Kai nėra svarbu, ar gavai elektroninę siuntą, ar ne

Nuolat pabrėžiama, kad teismai, priimdami sprendimus, vadovaujasi protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tačiau kartais lemiamu veiksmu tampa formalizmas. Prisiminkime neseniai aprašytą mūsų istoriją, kai per parą beveik šimtą kartą į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs ir prasimanymus pasakojęs asmuo nebuvo nubaustas už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, kadangi į skambučius atsiliepę operatoriai jam neprisistatė. Teismo manymu, melagis galėjo nesuprasti, jog bendrauja su pareigūnais. Be to, iš byloje esančios medžiagos buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašyti šaukimai atvykti į policiją dėl administracinių nusižengimų medžiagos nagrinėjimo ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo ir jie išsiųsti registruotu paštu. Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu buvo paskelbtas karantinas, kurio metu AB „Lietuvos paštas“ paprastąsias ir registruotąsias pašto siuntas pristatydavo į gaunamųjų laiškų dėžutę, t. y. už siuntos priėmimą gavėjui pasirašyti nereikėdavo. Kadangi išnagrinėtos bylos atveju nebuvo galimybės nustatyti tikslios datos, kada asmuo iš gaunamųjų laiškų dėžutės pasiėmė siuntą su šaukimais (jis teigė tokios siuntos apskritai negavęs), administracinė byla buvo grąžinta policijai nagrinėti iš naujo.

Tačiau tokį „grūdą aklai vištai“ pasiseka surasti ne visada. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai atmetė Česlovo O. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dviejose administracinio nusižengimo bylose, kuriose Lietuvos kelių policijos nutarimai buvo priimti šių metų birželį ir liepą. Vyriškis prašė ne tik pratęsti terminą, bet ir minėtus nutarimus panaikinti, paliekant galioti pirminius protokolus su administraciniais nurodymais.

Česlovo O. teigimu, jis Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistės priimtu nutarimu buvo nubaustas 21 Eur bauda už tai, kad kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė važiavo 55 km/val. greičiu, kai toje vietoje leidžiamas 40 km/val. greitis. Kitu atveju, jam skirta 60 Eur bauda už tai, kad kitą dieną tame pat kelyje važiavo 62 km/val. greičiu, kai toje vietoje leidžiamas 40 km/val. greitis.

Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas nurodė, kad apie vasario pradžioje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam paskirtas baudas jis sužinojo tik iš nutarimų, kuriuos liepos 1 ir 3 dienomis gavo paštu. Česlovas O. sutiko, kad tokie pažeidimai užfiksuoti ir jis galėjo viršyti greitį, tačiau nesutiko dėl priimtų nutarimų. Pagal nustatytą tvarką, užfiksavus kai kuriuos administracinius nusižengimus pažeidėjui siunčiami administraciniai nurodymai per nustatą laiką sumokėti pusę sankcijoje numatytos baudos. Nesumokėjus ar nesutikus, nusižengimas nagrinėjamas ir skiriama visa sankcijoje numatyta bauda.

Šiuo atveju, administarcinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis administracinių nurodymų įvykdyti negalėjo, kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie esamus pažeidimus ir apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Kaip aiškina Česlovas O., „tuo buvo pažeista jo teisė žinoti apie esamus pažeidimus, o tuo pačiu – ir pasirinkti jam naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą“. Jis taip pat pažymėjo, kad neturėjo galimybės susipažinti su gautais pirminiais protokolais su administraciniu nurodymu, kadangi jokiomis informacinėmis ar kitokiomis priemonėmis, iki nutarimų administracinio nusižengimo bylose priėmimo, realiai nebuvo informuotas. Jokio protokolo su administraciniu nurodymu jis negavo, juo labiau kad nutarime nėra nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo jam buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai.

Česlovas O. tuo pačiu sutiko, kad oficialiuose sistemose yra nurodytas jo elektroninis paštas, tačiau jame nėra jokios informacijos ir jokio gauto pranešimo (protokolo su administraciniu nurodymu), kurį gavęs jis būtų atlikęs savo pareigą ir susimokėjęs jam paskirtas minimalias nuobaudas. „Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai priėmė nutarimus neįsitikinę, kad jis gavo surašytus protokolus ir neišsiaiškinę priežasčių, kodėl baudos nebuvo sumokėtos. Šiuo atveju apskundimo terminas praėjo, tačiau dėl žmogiško faktoriaus neturėjo galimybės nutarimo apskųsti,“ – rašoma Česlovo P. prašyme teismui.

Sutikite, kad ši istorija iš dalies yra analogiška ankstesnei. Ten žmogus teigė negavęs paprastu paštu jam siųstos siuntos su pranešimais, šiuo atveju apeliuojama, kad nepasiekė elektroniniu paštu siųsti pranešimai. Vadinasi, ir teismo nutarimai turėtų būti analogiški?

Lietuvos kelių policijos tarnyba teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Jos atsiliepime teigiama, kad pareigūnai naudojo Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu pateiktą elektroninio pašto adresą, kuris deklaruotas valstybės informacinėse sistemose. Teismai, formuodami vienodą teismų praktiką ne vienoje byloje pasisakė, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Iš pateiktų Administracinių nusižengimų registre esančių duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai Česlovui O. nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųsti, ką patvirtina esančios išsiuntimo žymos.

Išsiųsti – išsiuntė, o įsitikinti, ar gavo, – nėra pareigos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam skirtą 6 Eur baudą turėjo sumokėti iki gegužės 30, o 15 Eur baudą – iki birželio 6 dienos. To nepadarius, jam buvo skirtos 21 Eur ir 60 Eur baudos. Taigi, iš kišenės paprašyta pakloti 4 kartus didesnę sumą, dėl ko nubaustasis ir sukruto.

Atmesdamas Česlovo O. prašymą, teismas pažymėjo, kad analogiški atvejai teismuose jau buvo išnagrinėti ir nutarimai priimti ne nubaustųjų naudai. Kaip minėta, yra numatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.

Bet šis sprendimas palieka klaustukų. Jei nubaustasis būtų teigęs per vėlai pamatęs jam siųstą pranešimą, būtų logiška atmesti tokį prašymą, nes asmuo nesielgė rūpestingai. Tačiau jis teigia pranešimo apskritai negavęs! Tikrink nors po dešimt kartų per dieną, tik ką tu pamatysi, jei to pranešimo nėra? Šiuo atveju pažeidėjui daug naudingiau, kai siunta keliauja paprastu paštu, nes atsiranda įvairių priežasčių neigti jos gavimą. Tačiau nėra galimybės įrodyti, kad elektroninės siuntos nesi gavęs. O su tokiais atvejais, kai išsiųsti pranešimai neatkeliauja, savo praktikoje ne kartą ir ne du yra susidūręs ne vienas elektroninio pašto vartotojas.

Dvigubi standartai? Galimai taip.

Tiesa, teismas tuo pačiu nustatė, kad Česlovas O. policijos nutarimą teismui apskundė tik rugpjūčio 18-ąją, nors juos paštu gavo liepos 1 d. ir liepos 3 d. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, tad šiuo atveju nubaustasis šį terminą viršijo daugiau kaip du kartus ir gali kaltinti tik save…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+