Jei, neduok Dieve, karas ar stichinė nelaimė

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Turbūt net abejoti neverta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas tiki, jog jam niekada neteks išgyventi stichinių nelaimių ar karo baisumų. Daugelį dešimtmečių Lietuvos nepalietė nei maras, nei karas, nei ypatingai baisūs gamtos kataklizmai. Karo baisumus išgyvenusi karta netrukus švęs 70-metį, o jaunesni retai pagalvoja, kad karas – tikrai ne išimtinis reiškinys žmonijos istorijoje. Daugelis yra girdėjęs apie mūšius Grozne, Sarajeve, Kosove, skaitę istorijos vadovėliuose, kad kariaujama buvo visą laiką, kiek tik siekia istorinė žmonijos atmintis. Kasdien laikraščiuose ir interneto portaluose pasirodo po keliolika pranešimų apie žvanginimą ginklais, apie neramumus kaimyninėse šalyse. O tai nejučia verčia nors trumpam susimąstyti apie pačias niūriausias galimos invazijos variacijas, ką reikėtų daryti užklupus pavojui, kur slėptis civiliams gyventojams. Apie visa tai sutiko papasakoti Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir’as Kornijenko.

– Žiniasklaidoje teigiama, jog pastaraisiais metais Europos Sąjungoje civilinei saugai skiriama vis daugiau dėmesio. Patvirtinkite arba paneikite šį teiginį.

– Europos Bendrijos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas 2001 m. siekiant užtikrinti greitą bei efektyvų pagalbos teikimą nukentėjusioms šalims ir teikiamos pagalbos koordinavimą. Mechanizmo veikloje dalyvauja 27 Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Mechanizme gali dalyvauti ir šalys kandidatės. Stebėsenos ir informacijos centras yra pagrindinis mechanizmo elementas. Jis stebi situaciją ir renka informaciją apie gresiančias arba įvykusias ekstremaliąsias situacijas pasaulyje, gauna pagalbos prašymus, juos įvertina ir persiunčia mechanizme dalyvaujančioms šalims, užtikrina šių šalių, nukentėjusios valstybės ir civilinės saugos ekspertų nelaimės vietoje ryšio palaikymą, teikia informaciją apie ekstremaliosios situacijos eigą, koordinuoja pagalbos pasiūlymus su nukentėjusios valstybės poreikiais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Situacijų koordinavimo skyrius palaiko ryšius su šiuo centru ir jį informuoja apie Lietuvos galimybes suteikti pagalbą.

– O kaip yra Širvintų rajone? Ar rajono gyventojai gali jaustis saugūs užklupus stichinei nelaimei?

– Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje (116 šalių) kiekvienais metais vidutiniškai įvyksta apie 400 valstybės masto gamtinio pobūdžio ekstremalių įvykių, kuriuose vidutiniškai kasmet nukenčia daugiau nei 230 mln. žmonių ir apie 74 tūkst. žūva. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebimos ekstremalių situacijų dažnėjimo ir jų padarinių sunkėjimo tendencijos. Įvairių ekstremalių įvykių metu žūva (pavyzdžiui, 2001 m. šalčio banga pražudė 20 žmonių, 23 aukų pareikalavo 2009 m. žiemą siautėjęs pandeminis gripas) ir sužalojami žmonės, kone kasmet ekstremalūs gamtos reiškiniai (sausros, potvyniai, uraganai) padaro nuo kelių iki kelių šimtų milijonų litų nuostolių. Lietuvoje vis dažniau žalos žmonėms ir aplinkai padaro netikėti gamtos reiškiniai, plinta anksčiau nežinotos ligos, naujų technologijų diegimas formuoja paslėptą riziką, kurios galimi padariniai dar neaiškūs. Širvintų rajono savivaldybėje yra arba gali susidaryti 12 ekstremalių situacijų šaltinių, kurie gali sukelti staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius. Iš jų 6 ekstremalių situacijų šaltiniai (gaisras, pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir pandemijos), elektros energijos tiekimo sutrikimai ir gedimai, transporto avarijos, gyvūnų pavojingos užkrečiamos ligos, pastatų griuvimas) kelia didžiausią pavojų, nes jų neigiamas poveikis Savivaldybės gyventojams, turtui ir aplinkai gali būti didžiausias. Kitų 6 pavojų (uraganas, labai smarki audra, labai smarkus lietus, viesulas, škvalas, komunalinių sistemų nutraukimas ir gedimai, šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir gedimai, lijundra, smarkus sudėtinis apšalas, dujų tiekimo sutrikimas, pavojingas radinys ir kt.) rizikos lygis nedidelis, tačiau ekstremalių įvykių galimybė egzistuoja. Gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai, svarbus vaidmuo tenka savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai, kuri priima sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti, teikia visuomenei informaciją apie situaciją.

– Kokie pagrindiniai Širvintų rajono savivaldybės civilinės saugos tikslai?

– Užtikrinti prevencinių priemonių įgyvendinimą; padėti gyventojams, įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir apsaugoti aplinką; rengti visuomenę praktiniams veiksmams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla; perspėti ir informuoti gyventojus, įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus. Kiekvienais metais Širvintų rajono savivaldybėje organizuojamos savivaldybės lygio pratybos. Pratybų tikslas – tobulinti Širvintų rajono savivaldybės institucijų ir tarnybų veiksmus ekstremalaus įvykio metu. 2013 m. buvo modeliuojama situacija „Širvintų rajono ekstremaliųjų situacijų operacijų centro bei institucijų ir tarnybų veiksmai susidarius ekstremaliai situacijai afrikinio kiaulių maro atveju“; 2012 m. – veiksmai susidarius ekstremaliai situacijai aprūpinant miesto gyventojus vandeniu; 2011 m. – veiksmai susidarius ekstremaliai situacijai gripo pandemijos atveju. Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.

– Kokia didžiausia ekstremali situacija yra buvusi Širvintų rajone per pastarąjį dešimtmetį, kurios mastas viršijo rajono galimybes suvaldyti tokią situaciją ir prireikė kviestis pagalbą iš kitur?

– 2009 m. spalio 24 d. magistraliniame dujotiekyje Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje, Graužių miško teritorijoje, įvyko sprogimas, užsidegė dujos. Avariją likvidavo didelės pajėgos iš AB „Lietuvos dujos“ bei jai pavaldžių institucijų. Daug padėjo ir Širvintų rajono miškininkai (privažiavimui iki sprogimo vietos buvo panaudota labai daug medienos). Iš visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų šaltinių didžiausią poveikį ir padarinius gali sukelti stichiniai ir katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai ir ypač škvalas ar viesulas. Tokių reiškinių gali būti paveikta visa savivaldybės teritorija. Šių reiškinių metu gali būti sugadintos arba sugriautos elektros pastotės, transformatorinės, elektros perdavimo ir ryšių linijos, užpustyti keliai, sulaužyti medžiai ir dėl to sutrikdytas žmonių ir gyvulių aprūpinimas maistu, pašarais, vandeniu, nutrauktas šilumos tiekimas, sustabdoma įmonių veikla, galimi žmonių sužalojimo ir mirties atvejai. 1981 m. gegužės 29 d. per Širvintų miestą praūžė viesulas, kuris padarė daug žalos, žuvo 1 žmogus. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Lapelių kaime (Čiobiškio seniūnija) praūžęs uraganas padarė daug nuostolių.

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiu ženklu.

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiu ženklu.

– Kolektyviniai statiniai (slėptuvės) yra skirti pasislėpti žmonėms esant ekstremaliai situacijai. Kiek slėptuvių yra mūsų rajone? Kur jos? Kiek kaime? Kiek mieste?

– Aprūpinimo kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis tikslas – apsaugoti gyventojus nuo pavojingų poveikių, radioaktyvaus aplinkos užteršimo, jonizuojančios spinduliuotės, cheminio aplinkos užteršimo ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Minimalus kolektyvinės apsaugos statinių poreikis savivaldybės teritorijoje nustatomas atsižvelgiant į apskaičiuotą minimalų kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičių. Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra 23 kolektyviniai apsaugos statiniai. Visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galima laikinai apgyvendinti žmones yra mokyklos, bendrabučiai, kultūros namai ir t.t. Kolektyvinių apsaugos statinių sąrašas yra Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje. Slėptuvių Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje nėra. Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiuoju ženklu: oranžinės spalvos kvadrate esančiu mėlynos spalvos trikampiu.

– Tarybiniais laikais civilinei saugai buvo skiriamas ypatingas dėmesys: išleista gausybė brošiūrų, įvairių plakatų, mokyklose vyko karinio rengimo pamokos. O kaip yra dabar? Ar yra parengta gyventojų civilinės saugos švietimo programa? Ar leidžiami lankstinukai, plakatai civilinės saugos tema? Kur jų rasti pagyvenusiam žmogui, neturinčiam galimybių prieiti prie interneto?

– Švietimo renginiai organizuojami kiekvienais metais, juos įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Civilinės saugos mokymas bendrojo ugdymo mokyklose vyksta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą mokymo programą. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis, kovo mėnuo rajone buvo paskelbtas civilinės saugos mėnesiu. Visose bendrojo ugdymo mokyklose sudaryti 2014 m. civilinės saugos renginių planai. Planuose numatytos įvairios priemonės civilinės saugos tematika, žaidimai, viktorinos, varžybos, treniruotės, pratybos, ekskursijos į Širvintų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. 2014 m. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba organizavo moksleivių konkursą „Būk saugus, šito mokyk ir draugus“. Darbų vertinimo komisija paskelbė minėto konkurso I-III vietos nugalėtojus. II vieta skirta Zibalų pagrindinės mokyklos 5 klasės moksleiviams: Gabijai Jasiulionytei, Mantui Vaitiekūnui, Robertui Šeduikiui.

Gyventojų švietimo klausimais bendradarbiaujama su rajono žiniasklaida. Žiniasklaidoje buvo paskelbti straipsniai apie gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimus, parengti ir išspausdinti straipsniai apie žolės deginimo žalą, perspėjimai apie pavojingus meteorologinius reiškinius, civilinės saugos mėnesio renginius. 2014 m. buvo pagaminti ir per seniūnijas išplatinti plakatai, lankstinukai apie žolės deginimo žalą, afrikinį kiaulių marą. Nemažai plakatų ir lankstinukų gyventojams išdalijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Širvintų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Savivaldybė spalio mėnesį užsakė 5 komplektus plakatų įvairiomis temomis.

– Jeigu taip atsitiktų ir Lietuva patirtų karinę agresiją. Kaip apie tai būtų informuojami rajono gyventojai?

– Širvintų rajono savivaldybės gyventojų perspėjimas vykdomas 2 centralizuoto (Širvintų miestas) ir 7 vietinio (Alionių II k., Jauniūnų k., Čiobiškio k., Gelvonų mst., Kernavės mst., Musninkų mst., Zibalų k.) valdymo sirenų pagalba. Šių sirenų girdimumo zonoje gyvena 58 proc. savivaldybės gyventojų. Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, sprendimą perspėti ir informuoti gyventojus priima savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. Perspėjimo sistemos aktyvavimą (centralizuoto valdymo sirenų įjungimą) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje vykdo Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinti pamaina, vietinio valdymo sirenų įjungimą vykdo seniūnai. Širvintų rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų ir nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių, gyventojai perspėjami ir informuojami per seniūnų paskirtus pasiuntinius, vykstančius automobiliais arba kitomis transporto priemonėmis principu „iš kiemo į kiemą“. Pranešimą apie įvykį ir nurodymą organizuoti gyventojų perspėjimą ir informavimą per pasiuntinius seniūnams duoda savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai. Garsinę informaciją gali teikti specialiosios tarnybos per autotransporte įrengtus garsiakalbius. Priešgaisrinis apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendino projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas“. Grėsmės atvejais gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami mobiliaisiais telefonais pagal korinio transliavimo technologiją. Ši paslauga gyventojams nemokama. Daugiau informacijos apie sistemą pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM tinklalapyje, taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje.

– Civiliams gyventojams, besirūpinantiems savo gyvybe, svarbu saugiai pasitraukti iš karo lauko. Ar yra kokie planai, kaip būtų evakuojami gyventojai?

– Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, kuri sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, organizuoja gyventojų evakavimą, laikinų gyvenamųjų patalpų priėmimą ir gyvybiškai būtinų paslaugų (gyventojų aprūpinimą maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais) suteikimą. Gyventojai evakuojami tiesiogiai iš gyvenamosios (darbo) vietos ir (arba) per steigiamus gyventojų surinkimo punktus į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją bus įjungtos elektros sirenos, informacija apie pavojų ir apie tai, kad vykdoma evakuacija, gyventojams bus perduodama per radijo stotį „Radiocentras“, su kuria bendradarbiavimo susitarimą yra pasirašiusi savivaldybės administracija. Informacija taip pat bus perduodama per pasiuntinius. Gyventojų surinkimo ir gyventojų priėmimo punktų įkūrimo vietos numatytos kiekvienoje seniūnijoje prie mokyklų, kultūros namų, gimnazijų ar kitų gyventojams gerai žinomų pastatų/teritorijų. Kiekvienu konkrečiu atveju Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, įvertinusi ekstremaliojo įvykio veiksnių keliamą pavojų savivaldybės teritorijoje, teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus, iš kurių seniūnijų vykdyti evakuaciją ir kurių seniūnijų teritorijose laikinai suteikti gyvenamąsias patalpas evakuojamiems gyventojams. Atitinkamai vienoje seniūnijoje įkuriamas vienas gyventojų surinkimo arba gyventojų priėmimo punktas. Pasiūlymus dėl maršrutų gyventojų evakavimo komisijai pateikia Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, išanalizavęs konkrečius užterštumo lygius, meteorologinę situaciją, žmonių laikino apgyvendinimo vietų skaičių ir kitas aplinkybes.

– Žmonės dažnai diskutuoja apie karo pavojų. Visur būti pavojinga. Sakykite, kur karo atveju pasilikti saugiausia: mieste, kaime, vienkiemyje?

– Apie gresiantį pavojų visi gyventojai būtų įspėti dar prieš kelias dienas ir kad karo atveju greičiausiai atakuojami būtų tik kariniai ir valstybinės svarbos objektai. Daugelis gyventojų į mobiliuosius telefonus gautų žinutes, gali pradėti kaukti miestų sirenos ir daugiau informacijos būtų pranešama per visuomenės informavimo priemones, kurios bent jau pradžioje, tikėtina, išjungtos nebus. Manau, kad gyventojai turi stengtis būti ten, kur mažiau žmonių. Saugiausia kaimo vietovėse (nors Širvintos nėra didmiestis), žmonės kaimuose ir miestuose po namais turi rūsius.

– Kokių objektų gynybai karo metu Širvintų rajone būtų skiriama daugiausia dėmesio?

– Gyvybiškai svarbiems objektams. Valstybinės reikšmės objektas yra UAB „Širvintų vandenys“.

– Respublikos teisės aktai reikalauja, kad savivaldybių administracija parengtų detalius evakavimo planus branduolinės avarijos atveju. Ar toks planas yra? Kur Širvintų krašto žmonės būtų evakuojami tokios nelaimės atveju?

– Širvintų rajono savivaldybė paruošė Širvintų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Plane numatyta, kad gyventojai evakuojami tiesiogiai iš gyvenamosios (darbo) vietos ir (arba) per steigiamus gyventojų surinkimo punktus į gyventojų priėmimo punktus. Prireikus vykdyti dozimetrinę kontrolę arba sanitarinį švarinimą, įkuriami tarpiniai gyventojų evakavimo punktai. Paskelbus evakavimo pradžią, gyventojai, kurie turi galimybę evakuotis savarankiškai, išklausę informaciją apie evakavimą per visuomenės informavimo priemones, evakuojasi nuosavomis transporto priemonėmis. Gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją būtų įjungtos sirenos, informacija apie pavojų perduodama per radiją, informacija taip pat perduodama per pasiuntinius. Širvintų rajono savivaldybė yra sudariusi tarpusavio pagalbos sutartį su kaimyninėmis savivaldybėmis: Ukmergės, Vilniaus rajono, Molėtų, Elektrėnų, Trakų. Sutartyse numatyta technikos pagalba, evakuotų gyventojų priėmimas.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Jei, neduok Dieve, karas ar stichinė nelaimė”

  1. . parašė:

    zinom mes tos kovotojus……

  2. to dsfh parašė:

    – taip aš lanzberginis eisiu kovot už LIETUVĄ o tu “suka nedabitaja“ vėl parsiduosi ‘ kad tik tau naudos butu .

  3. vvv parašė:

    O jeigu pasiuntinys nieko neras namie? Kaip tada apie karą praneš?

  4. dsfh parašė:

    jei karas dirbsime toliau,lanzberginiams tegu syknos dega…

  5. Savas parašė:

    Volodia, parsi daviai Ziviliai ,geda

Comments are closed.

scroll to top
+