Ūkininkas Antanas Rutkauskas su pagalbininkais, belaukdami sėjos meto, nesėdi rankų sudėję - gamina bokštelį, iš kurio bus galima ne tik savo laukus apžiūrėti...
Ūkininkai šį pavasarį pasitinka be optimizmo. Juos kamuoja nerimas dėl gegužę galinčių perdžiūti dirvų, dėl iššalusių žieminių rapsų ir kviečių. Jau dabar aišku, kad didelio derliaus tikėtis rudenį nevertėtų… Pasak ūkininko Antano Rutkausko iš Žičkų, pavasaris šiais metais vėluoja, todėl ir sėja vėluos mažiausiai dvi savaites. Vis dėlto, ūkininkas ramus. Mat žiemą mūsų rajono laukai buvo padengti storu sluoksniu sniego, todėl kviečiai tikrai neiššalo, nes jie, spaudžiant iki penkiolikos laipsnių šalčiui, dar sugeba išlikti gyvi. Žirnius ūkininkas žada sėti po poros savaičių (kalbėta prieš savaitę – R.B. past.). Iki to laiko laukai tikrai pradžius. Na o grikiams eilė ateis tik gegužės 25 dieną.
Netoliese ūkininkaujantis Albinas Ručinskas pataria veltui neaimanuoti dėl vėluojančio pavasario. Pasak Albino, šie metai nėra labai jau išskirtiniai. Jis prisimena 1978 metus, kada gegužės 10 dieną laukai dar buvo padengti sniegu. „Tikras ūkininkas yra mano sūnus Donatas, o aš – tik pagalbininkas, – šypsosi Albinas. Ir iš tikrųjų, sūnaus namuose nėra, jis „tvarko reikalus…“ Ručinskų ūkyje technikos – kiek anksčiau jokiame kolūkyje nesurastum. Ir visa technika paruošta naujajam sezonui. Tik sėsk prie vairo ir važiuok į laukus…
Šio arimo joks traktorius nepajudins. Reikės savaitėlę kitą palaukti...
Trečias Žičkų ūkininkas Povilas Kartenis, turbūt, geriausiai išnaudoja tas kelias belikusias iki sėjos savaitėles. Jis ilsisi sanatorijoje. Ūkininko namuose pasitinka žmona, kurios jau pirmus žodžius nutraukia telefono skambutis. Iš sanatorijos skambina Povilas ir klausinėja, kaip sniegui nutirpus atrodo žieminiai rapsai. Mat važiuodamas kažkur matė iššalusius ir pajuodusius. Žmona nuramina, jog rapsai po žiemos išsilaikė puikiai, taigi, vyras gali toliau ramiai kaupti jėgas, kurių užgriuvus pavasario darbams, prireiks nemažai…
Ūkininkai teigia, kad vėlyva sėja turi trūkumų – per vėlai pasėti vasariniai javai ar rapsai skuba augti, nesikrūmija, jų branda būna greitesnė, todėl ir derlius bus mažesnis. Per vieną dvi dienas ūkininkai nepajėgs apsėti visų laukų, tam prireiks gal savaitės, o dirvos pavasarį labai greit perdžiūva. Gegužę dažnai jau būna šilta, ima trūkti drėgmės. Vasariniai rapsai sėjami vos dviejų centimetrų gyliu. Tokį dirvos sluoksnį vėjas karštomis dienomis greitai išdžiovina ir iš vieno grūdo jau neišauga tiek daug papildomų stiebų, jų būna vos keli. Vėlyvas pavasaris žieminiams taip pat nepalankus, nes jie mažiau šaknijasi, todėl ir derlius mažėja. Žemdirbiai šiais metais laukia sauso pavasario, kai trūks drėgmės, todėl reikės skubėti greitai pasėti, kad pasėliai sudygtų.
Su ūkininkais buvo kalbėta prieš gerą savaitę, o pavasarį padėtis keičiasi ne dienomis, bet valandomis, tad ir ūkininkų planus gamta gali pakoreguoti…
Remigijus Bonikatas
straipsnis apie žemę, o ne apie pagundas……….
kad zmonai reiktu rupintis ka jis veike sanatorijoj,nes ten tai daug pagundu…
jam ne rapas rupejo, o ka veike zmona kol jis sanatorijoje.
ne pirmus metus ES gelbsti. Išgelbės ir šį kartą. Tegu toliau ilsisi sanatorijoje. Nesinervuoja, tai nepadės.