Ne iš gero gyvenimo… O gal trūksta tik teptuko ir kibirėlio dažų?

Kaip išvažiuoti iš vidurinės eilės, jei statoma taip?

Gal prieš keliolika metų vienas tuomet dirbusių Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnų sakė, kad Lietuvoje yra du savivaldybių centrai, kuriuose nėra šviesoforų – tai Širvintos ir Skuodas. Ko gero, dabar jau yra kitaip, kadangi viešai prieinamoje informacijoje randame, jog Skuode yra šviesoforas, ir net ne vienas. Neseniai šios savivaldybės administracija netgi įspėjo, kad keičiasi Kelių eismo taisyklių 76 punktas, tad nuo 2020 metų sausio 1 dienos ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle, nukreiptų į dešinę, kai vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui. „Visos Skuodo mieste esančios žaliosios rodyklės, naudojamos ties raudonu šviesoforo signalu, bus nuimtos iki 2020 m. sausio 1 d.,“ – teigiama Skuodo rajono savivaldybės interneto svetainėje.

Tuo tarpu Širvintose tokio galvosūkio spręsti nereikėjo, nors 2016-ųjų vasarį ir buvo pasirodžiusi informacija, jog, pastačius naują prekybos centrą „Maxima“ ir tuo pačiu atsiradus naujai intensyvaus eismo sankryžai, be kitų saugaus eismo priemonių bus reikalingas ir šviesoforas. Rašyta apie laukiančias derinimo procedūras. Deja, kalbos apie šviesoforą tuo ir baigėsi. Mūsų žiniomis, suskaičiavus kaštus, išgąsdino prognozuojama šviesoforo eksploatacijos kaina.

Beje, įsitikinusiems, kad viską lemia gyventojų skaičius, pasakysime: naujausiais duomenimis, Skuode gyvena maždaug trim šimtais gyventojų mažiau, nei Širvintose.

Šiandien kalbos apie tai, ar vertėjo nuimti žaliąsias rodykles, gerokai aprimusios. Kilus pasipiktinimui ir grūstims prie sankryžų, buvo pripažinta, kad dar Algirdo Butkevičiaus vyriausybės sprendimui pašalinti žalias rodykles nuo šviesoforų nebuvo pasiruošta, todėl jos gali būti grąžintos. Vienur, pavyzdžiui – Vilniuje, jau paskelbta, kad tai ir bus padaryta, kitur, pavyzdžiui – Kaune, bent šiuo metu to nesiruošiama daryti.

Panašu, kad ir širvintiškiai priprato prie naujosios sankryžos, nes per tą laiką didelių nesusipratimų išvengta. O ir vairuotojai įsikalė į galvas, kad Igno Šeiniaus gatvės tęsinys yra visavertė gatvė, todėl beveik nebepasitaiko, kad sukantys iš senosios I. Šeiniaus gatvės kairėn į Plento gatvę, nepraleidžia nuo “Maxima“ pusės važiuojančių tiesiai.

Atvažiuojantys į lopšelį-darželį „Boružėlė“ kartais iš įpročio sustoja prie šaligatvio, nors ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija ir eismo juostos plotis įspėja, kad čia parkuotis negalima.

Tiesa, mieste vis dar pasitaiko nedidelių nesusipratimų, kaip antai rekonstruotoje Jaunimo gatvėje. Joje ties sankryža su Upelio gatve eismo juostas atskyrus ištisinėmis juostomis, dažnai galima pamatyti, kad ne visi pamena, jog draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) yra mažesnis kaip 3 m atstumas. Ne visi į ženklus žiūri J. Janonio gatvėje, ties pradine mokykla – čia važiuojantys parduotuvės „Šrilana“ link ar atvažiuojantys nuo jos pamiršta, kad važiuoti tiesiai dar nereiškia, jog važiuoji pagrindiniu keliu. Pastatyti ženklai aiškiai įspėja, jog pagrindinis kelias iš J. Janonio gatvės suka į L. Giros gatvę, taigi būtina praleisti važiuojančius tuo maršrutu. Kaip ne kartą teko įsitikinti, į ženklus linkę žiūrėti ne visi.

Važiuojantys J. Janonio gatve ne visada pažiūri, kad tuoj bus sankirta su pagrindiniu keliu, einančiu iš kairės.

Nesusipratimų pastaruoju metu atsirado ir kitoje J. Janonio gatvės vietoje – 2015 metais įrengus šiuolaikišką automobilių stovėjimo aikštelę ties keliais I. Šeiniaus gatvės namais. Beje, viename šių namų įsikūrusi ir „Širvintų krašto“ redakcija. Taigi jau kuris laikais ir patys susiduriame, ir iš lankytojų išgirstame, kad tapo sudėtinga pasistatyti automobilį. Taip nutiko, kai buvo pradėta rekonstruoti aikštė prieš netoliese esančią Savivaldybę, ir dalis jos klientų bei darbuotojų savo automobilius palieka čia. Be to, šia aikštele naudojasi ne tik 3-4 gretimų namų gyventojai, bet ir greta esančių keturių įstaigų bei vaikų lopšelio darželio lankytojai. Pastarieji ypač užkemša aikštelę rytais ir vakarais bei taip piktina namų gyventojus.

O bėdos nebūtų, jei ne prastai išnaudojama senoji automobilių stovėjimo aikštelė ties „Vaikystės stotele“. Matyt, baimindamiesi, kad jų automobiliai bus užstatyti, vairuotojai juos stato palei gatvę, taip lieka neišnaudota nemaža aikštelės erdvė, į kurią patekti nėra galimybės. Nerasdami kur statyti, vairuotojai užstato jau pastatytus automobilius, savo automobilius palieka prie konteinerių, o tuo nepatenkinti atliekų surinkėjai. Kiti netgi stato nepažymėtoje gatvės vietoje, ant šaligatvio juostos, taip sukelia avarines situacijas.

Nepanaudota aikštelės erdvė, kurią būtų galima tinkamai paskirstyti ženklais ar linijomis…

Tokius vairuotojus galima būtų suprasti, tačiau reikia pripažinti, kad ir miesto tvarkytojai ne viską padarė. Negi sunku pastatyti palei ką tik paminėtos senosios aikštelės kraštą ženklą su lentele, kad atitinkamu atstumu nuo kraštinio bortelio automobilius draudžiama statyti. Taip būtų paliktas įvažiavimas į aikštelę, ji būtų geriau išnaudojama. Galima būtų ir kitaip pažymėti rezervuotą įvažiavimą – varteliais, stulpeliais, nudažytomis juostomis (beje, kaip yra rezervuotas įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą iš aikštelės prie Policijos komisariato) ar pan., tai jau priklauso nuo sprendimo.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
1 (2 įvert.)
scroll to top