RKL.lt nuotr.
Kaip skelbia naujienų portalas DELFI, jo užsakymu žurnalas „Reitingai“ atliko tyrimą ir sudarė reitingą, kurioje šalies savivaldybių gyvenimo kokybė yra geriausia, o kam reikia pasitempti.
Reitingo sudarytojų vertinimu, „kokybiškiausių“ savivaldybių penketuką sudaro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestai, Palangos savivaldybė ir Šiaulių miestas.
Šio tyrimo išvada Širvintų savivaldybei nėra labai palanki. Dugne neatsidūrėme. Suskaičiavus visus 12 sričių 140 rodiklių, kurie įvertinti atitinkama balų suma, Širvintų rajono savivaldybė kokybės indekse buvo pastatyta į 37 vietą tarp 60 savivaldybių. Reitingo sudarytojai mus įvertino 582,27 balais iš galimų 1000. Superkokybiškiausias Vilnius įvertintas 727,55 balai, o į dugną nugramzdinta Kalvarijos savivaldybė – 512,85 balų.
Reitingo sudarytojai gyvenimo kokybę savivaldybėse vertino pagal tai, kokia yra ekonomika, švietimas, sveikatos apsauga, saugumas, demografija, užimtumas ir pajamos, būstas ir pan. Rodikliai į atskiras sritis išskaidyti remiantis tarptautine praktika. Pažymima, kad, vertinant iš esmės ir nagrinėjant gyvenimo kokybę, tarp Lietuvos savivaldybių nėra prarajos ir kiekviena savivaldybė turi tam tikrų stipriųjų pusių.
Daugiausia balų (130) savivaldybėms galėjo duoti sveikata, ekonomika (120) ir švietimas (100), mažiausiai – užimtumas ir pajamos, socialinė apsauga ir skurdas, demografija, būstas (po 70), gyventojų apklausų rezultatai (60) bei kultūra ir sportas (50).
Analizuojant savivaldybių rezultatus, pagal geriausius įvertinimus Širvintų rajono savivaldybei suteiktos vietos šešiasdešimtuke pasiskirstė taip:
- Apklausos – 2.
- Socialinė apsauga ir skurdas – 4.
- Būstas – 7.
- Kultūra ir sportas – 11.
- Saugumas – 17.
- Užimtumas ir pajamos – 21.
- Demografija – 33.
- Ekonomika – 37.
- Aplinka ir tvarumas – 40.
- Sveikata – 51.
- Infrastruktūra – 53.
- Švietimas – 59.
Galima pastebėti ir net pasidžiaugti, kad gyventojų ir reitingo sudarytojų verdiktas dėl gyvenimo mūsų savivaldybė kardinaliai skiriasi. Juk įvairiais klausimais apklausose pasisakę gyventojai mano, kad gyvenimas Širvintų savivaldybėje yra tiesiog nuostabus. O štai į penketuką pastatyti šiauliečiai savivertės reitinge tik 53–ti, palangiškiai – 38–ti, klaipėdiečiai – 34–ti, kauniečiai – 16–ti, vilniečiai – 5–ti. Labiausiai savo gyvenimo kokybe patenkinti elektrėniškiai, prasčiausiai jį vertina telšiškiai.
Jeigu pasirinktume įprastai taikomą galutinę įvertinimo metodiką, reitinge užimtos vietos būtų skirstomos į 7 grupes:
- Gyvenimas nekokybiškas;
- Gyvenimas labiau nekokybiškas;
- Gyvenimas mažiau nekokybiškas;
- Gyvenimas nei nekokybiškas, nei kokybiškas;
- Gyvenimas mažiau kokybiškas;
- Gyvenimas labiau kokybiškas;
- Gyvenimas kokybiškas,
Taigi, galėtume konstatuoti, jog Širvintų rajono savivaldybės užimta 37–oji vieta priskirtina mažiau nekokybiškai ir yra veidrodinė mažiau kokybiškam gyvenimui. Tai reiškia, jog patenkame į tų savivaldybių grupelę, kurioje daugiau gyvenimo nekokybės, nei yra kokybės.
Žemiau nei bendra Širvintų rajono savivaldybės vieta įvertinta sveikatos sritis, infrastruktūra, ypač blogai – švietimas. Kas tai nulėmė?
Pirmiausia, tai regionuose fiksuojama valstybės požiūrio į šiuos dalykus pasekmė, taip pat realijos, kurios turėjo įtakos gyvenimo kokybės įvertinimui, bet kitaip ir nebūtų.
Sveikatos reitingas sudėliotas analizuojant grynai medicinos srities rodiklius: vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmė, išvengiamą mirtingumą, bandymų žudytis skaičių, sergamumą II tipo cukriniu diabetu, sergamumą tuberkulioze, lovų ligoninėse skaičių, ėduonies paveiktų vaikų dalį ir pan. Vienais atvejais, sveikatos būklė yra ir paties žmogaus pastangų ir požiūrio reikalas, čia galbūt daugiau padarytų prevencinis darbas, kokį, sakykime, atlieka šalyje veikiantys visuomenės sveikatos biurai. Šalyje yra 60 savivaldybių, bet veikia tik 44 tokie biurai. Jo nėra ir pas mus, o deleguotas paslaugas mums teikia kaišiadoriečiai.
Antra, medicina šalyje yra finansuojama iš šalies biudžeto. Tačiau mūsų valstybės dabartinė politika tokia, kad kokybiškiausios medicinos paslaugos yra centralizuotos, o regionuose jų nepakanka. Tai nulemia ekonominiai dalykai, specialistų ir turimų bazių stygius, bet visa tai regionus pastato į blogesnes pozicijas.
Prasti infrastruktūros rodikliai – taip pat ne savivaldybių vykdomos vidaus politikos rezultatas. Argi vietos valdžios kaltė, kad savivaldybėse nėra aukštosios mokyklos, jos filialo ar profesinės mokyklos, banko ar banko padalinio, teismo arba teismo rūmų, Regitros padalinio, geležinkelio stoties, kokia yra automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle. Juk Širvintų rajonas nepasistatys geležinkelio stoties, kai pas mus nėra geležinkelio, neatsidarys banko ar jo skyriaus, neįsteigs Regitros padalinio, o „patobulintų“ kelių dalies nuo 0,23 proc. nepakels bent iki 0,41 proc., kokia yra Ukmergės savivaldybėje, ar iki 0,95 proc., kaip Neringos savivaldybėje. Kelių kokybė, kaip ir valstybinių paslaugų teikimas, – juk tai šalies mąsto rūpestis. Čia strėles irgi reikėtų leisti kokybiško Vilniaus adresu, o ne tikėtis, kad bus pastangų regionuose.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
