Vanduo bėga tiesiai ant elektros laidų ir skydinių.
„Tartum laisvojo režimo kalėjime gyventume. Niekas niekuo nesirūpina, tik kratosi atsakomybės visomis išgalėmis,“ – sako Vilniaus gatvės 41 – ojo namo gyventoja Vida Romeikienė.
Tokią nuomonę, pasak jos, paskatino galimas valdžios neveiklumas bei nenoras domėtis rajono žmonių problemomis. Vos prieš keletą mėnesių „Širvintų kraštas“ rašė apie tai, kaip to paties namo gyventojai įvairiausiais būdais ieškojo galimybių, kaip sutvarkyti avarinės būklės balkoną. Po ilgos kovos, įsikišus opozicijos rajono taryboje lyderei Živilei Pinskuvienei, jis vis dėlto buvo aplopytas.
Tačiau dabar problema dar rimtesnė – pro kiaurą stogą varvantis vanduo jau pasiekė ir antrąjį namo aukštą. O varva jis ne bet kur, o tiesiai ant elektros laidų ir skydinių. Nesunku suprasti, kad tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė.
„Dar prieš dešimtmetį, kai buvo keičiami vamzdžiai, prašiau darbininkų, kad užlopytų skyles, kurias paliko. Jie vis atsakydavo „rytoj“… Tas rytoj jau dešimt metų neateina,“ – piktinasi V. Romeikienė.
Esą dėl anuomet paliktų skylių ir kyla daugiausiai problemų, nes vos tik lauke pradeda lyti, namo koridoriai būna apsemiami. Tas pats ir pradėjus tirpti sniegui. Gyventojai ginasi kaip išmanydami – visur stato dideliausius dubenis ir kibirus, kuriuos, beje, po vienos nakties jau reikia ištuštinti.
„Sunku gyventi, kai aplink nuolatos drėgna. Net drabužius sunku išsidžiovinti, ką jau kalbėti apie šilumą ar komfortą,“ – pasakoja dar viena namo gyventoja.
Čia, panašu, užeina kas tik nori...
Labiausiai žmonėsi baiminasi gresiančios nelaimės – bet kuriuo metu gali įvykti trumpas jungimasis ir kilti gaisras. Juk laidai jau ne vieną mėnesį yra nuolatos šlapi.
„Daug kas mano, kad šiame name vien netvarkingi ar geriantys žmonės gyvena. Tačiau daugiausiai čia pensininkų ir sunkiai besiverčiančių žmonių. Mes ne kokie atsilikę ar prastesni už kitus. Tvarkomės kiek galim. Tik kas iš to, jei visi remontai nueina perniek, vos tik stipriau palyja?“- svarsto moteris, kurios buto sienos gerokai pažeistos vandens.
Kita vertus, šį bendrabutį galima pavadinti „atviru bet kam“: name yra septyni Savivaldybei priklausantys butai, iš kurių keliuose niekas negyvena. Tačiau į juos bet kada galima užeiti. Tokių butų duryse netgi nėra rankenų, todėl įeina bet kas.
Viduje galima rasti ir lovą, ir stalą. Taip pat gausybę šiukšlių, tuščių alkoholio butelių. Gyventojai neslepia, kad baiminasi dėl „neaiškių“ svečių, kuriuos tikriausiai sulaikytų tik rakinama laiptinė.
Vis dėlto, didžiausia problema išlieka varvantis stogas. Gyventojai teigia, jog sutiktų mokėti dalimis už remontą, nes surinkti visą sumą yra sudėtinga.
Ieškodami pagalbos aktyviausi namo gyventojai kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
V. Romeikienė pasiryžusi kovoti iki galo.
„Mes neprašom, kad tiestų naujus parketus ar dar ką nors. Tiesiog norim, kad netekėtų vanduo,“ – sakė V. Romeikienė.
Po kelių dienų gyventojai gavo Savivaldybės, tiksliau administracijos direktorės Elenos Davidavičienės, atsakymą, jog raštas persiųstas Širvintų komunaliniui ūkiui. Esą čia jų kompetencija, o pati Savivaldybė niekuo negalinti padėti.
Taip pat pabrėžiama, kad jei gyventojai nesutinka su tokiu sprendimu, jie gali apskųsti atsakymą. Gyventojai patikino, jog to nedarys, jau vien dėl to, jog neturi lėšų teismo išlaidoms: „Lauksim, ką nuspręs komunalinis,“ – teigė šie.
Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gudonis, paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, teigė, kad ši problema žinoma jau seniai. „Buvo sušaukti trys susirinkimai, kurių metu kalbėta šiuo klausimu. Taip pat buvo sudaryta ir stogo keitimo sąmata. Ji siekė 16 tūkstančių litų. Kol gyventojai nesurinks reikiamos sumos, apie jokį remontą neverta net kalbėti,“ – sako A. Gudonis.
Pasak jo, vienam kambariui reiktų surinkti apie 300 litų. Kitokios išeities esą nėra, nes viskam trūksta lėšų.
A. Gudonis neslėpė, jog namo padėtis iš tiesų nepavydėtina, viskas permerkta. Tačiau, pasak jo, visos skylės jau yra užlopytos. Tuo tarpu gyventojai teigia, jog viskas šlapti pradėjo būtent dėl tų skylių.
„Šiemet ir vėl planuoju daryti susirinkimą. Tačiau su gyventojais sunku susitarti. Dabar bus reikalinga nauja sąmata, kviesim keletą kompanijų, kad ją sudarytų. Žiemos metu mes tikrai nieko negalime padaryti. Kitos namo pusės gyventojai pinigus susirinko, tad ir stogą naują turi,“ – pasakojo A. Gudonis.
Direktoriaus pavaduotojas teigia, kad gali būti, jog tie žmonės, kurie su Savivaldybe turi pasirašę neterminuotą nuomos sutartį, kompensacijų turbūt negautų.
Panašu, kad gyventojams reikės perlipti dar ne vieną biurokratinį barjerą, kol problema bus pradėta konkrečiai spręsti. Net tuomet, jei būtų susitarta dėl mokėjimo dalimis, reiktų pradinio įnašo, kurio gyventojai tikriausiai irgi nesurinktų.
„Mūsų laukia ilgas kelias,“ – įsitikinusi V. Romeikienė.
Aura Jankūnaitė
