Nuo šiandien milijonas su viršum M1 kategorijos transporto priemonių savininkų Lietuvoje iš kiemo gali išvažiuoti tik turėdami atnaujinto pavyzdžio vaistinėles. Šiuo metu atnaujintų vaistinėlių galima įsigyti už 20 Eur, nors dar neseniai vienoje Širvintų parduotuvių, skirtų automobilininkams, tokia vaistinėlė kainavo per 30 eurų. Jei buvo parduodamos, kažkas pirko. Ir tiek mokėjo.
Jei skaičiuosime tik po 20 eurų, milijonas su trupučiu transporto priemonių – tai jau beveik 23,7 mln. eurų, kas šįmet sudaro planuojamas Širvintų rajono savivaldybės biudžeto pajamas.
Birželio 1 dieną Širvintų rajone buvo užregistruotos 9729 M1 kategorijos transporto priemonės, o tai reiškia, kad rajono gyventojai „nusipurtė“ ar dar turės „nusipurtyti“ mažiausiai 200 tūkst. eurų, kuriuos galėjo panaudoti kitur. Du šimtai tūkstančių – tai maždaug keturi kuklūs dviejų kambarių butai Širvintose, 2-3 sodybos ar pan. Pinigus teko išleisti vaistinėlėms su turniketais, kvėpavimo kaukėmis ir pan., o kiek jų panaudos žmonės – neskaičiuojama.
Vaistinėlės – tik viena šiandienos aktualija.
Keli prekybos tinklai jau paskelbė, kiek nuo liepos 1-osios pirkėjams kainuos lengvieji polietileniniai maišeliai. 2022 metų lapkričio 24 dieną Seimas nurodė nuo 2023 metų liepos 1-osios nebedalyti permatomų maišelių už dyką. Taip atseit kovojama su plastiko tarša.
Išimtis daroma tik maišeliams, kurie skirti pakuoti šviežią mėsą, žuvį ir jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą pagrasinta įspėjimais arba baudomis.
Įgyvendindamas Seimo nurodymą juos apmokestinti, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad šie maišeliai kainuos 1 centą. Tiesa, dalis jų liks nemokami.
1 cento kainą jau nustatė ir „Maxima“.
„Mūsų prekybos tinkle per mėnesį pirkėjai pasiima vidutiniškai apie 15 mln. vienkartinių lengvų plastiko maišelių“, – viename interneto naujienų portalų cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
15 mln. maišelių po 1 centą – tai 150 tūkstančių eurų. Per mėnesį! Arba 1,8 mln. eurų per metus.
Mažesnius kiekius mini „Iki“. Tinklo skaičiavimu, per metus visose parduotuvėse išdalijama daugiau nei 120 mln. vienetų plastikinių maišelių. Po 1 centą – tai plius 1,2 mln. eurų per metus verslo banginiams į kišenę.
Vos du prekybos centrai leidžia suprasti, kad Seimo dėka per metus papildomai uždirbs 3 mln. eurų. O juk yra daugiau centrų ir šiaip kitų parduotuvių. Nepasakyta, kad tas centas būtų atiduotas kokiam nors Gamtos gelbėjimo fondui. Tas centas atiteks prekybininkui. Tiksliau – savininkui.
Nejučia topteli, kas stovėjo už tų konservatorių, liberalų ar socialdemokratų, aktyviausiai buldozeriu stūmusių Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Tarp 89 balsavusių už šį įstatymą – 41 konservatorius, 12 „valstiečių“, 11 liberalų, 9 „laisviečiai“, 8 socdemai…
Jei kam įdomu, Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus už šias pataisas nebalsavo.
Nenorintiems mokėti cento ar kelių už maišelius, siūloma į parduotuves nešiotis savo. Galima tokius pat plastikinius, popierinius, galima megztus, galima pasiūtus iš drobės ar odos, tada nereikėsią atiduoti cento. Tik nutylima, kad į juos įdėta sauja riešutų bus pasverta su tuo pačiu maišeliu, taigi savo atsineštą maišelį nupirksite parduotuvės riešutų kaina. Ir taip kas kartą, kai taupysite centą.
Beje, net ir paėmę tą lengvą polietileninį maišelį, jį jau dabar daug metų pirkdavote produkto kaina. Įsidėję brangių saldainių, mokėdavot jų kainą, pigesnių bulvių – jų kaina. Miligramas ar gramas atrodo niekis, bet kai juos sudedame, gauname šimtus gramų, kurie per metus virsta euru ar dviem. Tai kodėl to nesuprato politikai, uždrausdami maišelius dalyti neatlygintinai? Neatlygintinai juk niekas ir taip nedalijo, nebent į maišelį dėjot nesveriamą prekę.
Prekybininkai į tokius pastebėjimus neįsiklauso. Lyg „sveiko proto liberalai“ jie siūlo tuos pačius riešutus ar saldainius pasverti be maišelio, ir tik pasvėrus saldainius ar riešutus susidėti.
Galima juoktis, galima raudoti išgirdus tai. Jau dabar matau, kaip prie kasų nutįsta ir taip ilgos eilės, kuriose žmonės laukia, kol taupi senjorė skaudančiais pirštų sąnariais žvejoja į maišelį ant svarstyklių pabirusius ledinukus.
Jei taip siūloma papildomai nemokėti už maišelius, gal rytoj mums pasiūlys prieš sveriant išvynioti saldainius iš polietileninių „fantikų“, kad ir už juo nemokėtume? Tai bus pasiūlymas, kai sveiko proto gentviliukai sumanys apmokestinti dažniausiai iš plastiko gaminamus saldainių „popierėlius“, kadangi jais teršiame aplinką.
„Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės teigimu, pataisos labai reikalingos, nes kiekviena atlieka teršia gamtą. Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad žmonės per daug galvoja apie savo kišenę, bet per mažai apie aplinkos teršimą.
„Kiekvienas mes turėsime savo kuprinėje, savo tašėje maišelį, į kuriuos dėsime savo produktus ir nereikės imti vienkartinių maišelių tam, kad šiukšlintume gamtą“, – teigė ji.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad žmonės per daug galvoja apie savo kišenę, bet per mažai apie aplinkos teršimą“.
Tai citatų rinkinėlis iš publikacijos DELFI portale, Seimui priėmus tokį sprendimą.
Kas jais tikite, paskambinkite mums, pasikalbėsim. Gal įtikinsit, kad apmokestinus maišelius norima paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais.
Siūlymas keisti popieriniais nėra laužtas iš piršto. Siūlo politikai, siūlo patys prekybininkai.
Nuo vaikystės pamenu mokytojus aiškinant, kiek reikia nukirsti medžių, kad būtų pagaminta popieriaus. Todėl rinkom makulatūrą, tempėm ją nuo pirmos klasės, kad tik būtų išsaugotas medis ar du, parkas ar miškas, giria, o gal džiunglės ar taiga. Ar neteks prisiminti šios praktikos ir po kelių dešimtmečių uždrausti popierinius maišelius ar juos apmokestinti, kad išsaugotume medžius.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 30 d. laikraščio numeryje.
As manau, kad parasu rinkejai turetu su skundu kreiptis i mere ir tū maišeliu neliks.