Jei savavališkai pasivažinėjo, dar nereiškia, kad pavogė

Jei savavališkai pasivažinėjo, dar nereiškia, kad pavogė
Devynis kartus teistas Jauniūnų seniūnijos gyventojas Vilius R. per vienuolika metų surinko margą teistumų puokštę: už vagystes, plėšimą, turto sunaikinimą ir sugadinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, netgi neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą išbandė įvairias bausmių rūšis – nuo arešto iki laisvės atėmimo. Paskutinį kartą į pataisos namus jis pateko 2011-aisiais, kai 3 metams už grotų jį pasiuntė Trakų rajono apylinkės teismas. Į laisvę Vilius išėjo 2013-ųjų rugsėjį, tačiau vos nesuklupo po pusantrų metų, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl automobilio vagystės.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai naktį į 2015 metų vasario 12-ąją, apie 3.30  val., Širvintose policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Volvo S40“, kurį neblaivus vairavo Vilius R. Paaiškėjo, kad Jauniūnų seniūnijos gyventojas vairuoja ne savo automobilį. Pasinaudojęs tuo, kad jo namuose svečiavęsis automobilio savininkas neblaivus užmigo, Vilius paėmė ant sekcijos gulėjusį užvedimo spynelės raktelį, atrakino automobilio dureles, užvedė variklį ir išvažiavo.
Sustabdytas neblaivus, Vilius R. policijos pareigūnams paaiškino, kad savavališkai paėmė sesers vaikino automobilį tam, kad pasivėžintų su draugais.
Apie tai, kad automobilį paėmė Vilius, J. J. sužinojo iš skambučio telefonu. Išėjęs į lauką jis įsitikino, kad Vilius nemeluoja – automobilio tikrai kieme nebuvo. Atvykus į policiją, savininkui automobilio niekas neatidavė, kadangi Vilius vairavo neblaivus ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Supratęs, kad „automobilis konfiskuotas“, J. J. tą pačią dieną parašė pareiškimą (tiksliau, pareiškimą už jį parašė policijos pareigūnas, automobilio savininkas tik pasirašė), kad 1000 eurų įvertintas automobilis buvo pavogtas, t. y. jo rakteliai paimti, o transporto priemone pasinaudota be savininko žinios.
Tačiau teismas Viliaus R. veiksmų netraktavo kaip automobilio vagystės. Vien ta aplinkybė, kad automobilio rakteliai buvo paimti be nukentėjusiojo J. J. žinios, teismo manymu, nėra pagrindas Vilaius R. veiksmus vertinti kaip automobilio pagrobimą. Šis manymas pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, kur yra išaiškinta, kad pagrobimas – „tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu“. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo nebuvo atimta ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponuoti turtu, ji buvo tik apsunkinta. „Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, kaltinamasis ir nukentėjusysis artimai bendravo, nukentėjusysis yra kaltinamojo sesers draugas. Nukentėjusysis nakvojo kaltinamojo namuose. Visos šios aplinkybės rodo, kad tikrasis motyvas kreiptis teisinės gynybos dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo buvo ne turto pagrobimo faktas, o tai, jog automobilis buvo sulaikytas ir grėsė šio turto konfiskavimas administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos tvarka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turtą užvaldė, norėdamas jį pagrobti, priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis automobiliu ketino pasinaudoti laikinai – pasivažinėti. Tik Viliaus R. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tuo pagrindu įvykdytas automobilio sulaikymas buvo esminis motyvas J. J. kreiptis su pareiškimu dėl automobilio pagrobimo,“ – konstatuoja Širvintų rajono apylinkės teismas.
Teismo sprendimu, Vilius R. buvo išteisintas, nes nepavogė automobilio, o šis grąžintas savininkui.

Devynis kartus teistas Jauniūnų seniūnijos gyventojas Vilius R. per vienuolika metų surinko margą teistumų puokštę: už vagystes, plėšimą, turto sunaikinimą ir sugadinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, netgi neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą išbandė įvairias bausmių rūšis – nuo arešto iki laisvės atėmimo. Paskutinį kartą į pataisos namus jis pateko 2011-aisiais, kai 3 metams už grotų jį pasiuntė Trakų rajono apylinkės teismas. Į laisvę Vilius išėjo 2013-ųjų rugsėjį, tačiau vos nesuklupo po pusantrų metų, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl automobilio vagystės.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai naktį į 2015 metų vasario 12-ąją, apie 3.30  val., Širvintose policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Volvo S40“, kurį neblaivus vairavo Vilius R. Paaiškėjo, kad Jauniūnų seniūnijos gyventojas vairuoja ne savo automobilį. Pasinaudojęs tuo, kad jo namuose svečiavęsis automobilio savininkas neblaivus užmigo, Vilius paėmė ant sekcijos gulėjusį užvedimo spynelės raktelį, atrakino automobilio dureles, užvedė variklį ir išvažiavo.

Sustabdytas neblaivus, Vilius R. policijos pareigūnams paaiškino, kad savavališkai paėmė sesers vaikino automobilį tam, kad pasivėžintų su draugais.

Apie tai, kad automobilį paėmė Vilius, J. J. sužinojo iš skambučio telefonu. Išėjęs į lauką jis įsitikino, kad Vilius nemeluoja – automobilio tikrai kieme nebuvo. Atvykus į policiją, savininkui automobilio niekas neatidavė, kadangi Vilius vairavo neblaivus ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Supratęs, kad „automobilis konfiskuotas“, J. J. tą pačią dieną parašė pareiškimą (tiksliau, pareiškimą už jį parašė policijos pareigūnas, automobilio savininkas tik pasirašė), kad 1000 eurų įvertintas automobilis buvo pavogtas, t. y. jo rakteliai paimti, o transporto priemone pasinaudota be savininko žinios.

Tačiau teismas Viliaus R. veiksmų netraktavo kaip automobilio vagystės. Vien ta aplinkybė, kad automobilio rakteliai buvo paimti be nukentėjusiojo J. J. žinios, teismo manymu, nėra pagrindas Vilaius R. veiksmus vertinti kaip automobilio pagrobimą. Šis manymas pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, kur yra išaiškinta, kad pagrobimas – „tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu“. Šiuo atveju iš nukentėjusiojo nebuvo atimta ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponuoti turtu, ji buvo tik apsunkinta. „Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, kaltinamasis ir nukentėjusysis artimai bendravo, nukentėjusysis yra kaltinamojo sesers draugas. Nukentėjusysis nakvojo kaltinamojo namuose. Visos šios aplinkybės rodo, kad tikrasis motyvas kreiptis teisinės gynybos dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo buvo ne turto pagrobimo faktas, o tai, jog automobilis buvo sulaikytas ir grėsė šio turto konfiskavimas administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos tvarka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turtą užvaldė, norėdamas jį pagrobti, priešingai, bylos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis automobiliu ketino pasinaudoti laikinai – pasivažinėti. Tik Viliaus R. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tuo pagrindu įvykdytas automobilio sulaikymas buvo esminis motyvas J. J. kreiptis su pareiškimu dėl automobilio pagrobimo,“ – konstatuoja Širvintų rajono apylinkės teismas.

Teismo sprendimu, Vilius R. buvo išteisintas, nes nepavogė automobilio, o šis grąžintas savininkui.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Jei savavališkai pasivažinėjo, dar nereiškia, kad pavogė”

  1. jooo parašė:

    Na tai kam reikejo is Tarybinio kodekso salinti straipsni “ Nuvarymas“ ? O cia yra visi LTSR BK str. pozymiai. Istorija kartojasi – griztam i TSRS laiku teisine sistema.

  2. Valys parašė:

    Valio, dabar galima automobilius ar kitokius daiktus vogti iš pažįstamų ir sakyti,kad tik pasinaudoti pasiėmiau. Na ir teismas. Ar ne Širvintų?Kuo toliau tuo labiau stebinama. Teisėjai pas verslininką Radvilą puotauja , nesumoka dar po lauknešėlį gauna , o pasirodo nieko nepažeidžia. Stebuklai. O kas bus,jei užmuš žmogų ir pasakys,kad tik paglostyti norėjo,o tas ėmė ir numirė.

Comments are closed.

scroll to top
+