą savininkas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet 2012-ųjų rugsėjį teismas skundą atmetė. Tada su apeliaciniu skundu ežero savininkas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau po pusmečio ir ten nieko nepešė.

Tada P. Z. J. pabandė servitutą pakeisti Širvintų rajono apylinkės teisme, ir tai jam beveik pavyko. Nors 2013-ųjų rudenį Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė ieškinį patenkino tik iš dalies, vis dėlto į pagrindinius savininko prašymus buvo atsižvelgta: servitute neliko teisės kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu, žmonėms leista tik maudytis ir girdyti gyvulius.

Tačiau šis teismo sprendimas netenkino byloje trečiuoju asmeniu pripažintos V. B. Moteris su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ir 2014-ųjų gruodį procesas šioje byloje dėl servitutinių teisių buvo atnaujintas. Bylą vėl atsivertęs Širvintų rajono apylinkės teismas 2015-ųjų kovą savo ankstesnį sprendimą panaikino ir ežero savininko ieškinį dėl servituto pakeitimo atmetė.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Linas Zinkevičius nusprendė, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu ežero savininko išdėstyti motyvai tam pagrindo nesukuria. Ieškovas neįrodė, jog pasikeitė kokios nors aplinkybės, kurios lėmė servituto nustatymą. Priešingai, byloje apklausti asmenys, kurių žemės sklypai ribojasi su ieškovui priklausančiais vandens telkiniais, nurodė, kad servitutas yra būtinas ir dalį jo panaikinus būtų pažeistos jų teisės. Kai 2013-ųjų rudenį Širvintų rajono apylinkės teismas panaikino dalį servituto, dėl vandens telkinio naudojimo kilo nemažai ginčų ir kai kuriems asmenims, kurie nesutaria su ieškovu, buvo uždrausta plaukioti valtimis ežere.

Suprantama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai nėra galutiniai, gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taip ir nutiko – teismų karuselė sukosi toliau. Dabar jau Žebokštos savininkas P. Z. J. su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė panaikinti jam nenaudingą Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Be įvairių argumentų, savininkas nurodė, jog vienas iš byloje apklaustų liudytojų užsiima kaimo turizmo paslaugomis, svečius plukdo vandens priemonėmis, yra pastatęs lieptą ežere, o P. Z. J. net neturi teisės gauti iš to naudos.

Įdomi gali pasirodyti atsakovo šioje byloje – Nacionalinės žemės tarnybos, kuriai teisme atstovavo per praėjusius rinkimus pagarsėjusi rajono politikuotoja ir Kęstučio Pakalnio bendražygė Meilutė Saidienė, pozicija. Kažkada nesutikusi keisti servituto, dėl to kategoriškai pasisakiusi ir 2013-ųjų rudenį pralaimėtame teisme Širvintose, dabar Meilutės Saidienės atstovaujama tarnyba, galima sakyti, visiškai ir netikėtai pakeitė vėjo kryptį. Vilniaus apygardos teismui buvo pareikšta, kad ežero savininko apeliacinis skundas yra … pagrįstas, Širvintų rajono apylinkės teismas surinktus įrodymus ištyrė ir vertino neišsamiai, neobjektyviai, todėl netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas turėjo sukonkretinti dalį nustatyto servituto, bet to nepadarė.

Tačiau įtakingam ežero savininkui parodytas Meilutės Saidienės palaikymas nepadarė jokio įspūdžio Vilniaus apygardos teismui. Priešingai, nei teigė teisininkė širvintiškė, Vilniaus apygardos teimas nusprendė, jog Širvintų rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pagal visus ieškinio reikalavimus ir P. Z. J. apeliacinio skundo netenkino. Apeliacinė instancija nesutiko ir su žemėtvarkininkų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas turėjęs sukonkretinti servitutą. Vilniaus apygardos teismo kolegijos nuomone, iškeltas servitutų sukonkretinimo klausimas apskritai nebuvo šios bylos objektas. Taigi tokius samprotavimus reikšdama Meilutė Saidienė, jei taip galima išsireikšti, – „nuklydo į pievas“…

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.67 (3 įvert.)

4 Atsakymai į “Nuomonę netikėtai pakeitusi Meilutė Saidienė savininkui nepadėjo. Žmonės ir toliau po ežerą plaukios valtimis”

  1. vilkeliui parašė:

    ..kakoti ir sisioti tikrai negalima, okas galima- paklausk P.Z.J.

  2. Vilkelis parašė:

    Iš šio straipsnio taip ir nesupratau,kas eiliniam žmogui Žebokštos ežere galima,kas ne,jeigu kas nors galite maloniai prašau išaiškinti.

  3. as parašė:

    džiagiuosi, kad zmones laimejo

  4. jo parašė:

    Matyt ta pone gdaug zemiu turi, pamirso kas kur?

Comments are closed.

scroll to top