Kelio ženklo nėra, o po ratais – nepažiūri

Kelio ženklo nėra, o po ratais – nepažiūri
Po kitus miestus važinėjantys vairuotojai puikiai žino, kad reikia būti atsargiems parkuojant automobilius, mat rinkliava už automobilių statymą ir pažeidėjams skiriamos yra dažnas savivaldybių pasipelnymo šaltinis. Norėdamos tiesiogiai susižerti kuo daugiau pinigų, kurios didmiesčių savivaldybės įsteigė vadinamąjį „užmaršumo mokestį“ ir jį administruoja. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nuo 2013 metų asmenys, statantys automobilį apmokestinamoje vietoje, tačiau nesumokėję už stovėjimą ir radę ant mašinos stiklo priklijuotą perspėjimo lapelį, turi teisę nemokėti baudos, tačiau privalo sumokėti minėtą „užmaršumo mokestį“, t. y. turi parkomate sumokėti už visą stovėjimo dieną. Raudonojoje Klaipėdos miesto zonoje 2013-aisiais visos dienos mokestis už stovėjimą sudarė 30 Lt, geltonojoje – 20 Lt, o bauda už stovėjimą nesusimokėjus – 40 litų.
Kalbėti apie automobilių stovėjimo apmokestinimą Širvintose vargu ar yra prasmės, nors, kita vertus, panašus dalykas kažkuria prasme būtų naudingas – bent jau todėl, kad išspręstų įsisenėjusias problemas.
Daugelis vairuotojų Širvintose išskiria tris vietas, kur pastatyti automobiliai dažnai trukdo kitų automobilių eismui. Viena jų – Vilniaus gatvės ruožas priešais Širvintų bažnyčią.
Jau senokai dėl parkuojamų automobilių kyla problemų prie Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“. Šįmet čia padarytas didelis žingsnis, kai Upelio gatvėje buvo įrengta 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Dabar kai kurie įstaigos darbuotojai, kai kurie atvažiuojantys tėvai automobilius stato būtent joje, tačiau teigti, kad Jaunimo gatvėje statomų automobilių labai sumažėjo būtų per drąsu. Darželį lankančių vaikų tėvai mano, kad automobilius palei darželį rikiuoja priešais esančių daugiabučių gyventojai, o problemą lengvai išspręstų šiame Jaunimo gatvės ruože pastatytas ženklas, draudžiantis automobilių stovėjimą darbo valandomis.
Dar viena problemiška vieta – Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje iš vienos pusės yra įsikūręs DNB bankas, iš kitos – Širvintų rajono apylinkės teismas. Palei teismą automobilių sustojimą draudžia ženklas. O štai palei banką ženklo nėra, bet šioje vietoje gatvės atkarpa yra pažymėta horizontaliojo ženklinimo siaura ištisine linija, kuri savaime yra svarbus orentyras, mat Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas skelbia, kad „sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuo sustojusio automobilio iki ištisinės linijos – ne daugiau kaip metras.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų, bet tai vairuotojų nesustabdo. Pristačius eilę automobilių, atvažiuojantiems tenka laukti eilės, kad galėtų apvažiuoti kliūtį. Eismui nepadeda ir tai, kad šalia yra sankryža su L. Giros gatve, kartais automobiliai statomi tiesiog joje. O juk kitas (150.8) Kelių eismo taisyklių punktas draudžia sustoti ar stovėti „sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai“.
– Nesuprantu, kodėl tokios situacijos nepastebi netoli esančio Policijos komisariato pareigūnai, – stebėjosi vienas skaitytojų L. – Ne kartą mačiau, kaip policijos patrulių automobilis laukia, kol atsilaisvins priešpriešinė eismo juosta, kad galėtų apvažiuoti draudžiamoje vietoje pastatytus automobilius.
Pasak situaciją „pirštu parodžiusio“ skaitytojo, kaltė dėl to tenka ir Širvintų rajono apylinkės teismui, į kurį atvykę klientai irgi negali laisvai pasistatyti automobilių, nes tos kelios automobilių stovėjimo vietos prie įstaigos būna užimtos čia dirbančių teismo darbuotojų. „Juk turi erdvų kiemą su automatine užtvara, gali ten ne tik statyti savo automobilius, bet ir įsileisti teismo klientus,“ – svarstė skaitytojas.
Gintaras Bielskis
Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų nepastebi. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?
Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų „nepastebi“. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal ir toje gatvės pusėje reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?

Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų „nepastebi“. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal ir toje gatvės pusėje reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?

Po kitus miestus važinėjantys vairuotojai puikiai žino, kad reikia būti atsargiems parkuojant automobilius, mat rinkliava už automobilių statymą ir pažeidėjams skiriamos yra dažnas savivaldybių pasipelnymo šaltinis. Norėdamos tiesiogiai susižerti kuo daugiau pinigų, kai kurios didmiesčių savivaldybės įsteigė vadinamąjį „užmaršumo mokestį“ ir jį administruoja. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nuo 2013 metų asmenys, statantys automobilį apmokestinamoje vietoje, tačiau nesumokėję už stovėjimą ir radę ant mašinos stiklo priklijuotą perspėjimo lapelį, turi teisę nemokėti baudos, tačiau privalo sumokėti minėtą „užmaršumo mokestį“, t. y. turi parkomate sumokėti už visą stovėjimo dieną. Raudonojoje Klaipėdos miesto zonoje 2013-aisiais visos dienos mokestis už stovėjimą sudarė 30 Lt, geltonojoje – 20 Lt, o bauda už stovėjimą nesusimokėjus – 40 litų.

Kalbėti apie automobilių stovėjimo apmokestinimą Širvintose vargu ar yra prasmės, nors, kita vertus, panašus dalykas kažkuria prasme būtų naudingas – bent jau todėl, kad išspręstų įsisenėjusias problemas.

Daugelis vairuotojų Širvintose išskiria tris vietas, kur pastatyti automobiliai dažnai trukdo kitų automobilių eismui. Viena jų – Vilniaus gatvės ruožas priešais Širvintų bažnyčią.

Jau senokai dėl parkuojamų automobilių kyla problemų prie Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“. Šįmet čia padarytas didelis žingsnis, kai Upelio gatvėje buvo įrengta 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Dabar kai kurie įstaigos darbuotojai, kai kurie atvažiuojantys tėvai automobilius stato būtent joje, tačiau teigti, kad Jaunimo gatvėje statomų automobilių labai sumažėjo būtų per drąsu. Darželį lankančių vaikų tėvai mano, kad automobilius palei darželį rikiuoja priešais esančių daugiabučių gyventojai, o problemą lengvai išspręstų šiame Jaunimo gatvės ruože pastatytas ženklas, draudžiantis automobilių stovėjimą darbo valandomis.

Dar viena problemiška vieta – Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje iš vienos pusės yra įsikūręs DNB bankas, iš kitos – Širvintų rajono apylinkės teismas. Palei teismą automobilių sustojimą draudžia ženklas. O štai palei banką ženklo nėra, bet šioje vietoje gatvės atkarpa yra pažymėta horizontaliojo ženklinimo siaura ištisine linija, kuri savaime yra svarbus orientyras, mat Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas skelbia, kad „sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas“. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuo sustojusio automobilio iki ištisinės linijos – ne daugiau kaip metras.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų, bet tai vairuotojų nesustabdo. Sustačius eilę automobilių, atvažiuojantiems tenka laukti, kad galėtų apvažiuoti kliūtį. Eismui nepadeda ir tai, kad šalia yra sankryža su L. Giros gatve, kartais automobiliai statomi tiesiog joje. O juk kitas (150.8) Kelių eismo taisyklių punktas draudžia sustoti ar stovėti „sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai“.

– Nesuprantu, kodėl tokios situacijos nepastebi netoli esančio Policijos komisariato pareigūnai, – stebėjosi skaitytojas L. – Ne kartą mačiau, kaip policijos patrulių automobilis laukia, kol atsilaisvins priešpriešinė eismo juosta, kad galėtų apvažiuoti draudžiamoje vietoje pastatytus automobilius.

Pasak situaciją „pirštu parodžiusio“ skaitytojo, kaltė dėl to tenka ir Širvintų rajono apylinkės teismui, į kurį atvykę klientai irgi negali laisvai pasistatyti automobilių, nes tos kelios automobilių stovėjimo vietos prie įstaigos būna užimtos čia dirbančių teismo darbuotojų. „Juk turi erdvų kiemą su automatine užtvara, gali ten ne tik statyti savo automobilius, bet ir įsileisti teismo klientus,“ – svarstė skaitytojas.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+