Prasidėjus „perestroikai“ ir okupantams kiek pravėrus geležinę užsklandą, į Lietuvą ėmė važiuoti daugiau Vakaruose apsistojusių tautiečių ir jų vaikaičių. Tada iš lūpų į lūpas buvo perduodami ir pasakojimai apie jų patirtį mūsuose, o tarp tų pasakojimų bene dažniausiai buvo minima pažintis su tomis vietomis, į kurias mūsų karaliai pėsti vaikšto. Neva pasibaisėję mūsų kaimų tualetais vakariečiai prašydavo giminaičių juos nuvežti į artimiausią miškelį, o „uogyte ant torto“ tapdavo pasakojimas apie „tikrą įvykį“, kai kažkur amerikietė su visomis grindimis įlūžo į „aukso saugyklą“. Tas „kažkur“ tapdavo tai Rumšiškėmis, tai Kryžkalniu, tai Kryžių kalnu prie Šiaulių…
Kad ugnies be dūmų nebūna, žinome ir patys, o ypač tie, kas su ano meto tualetais galėjo susipažinti ne tokių egzotiškų išvykų į Tarybų Lietuvą metu. Tualetai buvo sena mūsų bėda, gerai aprašyta ne vienoje knygoje. Paskaitykite Ivero Henningseno laiškais ir piešiniais paremtą „Kaizerio kareivį Lietuvoje“ (2017) ar Gedimino Kulikausko „Lietuvio kodą“ (2018). Pažadu: sužinosite daug įdomių dalykų apie Lietuvos tualetų istoriją.
Šiandien minime Tarptautinę tualetų dieną, paskelbtą Tarptautinės tualetų organizacijos iniciatyva dar 2001 metais po Singapūre sušauktos tarptautinės konferencijos. Joje kaip tik buvo nagrinėjama tualetų problema. Tada buvo paskelbta, kad 4 iš 10 pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų. Dėl šios priežasties plinta infekcinės ligos, didėja medicinos išlaidos.
Tarptautinės tualetų organizacijos steigėjas Džekas Simas sakė tikįs, kad į šią tarptautinę šventę bus pažiūrėta ne tik su šypsena, bet kad ji padės apvalyti aplinką nuo infekcijų plitimo. Šią dieną skatinama sutvarkyti apleistus lauko tualetus, įrengti naujus.
Neatsitiktinai Tarptautinė žurnalistų organizacija artėjančia proga išplatino informaciją apie sostines, kuriose viešieji tualetai pasirodė labiausiai nešvarūs turistams. Tarp labiausiai apsileidusių miestų paminėtas ir „Laisvės partijos“ vieno lyderių Šimašiaus valdomas Vilnius. Lietuvos sostinė patupdyta į 12-tą vietą. Įvertinus atsiliepimus, 5,13 % jų buvo pažymėta, kad čia tualetai nešvarūs, o bendra švara įvertinta 2,35 balo iš 5.
Tryliktoje vietoje esanti kaimyninė Ryga už mus kiek švaresnė – nors atsiliepimų dėl tualetų nešvaros daugiau (6,11 %), tačiau bendra švara įvertinta 2,66 balo iš 5.
Nustebsite sužinoję, kur blogiau nei Vilniuje. Ne Kišiniove ar Tiranoje, ko galima būtų tikėtis. Ogi Berlynas, Vokietijos sostinė, už kurioje rezidavusį kaizerį prieš šimtą metų ir kariavo mūsų tualetais pasibaisėjęs danas Iveras Henningsenas, Europoje gali būti laikoma „Nešvariausių tualetų sostine“! Tai, kad Berlyne tualetai nešvarūs, pažymėjo 9,58 % atsiliepimus rašiusių keliautojų, o bendra švara įvertinta tik 0,16 balo iš 5.
Į perkeltine prasme „auksinį“ dešimtuką patenka: 2. Londonas (8,25 %, 0.32 b.), 3. Atėnai (10,91 %, 0.63 b.), 4. Talinas (2,13 %, 0.78 b.), 5. Lisabona (7,30 %, 0.94 b.), 6. Praha (2,38 %, 1.25 b.), 7. Amsterdamas (8,73 %, 1.57 b.), 8. Paryžius (7,17 %, 1.72 b.), 9. Varšuva (6,52 %, 1.88 b.), 10. Bukareštas (3,13 %, 2.03 b.).
Nešvaresnis už Vilnių pasirodė esąs ir 11 vietoje atsidūręs Madridas (8,75 %, 2,19 b.). Paminėtų nešvariausių tualetmiesčių keturioliktuką baigia Budapeštas (3,13 %, 2.82 b.).
Įdomu, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų skaičiuojami įvairių šalies miestų, o ne vien sostinių įvertinimai? Tikėkimės, kad Širvintų rajonas ten tikrai nebūtų paminėtas kaip blogas. Ne vienerius metus šiuolaikiškas tualetas veikia Kernavėje, kelintus metus modernus tualetas veikia Širvintose. Buvo nesklandumų dėl jo veiklos (daugiausia dėl kenkėjiškos žmonių veiklos ir neišmanymo, kaip susimokėti).
Iš XXI amžiaus konteksto neiškrenta ir viešasis tualetas prie Širvintų „marių“ paplūdimio, irgi pastatytas naujosios valdžios iniciatyva, mat prie senosios valdžios pinigų žemiškiems reikalams nebuvo. Dumblui kasti, vat, atsirasdavo.
Šiuolaikiški tualetai įrengti naujajame stadione, Sporto centre, renovuoti kai kuriose įstaigose. Pastačius prekybos centrus šiuolaikiškų viešųjų tualetų dar padaugėjo.
Žinoma, dar išlieka viešųjų tualetų problema prie kapinių, autobusų stotelių, taip pat greta magistralės įrengtose poilsio aikštelėse. Bet pastarosios – tai jau kelininkų, o ne savivaldybės rūpestis. Ji gali pageidauti, patarti, priminti, tačiau statyba ar priežiūra – magistralę eksploatuojančių tarnybų reikalas.
Tai, kad Širvintų rajone yra beveik 5900 prie nuotekų tinklų prisijungusių namų ūkių, o tai – 71,23 % rajono gyventojų, 2021-ųjų gruodį teigė „Širvintų vandenų“ vadovė Lina Dambrauskienė. Anot jos, Širvintų aglomeracijoje, kuri apima Širvintų miestą, Kabaldos ir Širvintų kaimus, prie centralizuotų nuotekų tinklų savo būstus yra prijungę 5329 gyventojai (98,32 %).
Pagal Europos Sąjungos Miestų nuotėkų direktyvą, gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau nei 98 % nuotėkų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotėkų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 % nuotėkų – individualiose nuotėkų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 18 d. laikraščio numeryje.
Geras straipsnis. Tikrai daug ko nebuvo prie anų.