Kieno nosis meluoja: sveikatos specialistų ar vietos gyventojų?

Kieno nosis meluoja: sveikatos specialistų ar vietos gyventojų?
Neseniai Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei apsilankius Gudulinės kaime, vietos gyventojai skundėsi dėl prasto kvapo, sklindančio nuo Medžiukų kaimo pašonėje įsikūrusių gamybinių objektų, priklausančių Vilniuje įregistruotai „Biodegrai“. Gyventojai guodėsi, kad ypač vakarais, esant vėjui, kvapas būna itin aštrus, net vaikai nenori lauke žaisti…
Tuometė Savivaldybė pastabų neturėjo
Prieš dvejus metus, 2014-ųjų kovą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo ir konstatavo, kad toks vertinimas neprivalomas.
Veiklos pajėgumus nutarusi didinti „Biodegra“ Medžiukuose esančioje įmonėje biologiniu būdu kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas, biologiniu ir fizikiniu būdais valo naftos produktais užterštą gruntą ir vandenį, rūšiuoja komunalines atliekas, perdirba maistinį aliejų, sandėliuoja kitas atliekas, tarp kurių – elektronika, šaldytuvai, baterijos ir t. t. Įmonėje per metus gali būti perdirbama per 133 tūkst. tonų įvairių organinių biodegraduojančių atliekų. Per metus išvaloma iki 1900 t naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių. Nuo naftos produktų išvalytas vanduo naudojamas valomam gruntui drėkinti, o išvalytas gruntas – teritorijų išlyginimui, kelių sankasoms, vejų įrengimui ir pan. Naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose.
Planuotos ūkinės veiklos metu papildomai į kompostą planuota įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus. Taip pat planuota praplėsti tvarkomų naftos produktais užterštų, naftos, naftos mišinių, naftos produktų atliekų sąrašą ir didinti įmonėje tvarkomų ir planuojamų tvarkyti naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių kiekius nuo 1900 t/m iki 10 700 t/m (daugiau nei 5 kartus) bei vienu metu laikomų atliekų kiekius nuo 500 t/m iki 1600 t/m (daugiau nei 3 kartus).
Kaip priežastį, dėl kurios nereikia vertinti poveikio aplinkai, aplinkosaugininkai nurodė pagrindinius motyvus, kurių svarbiausias buvo tas, jog tuometė Elenos Davidavičienės vadovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracija dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo pastabų neturi. Prieš tai Širvintų rajono savivaldybės valdininkai aplinkosaugininkus informavo, kad dėl šios priežasties neketina dalyvauti atrankos išvados persvarstyme.
Dėl neprivalomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pasisakė Vilniaus visuomenės sveikatos centras.
Žmonėms aplinkosaugininkų išvada pasirodė neaiški
Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos sulaukta nebuvo, tačiau kiek daugiau nei po mėnesio Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo trijų asmenų – Tado Kazakevičiaus, Leonard’o Jakubėno ir Arūno Janutėno – skundą su prašymu panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo.
Teismui adresuotame skunde pareiškėjai nurodė, kad „galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina“. Pareiškėjai paaiškino, kad dėl „Biodegra“ vykdomos ūkinės veiklos vietos gyventojai jaučia didžiulę smarvę ir patiria kitų nuolatinių nepatogumų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Skunde išdėstyta, kad „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras savo nemotyvuotuose sprendimuose poveikio aplinkai vertinimo atrankos institutą pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos neatlikinėjo, o tiesiog konstatavo poveikio aplinkai vertinimo neprivalomumą pagal formaliai deklaruojamus planuojamos ūkinės veiklos mastus. Galutinė išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta UAB „Biodegra“ pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. Poveikio aplinkai vertinimo atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam išplėtimui, o pačiai ūkinei veiklai, kompostavimo aikštelėms privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros niekada nebuvo atliktos.“
Pareiškėjams buvo neaišku, kokia tiksliai ūkinė veikla vykdyta tuo metu, koks yra planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka. Atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką ir priimant galutinę išvadą nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius.
Beveik po metų, 2015-ųjų balandžio 30-ąją, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Priimdamas tokį sprendimą, teismas sutiko su pareiškėjais, kad galutinė išvada nėra tinkamai argumentuota, nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Su tokiu teismo sprendimu nesutiko Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, šokęs ginti „munduro garbės“. Vyriausiajam administraciniam teismui aplinkosaugininkai pateikė apeliacinį skundą. Išdėstę argumentus, kad, priimdami sprendimą, vadovavosi įstatymais ir išvadomis, „žaliamunduriai“ paprašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjų Tado Kazakevičiaus, Leonard’o Jakubėno ir Arūno Janutėno skundą atmesti.
Iš naujo tirs, ar sveikatos specialistų išvada – pagrįsta
Praėjusią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vargu ar toks sprendimas tenkina aplinkosaugininkus, mat jiems vėl teks minti teismo slenkstį.
Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija esminiu dalyku įvardijo mūsų jau minėtą blogų kvapų problemą. Apeliacinės instancijos manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė, ar Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikta išvada, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus viršyta nei veiklos teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos teritorijoje ir atitiks Lietuvos higienos normą, yra pagrįsta, parengta atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.
Išties įdomi detalė: priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atliekų perdirbimo veiklai yra numatytas 500 metrų atstumas, tuo tarpu artimiausias gyvenamasis namas nuo „Biodegros“ planuojamos ūkinės veiklos yra už 340 metrų. Taigi lieka neaišku, kokioje teritorijoje sveikatos specialistai tyrė kvapų koncentraciją ir ar iš viso ją tyrė? Jei dėl blogų kvapų skundžasi už 1,5 km nuo Medžiukų esančio Gudulinės kaimo gyventojai, kokia iš tiesų situacija „Biodegros“ kaimynystėje ir kodėl sveikatos specialistams ji pasirodė „normos ribose“?
Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad neištyręs, ar sveikatos specialistų išvada yra pagrįsta bei teisėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatskleidė bylos esmės, formaliu pagrindu panaikino galutinę išvadą.
Gintaras Bielskis

Neseniai Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei apsilankius Gudulinės kaime, vietos gyventojai skundėsi dėl prasto kvapo, sklindančio nuo Medžiukų kaimo pašonėje įsikūrusių gamybinių objektų, priklausančių Vilniuje įregistruotai „Biodegrai“. Gyventojai guodėsi, kad ypač vakarais, esant vėjui, kvapas būna itin aštrus, net vaikai nenori lauke žaisti…

Tuometė Savivaldybė pastabų neturėjo

Prieš dvejus metus, 2014-ųjų kovą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo ir konstatavo, kad toks vertinimas neprivalomas.

Veiklos pajėgumus nutarusi didinti „Biodegra“ Medžiukuose esančioje įmonėje biologiniu būdu kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas, biologiniu ir fizikiniu būdais valo naftos produktais užterštą gruntą ir vandenį, rūšiuoja komunalines atliekas, perdirba maistinį aliejų, sandėliuoja kitas atliekas, tarp kurių – elektronika, šaldytuvai, baterijos ir t. t. Įmonėje per metus gali būti perdirbama per 133 tūkst. tonų įvairių organinių biodegraduojančių atliekų. Per metus išvaloma iki 1900 t naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių. Nuo naftos produktų išvalytas vanduo naudojamas valomam gruntui drėkinti, o išvalytas gruntas – teritorijų išlyginimui, kelių sankasoms, vejų įrengimui ir pan. Naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose.

Planuotos ūkinės veiklos metu papildomai į kompostą planuota įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus. Taip pat planuota praplėsti tvarkomų naftos produktais užterštų, naftos, naftos mišinių, naftos produktų atliekų sąrašą ir didinti įmonėje tvarkomų ir planuojamų tvarkyti naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių kiekius nuo 1900 t/m iki 10 700 t/m (daugiau nei 5 kartus) bei vienu metu laikomų atliekų kiekius nuo 500 t/m iki 1600 t/m (daugiau nei 3 kartus).

Kaip priežastį, dėl kurios nereikia vertinti poveikio aplinkai, aplinkosaugininkai nurodė pagrindinius motyvus, kurių svarbiausias buvo tas, jog tuometė Elenos Davidavičienės vadovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracija dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo pastabų neturi. Prieš tai Širvintų rajono savivaldybės valdininkai aplinkosaugininkus informavo, kad dėl šios priežasties neketina dalyvauti atrankos išvados persvarstyme.

Dėl neprivalomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pasisakė Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Aplinkosaugininkų išvada pasirodė neaiški

Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos sulaukta nebuvo, tačiau kiek daugiau nei po mėnesio Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo trijų asmenų – Tado Kazakevičiaus, Leonard’o Jakubėno ir Arūno Janutėno – skundą su prašymu panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo.

Teismui adresuotame skunde pareiškėjai nurodė, kad „galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina“. Pareiškėjai paaiškino, kad dėl „Biodegra“ vykdomos ūkinės veiklos vietos gyventojai jaučia didžiulę smarvę ir patiria kitų nuolatinių nepatogumų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Skunde išdėstyta, kad „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras savo nemotyvuotuose sprendimuose poveikio aplinkai vertinimo atrankos institutą pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos neatlikinėjo, o tiesiog konstatavo poveikio aplinkai vertinimo neprivalomumą pagal formaliai deklaruojamus planuojamos ūkinės veiklos mastus. Galutinė išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta UAB „Biodegra“ pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. Poveikio aplinkai vertinimo atranka atlikta tik ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam išplėtimui, o pačiai ūkinei veiklai, kompostavimo aikštelėms privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros niekada nebuvo atliktos.“

Pareiškėjams buvo neaišku, kokia tiksliai ūkinė veikla vykdyta tuo metu, koks yra planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta poveikio aplinkai vertinimo atranka. Atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką ir priimant galutinę išvadą nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius.

Beveik po metų, 2015-ųjų balandžio 30-ąją, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo. Priimdamas tokį sprendimą, teismas sutiko su pareiškėjais, kad galutinė išvada nėra tinkamai argumentuota, nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Su tokiu teismo sprendimu nesutiko Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, šokęs ginti „munduro garbės“. Vyriausiajam administraciniam teismui aplinkosaugininkai pateikė apeliacinį skundą. Išdėstę argumentus, kad, priimdami sprendimą, vadovavosi įstatymais ir išvadomis, „žaliamunduriai“ paprašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjų Tado Kazakevičiaus, Leonard’o Jakubėno ir Arūno Janutėno skundą atmesti.

Iš naujo tirs, ar sveikatos specialistų išvada – pagrįsta

Praėjusią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vargu ar toks sprendimas tenkina aplinkosaugininkus, mat jiems vėl teks minti teismo slenkstį.

Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija esminiu dalyku įvardijo mūsų jau minėtą blogų kvapų problemą. Apeliacinės instancijos manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė, ar Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikta išvada, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus viršyta nei veiklos teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos teritorijoje ir atitiks Lietuvos higienos normą, yra pagrįsta, parengta atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.

Išties įdomi detalė: priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atliekų perdirbimo veiklai yra numatytas 500 metrų atstumas, tuo tarpu artimiausias gyvenamasis namas nuo „Biodegros“ planuojamos ūkinės veiklos yra už 340 metrų. Taigi lieka neaišku, kokioje teritorijoje sveikatos specialistai tyrė kvapų koncentraciją ir ar iš viso ją tyrė? Jei dėl blogų kvapų skundžasi už 1,5 km nuo Medžiukų esančio Gudulinės kaimo gyventojai, kokia iš tiesų situacija „Biodegros“ kaimynystėje ir kodėl sveikatos specialistams ji pasirodė „normos ribose“?

Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad neištyręs, ar sveikatos specialistų išvada yra pagrįsta bei teisėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatskleidė bylos esmės, formaliu pagrindu panaikino galutinę išvadą.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top