Širvintų miesto plėtra – valstybinis reketas?

Širvintų miesto gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija „užkabino“ ne vieną žemės sklypo savininką.

Birželio 26-ąją Širvintų rajono savivaldybės tarybai pritarus Širvintų miesto gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijai, ne vienas žemės sklypų savininkas pasijuto nuskriaustas.

Planavimą organizavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė, o planą rengė kauniškė įmonė UAB „Dujų sfera“. Planavimo metu buvo atlikta esamų gatvių tinklo analizė, nustatytos jų kategorijos, užstatymas, inžinerinių tinklų tiesimo bei viešųjų erdvių naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Kaip skambiai teigiama, planavimu siekta „užtikrinti darnią susisiekimo, komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą miesto teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones, ir kitus reikalavimus statybos projektams rengti ar žemės sklypams naudoti.“

Dėl suplanuotos gatvės namą teks statyti kitoje vietoje

Tuo pačiu buvo parengti Širvintų miesto gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniai, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Liepos 17-oji buvo paskelbta parengto specialiojo plano viešo svarstymo pradžia, o rugpjūčio 22-ąją Savivaldybėje buvo surengtas ir viešas susirinkimas, kuriame nemažai atėjusių žemės sklypų savininkų atvirai teigė, jog gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano sprendiniai jų netenkina.

Esmė ta, kad plane nubrėžus Bendrajame plane numatytas ir rekomenduojamas (pavadinkime jas perspektyvinėmis) gatves, ne vieno žemės sklypo savininkas pastebėjo, jog jos eis per jų sklypus. Yra net tokių sklypų, per kuriuos suplanuotos dvi ar trys gatvės. Daugiausia nepasitenkinimo sukėlė Bendrajame plane numatytos aptarnaujančios ir pagalbinės gatvės.

Nors įsiaudrinę žemės sklypų savininkai buvo raminami, kad „Kalnalaukio gatvė nesėkmingai asfaltuojama jau dvidešimt metų, taigi ką kalbėti apie jūsų minimas rekomenduojamas gatves“, visi suprato, kad tai, kas atsidūrė plane, vienaip ar kitaip jau rytoj skaudžiai atsilieps žemės savininkų kišenei, nes turės įtakos žemės vertei. Pagal esamų ir būsimų gatvių kategoriją, yra numatyta 8-25 metrų kelio zona, kuri smarkiai apribos žemės sklypų savininkų galimybę kurtis ir statytis. Šiose zonose, pagal gatvių kategorijas, kada nors turėtų atsirasti šaligatviai, dviračių takai, vandentiekio ir nuotekų, elektros, ryšių, dujotiekio tinklai.

Kaip veiklą ribojantis pavyzdys buvo paminėtas sklypas, esantis Plento-Musninkų gatvių sankirtoje. Jame atseit buvo ketinta statyti degalinę, tačiau jau kuris laikas viskas sustoję: kalbama, kad statytojų ketinimus sustabdė būtent šiame kvartale suplanuotas dviejų perspektyvinių gatvių tinklas ir dėl to numatyta 12 m kelio zona.

Pasikeitimus pajuto ir jau investavusieji į detaliuosius planus. Štai vienas atėjusių į viešą svarstymą žemės savininkų išgirdo, kad turės rengti naują savo žemės sklypo detalųjį planą ir jame keisti pastatų statybai jau suplanuotą vietą, mat dabartiniame plane pasirinkta vieta nebeatitinka čia suplanuotos gatvės kelio zonai keliamų reikalavimų. O kaip būtų pasielgta, jei žmogus būtų pradėjęs statybas? Iš žemės luptų pamatų blokus, griautų sienas?

Dalia Kunevičienė (dešinėje) teigė, kad miestas be gatvių negyvens. Augenijaus Baravyko (kairėje) nuomone, būtų neteisinga, jei, planuojant gatves, vienų sąskaita išloštų kiti.

Gatvė – visų kvartalo gyventojų reikalas

Žemės sklypų savininkai stebėjosi, kodėl planuotojai, braižydami perspektyvines gatves, ne visur atsižvelgė į esamą situaciją. Kai kur jau yra statybų metu susiformavęs ir gyventojų dabar naudojamas gatvių funkcijas atliekančių lauko keliukų tinklas. Jis žemės sklypų savininkus tenkina. Taigi kodėl planuotojai gatvių nesuformavo pagal šių keliukų linijas, o brėžė taip, kaip jiems atrodė patogiau ar gražiau? Juo labiau kad naujose statybvietėse dar nėra nutiestos jokios komunikacijos, tad koks skirtumas, kur jos bus?

Žmones piktino tai, kad dėl planuojamo gatvių tinklo kris jų žemės sklypų vertė. Kai žmonės juos įsigijo ir planavo kurtis, apie galimus pokyčius nebuvo kalbos. Tiesa, žadama, kad valstybė iš savininkų išpirks tą žemę, per kurią kada nors galbūt bus tiesiama gatvė. Tačiau žmonės nekilnojamojo turto bumo laikais už žemę sumokėjo rinkos kainą, o ją išpirkdama valstybė numes grašius pagal jos toje vietoje nustatytą vidutinę žemės vertę, kuri paprastai kelis ar net keliolika kartų yra mažesnė. Dėl „atkąsto“ žemės gabalo ir nustatytų apribojimų, neabejojama, kris likusio sklypo vertė.

– Tai nesąžininga, – teigė viešajame svarstyme dalyvavęs rajono verslininkas Augenijus Baravykas. – Dėl kvartaluose suplanuotų gatvių vienų savininkų žemės vertė kris, o štai kitų sklypų, per kuriuos gatvė neis, pakils, kadangi prie jų atsiras privažiavimas. Tiesiog vienų savininkų sąskaita kiti pasikels savo sklypų vertę.

Susirinkusieji siūlė, kad gatvės turėtų būti projektuojamos taip, kad būtų atsižvelgta į visų to kvartalo žemės sklypų savininkų interesus. Paminėtas ir žemės konsolidacijos principas, kuris išpopuliarėjo tarpukario metais po prelato Mykolo Krupavičiaus žemės reformos. Tuomet įsteigtų Žemės teismų atstovai vykdavo į kaimus, sukviesdavo rėželiais žemę turinčius savininkus ir čia pat išspręsdavo ginčus. Žemės konsolidavimo projektas būdavo patvirtinamas 70 proc. savininkų pasisakius „už“. Kodėl dabar taip nenusprendus, juk dėl suplanuotos gatvės nukentėjusiems sklypų savininkams būtų galima kompensuoti kitų to kvartalo sklypų savininkų žeme. O gal pati valstybė savininkui už visuomeninėms reikmėms paimtą jų žemę ne sumokėtų „kapeikas“, o skirtų kompensaciją žeme?

Tokiems pasiūlymams pritarė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Dalia Kunevičienė. Anot jos, išeičių teks ieškoti, o gyventojams – susitaikyti su projektuotojų sumanymais, nes miestas be gatvių negyvens.

Kokie laukia mokesčiai už 6 ha sklypą mieste?

Ne kartą susirinkusiems buvo papriekaištauta, kad jie į situaciją žiūri trumparegiškai ir neįžvelgia sau didelės naudos. Štai Vilniuje, pasak planuotojų, žemės sklypų savininkai patys įrengia gatves. Šias savo lėšomis nutiestas gatves savininkai paskui perduoda savivaldybei, o iš to laimi visi – valdžia perima gatvių tinklą, o žemės savininkai gerokai pakelia turimų sklypų vertę. Tačiau tokie pavyzdžiai sukėlė tik atlaidžią susirinkusiųjų šypseną, mat žemės vertė Vilniuje yra viena, o Širvintų mieste, taip pat Širvintų ir Kabaldos kaimuose, kurie perspektyvoje taps miesto mikrorajonais, visai kita.

Žemės sklypo savininko ir projektuotojų atstovės „dvikova“: ar Liepinės viensėdžiui naudinga tapti miesto dalimi?

Rekomenduojamos, arba šiuo atveju – perspektyvinės gatvės, yra tik viena problema, su kuria po koncepcijos patvirtinimo susidūrė žemės sklypų savininkai. Yra tokių, kuriems per jų sklypus suplanuotos gatvės – tik dalis problemos. Tapydami Širvintų miesto plėtros paveikslą, architektai miestui priskyrė ir dabar šiai teritorijai nepriklausančias žemes, pavyzdžiui – už Kalnalaukio gatvės esantį Liepinės viensėdį. Čia 6 ha žemės valdantis savininkas netikėtai sužinojo, kad jo sklypas taps miesto dalimi, o per jį pribraižyta gatvių.

– Manęs niekas neatsiklausė, – piktinosi žmogus. – Tuoj bus šimtas metų, kai žemė priklauso mūsų šeimai. Ar planuotojai domėjosi, kokius žemės mokesčius man teks mokėti, kai šie šeši hektarai taps miesto dalimi? Ar tik ne po tūkstantį už hektarą? Juk yra neliečiama nuosavybės teisė. Ne aš „įlindau“ į miestą, o miestas „įlindo“ į mano žemę. Tai, kas daroma – ne kas kita, o pats tikriausias valstybinis reketas.

Planuotojai bandė apeliuoti, kad žmogus neįžvelgia sau naudos, kad žemę galės pelningai parduoti, o jo palikuonys atseit džiaugsis gyvenantys mieste su gatvėmis ir šaligatviais. Į visas šias „teorijas“ liepiniškis atvirai numojo ranka – jam visai gera gyventi ir kaime.

Dalia Kunevičienė nuramino, kad patvirtinta Širvintų miesto gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija – dar ne taškas, kurį padėjus nieko keisti negalima. Anot vedėjos, žmonės turėtų susigriebti ir kuo skubiau rašyti motyvuotus prašymus bei pasiūlymus, kurie bus pateikti rajono tarybai. Tie, kurie dar nesusipažino su specialiojo plano koncepcijos dokumento medžiaga, tai gali padaryti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje.

Žmonės vylėsi dar ką nors pakeisiantys, savo nuogąstavimus išsakė ir viešajame svarstyme pasirodžiusiai Širvintų rajono tarybos narei, opozicijos lyderei Živilei Pinskuvienei.

– Opozicijos nuomonė viena – planuojant pirmiausia turi būti atsižvelgta į žmonių interesus. Jei įmanoma ką nors padaryti žmonių naudai, opozicija pasisakys tik už tai. Žmonės neturi būti abejingi – jie turi siekti pokyčių ir garsiai pasakyti, ką valdžia eilinį kartą padarė ne taip, – žemės sklypų savininkams sakė Živilė Pinskuvienė.

Gintaras Bielskis