Skaidrus reketas. Teisinis mobingas. Tokias kalbas, skleidžiamas apie Asociaciją „Kraštovaizdis“, paminėjo jos prezidentas Teisutis Buda. Maždaug prieš tris su puse mėnesio įkurtas juridinis vienetas dar mažai girdėtas daugeliui Širvintų rajono žmonių. Asociacija, kaip matyti iš svetainės internete, pasisako „už atsinaujinančios energetikos projektus modernioje ir vakarietiškoje Lietuvos valstybėje“, bet „jie būtų vykdomi remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos iškeltais tikslais – skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energetikos srityje darnumo kriterijų“.
Įmantrios ir ne visiems suprantamos frazės. O ir Lietuva kol kas susitraukusi iki Širvintų rajono. Asociacija „Kraštovaizdis“ teigia savo darbus pradedanti nuo Širvintų, Zibalų ir Alionių seniūnijų gyventojams ypač svarbaus klausimo – šiose seniūnijose planuojamos UAB „Žalia žemė“ ūkinės veiklos iki 117 vnt. vėjų jėgainių parko planavimo ir statybų – veiklos stebėjimo, konsultacijų su teisininkais, oficialios informacijos užklausimų atsakingose institucijose, raštų siuntimo proceso dalyviams bei gyventojų, kam aktuali planuojama UAB „Žalia žemė“ veikla, konsultavimo.
Galima suprasti, užsiima tuo, kas ir pavadinama skaidriu reketu, teisiniu mobingu. Juk tikrai atsiranda galimybė kaišioti pagalius į ratus turint savų tikslų.
Nekorektiška tai, kad asociacija teigia savo informaciją skelbianti rajono spaudoje „Krašto žinios“, tačiau tokio spaudos leidinio mūsų rajone nėra gal penkeri metai. Yra tik laikraštis „Širvintų kraštas“. Niekas iš asociacijos į mus nesikreipė dėl informacijos skelbimo.
Aiškinama, kad Asociacijos „Kraštovaizdis“ siekis – „kad kartu užaugintume tvarų ir saugų gyvenimą Širvintų rajone“.
Tai dar viena keista detalė, nes minėtas projektas apima ir kaimyninį Molėtų rajoną. Iš prisistatymo susidaro nuomonė, kad molėtiškių reikalai asociacijai nerūpi – svarbu veikti pas mus, Širvintų rajone.
Nekorektiškumu kvepia ir pateikiama „Širvintų rajono statistika“: 117 planuojamų vietų elektrinėms. Bet juk dalis šių elektrinių planuojamos Molėtų rajone.
Per trumpą laiką asociacija jau prirašė krūvą raštų įvairioms institucijoms, bet juose, galima sakyti, linksniuojamas tik Širvintų rajonas, vardijami pastebėti, o gal savaip suprasti netikslumai.
Triskart siųsti raštai, adresuoti Širvintų rajono savivaldybei, dukart – Širvintų rajono merei, kartą – Širvintų savivaldybės administracijai. Kreipiamasi, prašoma, tačiau nė karto jokio rašto kol kas neadresuota Molėtų rajono institucijoms. Bent tokių pati asociacija neparodo. Supraskite: pas mus šie procesai kelia nerimą, tuo tarpu Molėtuose viskas „čiki-piki“.
Beldimasis į institucijų duris jau davė savų rezultatų – gauta atsakymų (greičiausiai ne tokių, kokių laukta), o asociacijos pageidavimai praėjusią savaitę buvo svarstomi Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdyje ir surengtame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pastarajame asociacijos „Kraštovaizdis“ vardu kalbėjęs Teisutis Buda teigė esą susirūpinę paukšteliais ir šikšnosparniais, kuriems kyla grėsmė dėl planuojamų statybų ir pageidavo, jog rajono valdžia nutartų, kad jėgainių parkas, jei taip galima pasakyti, būtų statomas pagal specialųjį planą.
Jau rasta ir parama tarp vietos išrinktųjų. Nieko nenustebino, kad tuo pagalbininku tapo nuolatinis protestų organizatorius konservatorių atstovas taryboje Virginijus Sarpauskas. Įžvelgęs (o gal nukopijavęs nuo asociacijos rašto), kad pažeisti „pamatiniai Orhuso konvencijos principai“, tarybos narys kreipėsi į LR Specialiųjų tyrimų tarnybą, LR Valstybės saugumo departamentą, LR Seimo pirmininkę, LR Ministrę pirmininkę, LR Energetikos ministeriją, pažadėjo kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą.
Yra žinių, kad tų adresatų galėjo būti daugiau, net keliolika. Į Šiaurės Korėją ar Putiną, panašu, kol kas nesikreipta.
Prisipažinęs, kad daugiau kaip aštuonias valandas rašė apie, jo manymu, rajono valdžios daromus pažeidimus, tarybos narys teigė, jog savivaldybės administracija neturėjo teisės pritarti UAB „Žalia žemė“ planuojamai ūkinei veiklai, kol nėra specialiojo plano, kol nėra nustatyta, kur ir kokia galima vėjo jėgainių parkų plėtra. Reikia laukti, kol šis planas bus parengtas, bus sulaukti vieši visuomenės pasiūlymai, Taryboje jam bus pritarta.
Raštai neatsirado šiaip sau. Kaip Tarybos posėdyje sakė rajono merė, birželį tarybos nario dalyvauta partiečio Justino Urbanavičiaus vadovaujamos Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Seime. Apie ką ten buvo kalbama, gal kokių „zadanijų“ gauta – nežinia, nes nėra nei viešai pateikiamo įrašo, nei protokolo. Jei nedalyvavo, Virginijus to nepasakė.
Virginijaus Sarpausko raštai (nesuklysime pasakę – skundai) su rimtais kaltinimais suveikė! Rugpjūčio 3 dieną merė pasirašė potvarkį dėl skubaus neeilinio tarybos posėdžio sušaukimo. Jam su teisininkų, ekspertų pagalba buvo teikiamas sprendimas dėl mūsų rajone šiuo metu negalimos vėjo jėgainių veiklos. Skundų autorius ir į kovą stojusi Asociacija „Kraštovaizdis“ su savo „spauda“, tikėtina, iš džiaugsmo trynė rankas. Taip, įpareigojimas nustatyti griežtesnius reikalavimus, parengti specialųjį planą nėra nuosprendis planuojamai vėjo jėgainių statybai, tačiau yra skaudus smūgis. Aiškinama, kad parengti tokį planą užtrunka iki kelerių metų, o vėjo jėgainių statybos procesą įtakoja terminai. Užtrukęs procesas gresia sumanymo „konservavimu“, o tai iššaukia dideles išlaidas ir milijoninius nuostolius.
Tačiau Virginijaus Sarpausko skundai suveikė ne taip, kaip jo tikėtasi. Kadangi jie buvo adresuoti svarbiausioms šalies institucijoms, netrukus iš vienos jų atkeliavo raštas, kuriame išdėstytą atsakymą galima įvardyti trumpai: ne Savivaldybės kompetencija nustatyti aukštesnius reikalavimus nei jie numatyti šalies aukštesnės galios atsakingų institucijų. Savivaldybės įpareigojimas parengti specialųjį planą pažeistų įstatymų viršenybės principą, todėl toks sprendimas būtų neteisėtas, įspėjo Vyriausybės kontrolierius.
Kur ne, jei viename „Kraštovaizdžio“ raštų Širvintų rajono savivaldybės merei prašyta inicijuoti „griežtesnių reikalavimų bei didesnių – mažiausiai dvigubai ar dar reikšmingesnio dydžio atstumų (apsaugos zonų) nuo numatomų statyti vėjo elektrinių ir žmonių gyvenamųjų pastatų, kultūros vertybių, saugomų gamtos ir kraštovaizdžio objektų nustatymą nei yra numatyti šiuo metu VE parko vystytojų“.
Dar vasarį, kalbantis su UAB „Žalia žemė“ vadovu Dariumi Narmontu, šis minėjo, kad įstatymiškai yra įtvirtinti reikalavimai vėjo jėgainių parkams, o mūsų šalyje nustatyti atstumai yra net didesni, kai kurie reikalavimai – griežtesni nei Europos Sąjungoje, projektuotojai jų laikosi, tačiau kai kurių veikėjų visuomenė esą yra klaidinama apie tariamus pavojus, žalą aplinkai ir kraštovaizdžiui. Pasak Dariaus Narmonto, jie susitinka su bendruomenėmis, atsako į rūpimus klausimus, bet supriešinimas vis tiek jaučiamas, už to stovi abejotinų tikslų turintys žmonės. Ir štai: prieštarautojams nutaręs padėti ir net patyręs pasitenkinimą, kaip pats parašė, Virginijus Sarpauskas padarė tai, ko jėgainių parko vystytojai net nesapnavo – inicijavo aukštesnių instancijų išaiškinimą apie specialiojo plano būtinybę ir kokiais kriterijais remiantis bei kieno sprendimais gali būti reguliuojama tokia veikla.
Žiniasklaidoje paprastai populiari sąmokslo teorijų tema. O ir nuo seno žinoma, kad, norint rasti atsakymą į dažną klausimą, tiesiog reikia pirmiausia atsakyti, kam tai būtų naudinga. Nė vienas viešai pristatomų Asociacijos „Kraštovaizdis“ tarybos narių nėra žinomas kaip dalyvaujantis ar bent aktyviai dalyvaujantis viešame rajono gyvenime, todėl misija kalbėti vietos bendruomenės vardu atrodo per drąsi. Tiesa, viename rašte minima, kad po kreipimusi dėl jėgainių statybos surinkti 884 asmenų parašai. Tai stebina, nes apie kokį kylantį masinį nepasitenkinimą neteko girdėti. Merė Tarybos posėdyje užsiminė apie galimai šantažuojamus ar net grasinimų sulaukiančius žmones pasirašyti, nenuomoti savo žemės, nutraukti jau pasirašytas sutartis. Tokių skambučių teigė sulaukę ir jėgainių parko vystytojai.
Palikime tokias kalbas ateičiai, jei bus įrodymų. Asociacijos prezidentas Teisutis Buda (prieš kelerius metus spaudoje šmėkštelėjo, kad asmuo tokia pavarde yra Gaidelių dvaro savininkas) Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje užsiminė apie du šimtus narių, bet kas jie, kaip replikavo merė Živilė Pinskuvienė, kol kas irgi vieša paslaptis.
Keistų minčių sukėlė pono Teisučio palyginimas, kad štai vėjo jėgainės gadina kraštovaizdį, o saulės elektrinės negadintų. Galbūt norima pasakyti, kad ekranais apstatyti laukai yra neutralūs kraštovaizdžiui ar jį galimai puošia, o tolumoje besisukantys vėjo jėgainių sparnai – žeidžia akį.
Kas galėtų paneigti, kad tokiu palyginimu nepasitarnaujama saulės kuriamą energiją plėtojančiam verslui. Bent jau ekonominė konkurencija tarp šių energijos vystytojų egzistuoja. Vis daugiau kalbama, kad Lietuvai saulės energija mažiau patraukli, nes pagrindinis elektros poreikis pas mus yra žiemą, kai saulė sugeneruoja nedaug elektros. O štai vėjo jėgainėms žiema palankesnė, jos gali dirbti nepriklausomai nuo to, ar saulė šviečia. Jei asociacija „Kraštovaizdis“ pila vandenį ant saulės elektrinių vystytojų sparnų, galima būtų svarstyti apie lobizmą, kuris tik pridengiamas kalbomis apie paukštelius ir šikšnosparnius.
Yra ir dar viena mintis apie sąmokslo teoriją, bet jos taikinyje ne kraštovaizdžio sergėtojai, o tarybos narys Virginijus Sarpauskas. Būdamas konservatorius, jis savo skundais labai pasitarnauja konservatorių valdomam Molėtų rajonui. Galbūt siekiama, kad dėl trikdžių kuo daugiau veiklos, kuri, žadama, duos nemažai ekonominės naudos savivaldybėms sumokamų mokesčių ir įstatymais nustatytų išmokų bei lengvatų pavidalu, būtų perkelta pas kaimynus? Juo labiau kad kaimynų iki šiol neprašoma kokiu nors būdu nustatyti specialiųjų reikalavimų, padidinti atstumų ir pan., tarsi ten nebūtų nei paukštelių, nei šikšnosparnių, o ežerais ir miškais išražytas Molėtų rajono kraštovaizdis toks, kad vėjo jėgainės jo nesudarkys.
Dabar planuojama, kad Molėtų rajone galėtų būti pastatyta iki 25-30 vėjo jėgainių bokštų, bet tai tik ketinimai. Baigus poveikio aplinkai vertinimą, tų vietų sumažės du-tris kartus, aiškina jėgainių parko vystytojai. Ar mūsiškiams pasipriešinus ir pradėjus kelti specialius reikalavimus, pas neprieštaraujančius kaimynus nebus jų suprojektuota dar daugiau ar bent maksimaliai išnaudotos ten numatytos vietos? O gal vystytojai numos ranka ir apsiribos tik Molėtų rajonu. Per jį ir taip eina kabelis, ten bus statomas kaupiklis. Be to, pirmajame etape planuojama daug mažesnė galia, nei turėtų būti pasiekta įvykdžius projektą.
Bet kokioje, net ir absurdiškai skambančioje teorijoje yra krislelis teisybės. Jei specialiai to nesiekiama ir tik susiklosčius aplinkybėms taip būtų padaryta, mūsiškio konservatoriaus veikla galėtų būti pavadinta kenkėjiška rajono interesams. Bent jau moralės požiūriu.
Labai skaniai susiskaitė straipsnis.
Ačiū autoriui.