Top 3: Širvintų rajonas – tarp trijų savivaldybių, labiausiai patrauklių gyventi

Širvintos jaunoms šeimoms - patraukli vieta gyventi...

Šią savaitę Lietuvos nacionalinis transliuotojas parengė reportažą apie paramos jaunų šeimų būstui programos rezultatus. Šįmet patvirtinta programa, jų autorių manymu, turėtų kažkiek atgaivinti regionus ir sumažinti emigraciją, kadangi valstybė subsidijuoja 15-30 proc. išlaidų, kurias jauna šeima, kai bent vienam sutuoktinių dar nėra 35 metų, patiria įsigydama būstą regionuose. Kadangi į tokias lėšas negali pretenduoti jaunos šeimos, norinčios įsigyti būstą Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Neringos ir Birštono savivaldybėse ir tik kai kuriose Vilniaus rajono, Palangos ir Druskininkų savivaldybių vietovėse, manoma, kad tai paskatins jaunas šeimas keltis į periferiją.

Pagal programą, sutuoktiniams ar vienam asmeniui iki 35 metų, siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms vieną vaiką – 20 proc.; auginančioms du vaikus – 25 proc.; auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc.

Lenkiame Panevėžį, Šiaulius, Alytų…

Tačiau skeptikai iš karto įspėjo, jog naivu tikėtis, kad, sakykime, jauna šeima viską mes ir iš Vilniaus ar Londono grįš į Skuodą, jei ten nebus darbo. Ši programa labiau pasitarnaus netoli didžiųjų miestų esančioms savivaldybėms, į kurias galbūt persikels ar sugrįš jaunos šeimos, kur ir taip gyvena žmonės, važinėjantys į darbą didmiesčiuose. Taigi greičiausiai į tas lėšas pretenduos ir taip periferijoje įsitvirtinusios jaunos šeimos, kurios iki šiol dar neįsigijo savo būsto. Skeptikų nuomone, paprasčiausiai buvo sukurtas mechanizmas, kaip vienų sąskaita padėti kitiems.

Skeptikų prognozes patvirtina televizijos reportaže pateikiami duomenys. Pavyzdžiui, į regioną persikelti dažniausiai ketina būtent šalia jo esančio miesto gyventojai: iš visų besikreipusiųjų į Kauno rajono savivaldybę 49 proc. buvo Kauno gyventojai, tarp norinčių persikelti į Vilniaus rajono savivaldybę – 51 proc. vilniečių, į Klaipėdos rajono savivaldybę – 50 proc. klaipėdiečių. Taigi tikėtina, kad kreipėsi tie, kurie ir taip svarstė tokį variantą, o jų persikėlimas demografinės situacijos nepakeis.

Kaip nuskambėjo reportaže, iš 84 besikreipusiųjų į Marijampolės savivaldybę net 67 šeimos čia gyvena ir dabar. Klaipėdos „miegamuoju rajonu“ laikomoje Kretingos savivaldybėje būstą įsigyti norėtų 65 šeimos, tarp jų net 63 ten gyvena ir dabar. Iš 107 šeimų, kurios kreipėsi į Panevėžio miesto valdžią, 79 gyvenamąją vietą yra deklaravusios būtent šiame mieste.

Taigi klausimas, ar norinčių įsigyti būstus regionuose skaičius reiškia, kad tas regionas atsigauna? Ir taip, ir ne. Šį reiškinį derėtų paminėti ir per kitą prizmę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, iki rugsėjo 19 dienos daugiausia prašymų buvo gauta Kauno rajone – 224. Ten vienas toks subsidijuojamas būstas vidutiniškai tenka 413 tos savivaldybės gyventojų. Tai dar ne geriausias būstų ir savivaldybėje jau gyvenančių žmonių santykis. Štai Klaipėdos rajone būstus pasiūlytomis sąlygomis norėtų įsigyti 159 šeimos, o vienas būstas vidutiniškai tenka 353 savivaldybės gyventojams. Vilniaus rajone ketina apsigyventi 147 šeimos, pretenduojančios į minėtą paramą, tačiau ten vienas toks būstas vidutiniškai tenka tik 656 gyventojams.

Mums ypač svarbu tai, kad po labai patrauklių Klaipėdos ir Kauno savivaldybių iškart rikiuojasi Širvintų rajonas. Nors pas mus kreipėsi „tik“ 32 jaunos šeimos, tačiau pagal gyventojų skaičių 1 „programinis“ būstas tenka 484 Širvintų rajono savivaldybės gyventojams. Tai trečias rezultatas šalyje! Lenkiame net didžiuosius miestus – Panevėžį, Šiaulius, Alytų, kur šiuo metu ir infrastruktūra gerokai platesnė, ir įmonių, galinčių pasiūlyti darbo, yra daugiau.

Valstybės paramą jaunos šeimos gali gauti ir naudodamiesi kitomis programomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, birželio 30 dieną 20 proc. subsidija buvo suteikta vienai 3 asmenų šeimai, kurioje yra likęs be tėvų globos (rūpybos) asmuo iki 35 metų. Valstybės parama šiai šeimai – 8 tūkst. eurų.

Širvintų rajonas patrauklumu 20 kartų lenkia Akmenės rajoną

32 būstai, kuriuos Širvintose norima įsigyti su valstybės parama, nėra mažai. Palyginimui, Ukmergės rajone tokį būstą norėtų įsigyti 35 šeimos (1 būstas – 982 savivaldybės gyventojams), Plungės rajone – 32 šeimos (1 būstas – 1053 gyventojams), Alytaus rajone – 31 šeima (1 būstas – 838 gyventojams), Trakų rajone – 52 šeimos (1 būstas – 625 gyventojams), Elektrėnų savivaldybėje – 38 šeimos (1 būstas – 623 gyventojams), Šalčininkų rajone – 43 šeimos (1 būstas – 725 gyventojams), Jonavos rajone – 44 šeimos (1 būstas – 954 gyventojams), Panevėžio rajone – 43 šeimos (1 būstas – 830 gyventojų). Netgi jau paminėtas patrauklusis Kretingos rajonas pagal šį rodiklį atrodo kiek kitaip: 1 būstas – 583 gyventojams.

Mūsų rajono savivaldybės patrauklumas ypač išryškėja, kai pateiktus duomenis palygini su programos „autsaideriais“. Štai Ignalinos rajone subsidijuojamų būstų pageidautų 3 šeimos, taigi vienas būstas tenka 5127 gyventojams. Prasčiau nei Ignalinoje yra Pakruuojo rajone, kur norima irgi 3 būstų, bet vienas jų tenka 6517 savivaldybės gyventojų, ir Kupiškio rajone – ten norima 2 būstų, o vienas jų vidutiniškai tenka tik 8557 gyventojams. Prasčiausia situacija Akmenės rajone – ten pageidaujama 2 būstų, o vienas jų vidutiniškai tenka net 9803 gyventojams. Taigi, lyginant Širvintų ir Akmenės rajonus, mūsiškis patrauklesnis net 20 kartų.

Blogiau šalyje tik Pagėgių savivaldybėje, kur neatsirado nė vienos šeimos, pageidaujančios subsidijos.

Pabrangs butai? Tikriausiai

Interneto portalas DELFI panagrinėjo ir kitas su šiuo reiškiniu susijusias aplinkybes. Anot publikacijos, žmonių prašymus suteikti paramą pirmajam būstui regionuose galima vertinti kaip orientyrą, kalbant apie trumpalaikes nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas atskirose savivaldybėse.

„Šiuo metu pateiktų paraiškų skaičius rodo, kad 16-oje savivaldybių jaunų šeimų planuojami pirmo būsto įsigijimai sudaro per ketvirtadalį būsto sandorių, įvykusių pirmąjį pusmetį. Nerimą kelia 12 savivaldybių perspektyvos, kur neatsirado nei 10 jaunų šeimų, norinčių susikurti namus,“ – rašo DELFI ir priduria: „Jeigu įvyktų tiek sandorių, kiek yra pateikta prašymų (rugsėjo 24 d. duomenimis) subsidijoms gauti, tai pirmojo būsto įsigijimai 16-oje savivaldybių sudarytų mažiausiai ketvirtadalį per pusmetį įvykusių būsto sandorių. Pavyzdžiui, Širvintų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse deklaruotas pirmojo būsto poreikis sudaro daugiau nei pusę pirmojo pusmečio būsto sandorių, o Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus rajonuose – daugiau nei trečdalį. Tai turėtų reikšmingos įtakos šių savivaldybių nekilnojamojo turto rinkoms.“

Nereikia būti šios srities specialistu, kad suprastum: tai, kad Širvintų miestas ir rajonas dėl pastaraisiais metais įvykusių didžiulių pokyčių ir savo artimumo sostinei tapo ypač patrauklus, reiškia viena: nekilnojamojo turto kainos pas mus kils. Jei į rajoną kelsis ar čia liks gyventi šeimos, tikėtina, kad paskui juos ateis ir verslas, steigiantis įmones ir siūlantis darbo vietų. Taigi labai svarbu, kad šia trapia galimybe būtų kuo geriau pasinaudota. Prieš akis – dar svarbesnių pokyčių galinti duoti rajono vadovų kadencija. Taigi daug kas – rinkėjų rankose.

Gintaras Bielskis