Švitrigailės (10.24) ir Švitrigailos (10.25) vardadieniai

Kernavės piliakalniai. Nuotr. iš archyvo

Tokie jau tie naujieji laikai. Jei nebepopuliarūs Vytauto, Algirdo, Gedimino, Kęstučio vardai, ko tada norėti, kad lietuviai savo atžaloms duotų mažiau garsių kunigaikščių vardus.

Vienas tokių buvo Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila, po krikšto gavęs katalikišką Boleslovo vardą.

Nors Švitrigaila daugiausia laikomas rytinių LDK žemių valdytoju (buvo Naugardo-Severskio, paskui Kijevo kunigaikštis), kažkokių jo pėdsakų galima aptikti ir Kernavėje. Kaip byloja viena legenda, paskelbta Gintauto Vėliaus, prie Kernavės yra paslėptas lobis. O jis ir siejamas su su kunigaikščiais Skirgaila ir Švitrigaila. Broliai esą kažkada susikivirčijo ir sukvietė kariuomenes.

„Tuomet vieno kunigaikščio žmona iš Kernavės per Nerį gabeno savo turtus. Sunkiai lingavo vežimai, brangenybių prikrauti. Kunigaikštienės žvalgai persikėlė per brastą ir kitapus pastebėjo besislapstančius priešo karius. Kunigaikštienė išsigando ir tiesiai priešais brastą, kalnuose, liepė vyrams lobį užkasti. Tai, matyt, bus dabar vadinamo Baltojo kalno šlaite. Dar daug amžių naktimis vaidendavosi tie degantys turtai. O vėlesnių laikų drąsuoliai vaikydavosi žaltvyksles, trokšdami rasti karališką palikimą. Klaidžiodavo gūdžiais šlaitais iki aušros gaisų. Bet taip nieko ir nepešdavo,“ – pasakojama Gintauto Vėliaus paskleistoje legendoje.

Įdomumo dėlei, per 130 metų Lietuvoje Švitrigailos vardas buvo duotas tik dviems berniukams, 1965 ir 1996 metais. O štai Švitrigailės keturios. Vyriausioji gimė 1980 metais, kitos trys – jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Bet tie vardai duoti tikrai ne pas mus rajone.

Švitrigailos vardadienis šįmet sutampa su diena, kai laikas atsukamas vieną valandą atgal. Nepamirškite sekmadienį to padaryti!

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 23 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+