Istoriškai susiklostė, kad Jonas Misiūnas (Žaliasis Velnias), 1944 m. liepos pabaigoje atvykęs iš Kaugonių geležinkelio stoties (Kaišiadorių raj.) į Čiobiškį pas savo bendražygį Mykolą Tveragą, drauge su Čiobiškio kunigu Liudviku Puzonu ėmė organizuoti pasipriešinimo sovietams organizaciją, kuri netrukus išaugo į rinktinę su štabu Čiobiškio dvare.
Žygio metu aplankysime:
- Čiobiškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčią, kur naktimis keturi mūsų krašto kunigai laikydavo mišias, priimdavo partizanų išpažintis ir dalindavo Šv. Komuniją;
- Čiobiškio dvarą, kur sovietų stribų ir kareivių buvo sunaikintas Žaliojo Velnio štabas;
- Besitraukiančių iš užpulto Čiobiškio dvaro štabo partizanų, žuvusių Rusių rage, kapus;
- Čiobiškio olą, kuri buvo partizanų slėptuvė;
- Janionių piliakalnį;
- Bagdonavičių sodybos ir šalia jos buvusios žeminės vietą;
- Rusių Rago žeminės vietą;
- Kazlauskų sodybą (Janionių kaime), kur besikuriant partizaniniam judėjimui susitikdavo Žaliasis Velnias su būrių vadais. Vėliau šalia sodybos susitikimams buvo iškasta žeminė.
- Kupčiūnų namus (Janionių kaime), kuriuose gyveno Žaliasis Velnias, atvykęs į Čiobiškio kraštą;
- Čiobiškio kapines, kur slapta buvo palaidota Žaliojo Velnio žmona Ona Misiūnienė. Ten ilsisi ir sunaikinto 1945 m. Čiobiškio štabo partizanų Mykolo Tveragos, Juozo Marcinausko, Kazio Surmilavičiaus, Jono Markulio, Leono Kupčiūno ir daugelio kitų mūsų krašto laisvės kovotojų ir rezistentų, tremtinių palaikai.
Keliausime nuostabaus grožio Čiobiškio apylinkėmis, pušynais, miško keliukais, šiek tiek žvyrkeliu, Neries ir Musės pakrantėmis ir šlaitais, alsuojančiais Žaliojo Velnio ir jo bendražygių puoselėta Tėvynės meile bei tvirtu ryžtu ją ginti.
