Šalyje apgyvendinimo verslas atsigauna, rajone – be pagerėjimo ženklų

Lietuvos statistikos departamentas pateikė 2012 metų III ketvirčio duomenis apie situaciją apgyvendinimo paslaugas teikiančiame šalies sektoriuje. 

III ketvirtį tokias paslaugas Lietuvoje iš viso teikė 950 įstaigų, kuriose vienu metu galėjo apsistoti apie 51,6 tūkst. turistų. Palyginti su II ketvirčiu, apgyvendinimo paslaugas teikė 54 įstaigom daugiau, o per pusmetį viešbučių, motelių ir pan. padaugėjo net 229. Tai iš dalies rodo atsigaunantį viešbučių verslą.

Tačiau situacija Širvintų rajone kitokia. Statistikos departamento duomenimis, pas mus yra vos 2 tokias paslaugas teikiančios įmonės, iš viso turinčios 9 kambarius ir vienu metu galinčios apgyvendinti 18 žmonių. Tačiau trečiąjį ketvirtį jose buvo užimta vos 25,7 proc. vietų. Nors tai geriau nei, sakykime, Ukmergės rajone, kur viešbučiuose buvo užimta vos 7,4 proc. vietų, rajono rodikliai kone dvigubai prastesni nei šalies vidurkis: Lietuvos apgyvendinimo įstaigose vidutiniškai buvo užimta 47,2 proc. vietų.

Per tris praėjusio ketvirčio mėnesius apgyvendinimo paslaugomis rajone pasinaudojo 82 turistai, vadinasi – mažiau nei po vieną turistą per parą! Didesnė dalis apgyvendintųjų – mūsų šalies piliečiai, nors buvo ir keliautojų iš toliau: liepos-rugsėjo mėnesiais rajone apsistojo 9 užsieniečiai, kurie, sausa statistikos kalba, iš viso pasinaudojo 25 nakvynėmis.

Palyginti su II ketvirčiu, turistų skaičius sumažėjo maždaug pusantro karto. Balandžio-birželio mėnesiais Širvintų rajone buvo apsistojęs 131 turistas, 49 iš jų – užsieniečiai. Galima sakyti, trečiąjį ketvirtį pasikartojo metų pradžios situacija. Anot Statistikos departamento, sausio-kovo mėnesiais rajone buvo apnakvydinti 72 turistai, ir tik 8 jų buvo iš užsienio.

Šių metų III ketvirčio duomenys rajone yra prasčiausi aptariamo laikotarpio rodikliai, užfiksuoti per pastaruosius penkerius metus: 2011-aisiais rajone buvo užimta 37,4 proc. vietų, 2010-aisiais – 38,5 proc., 2009-aisiais – 59,2 proc., 2008-aisiais – 38,4, o 2007-aisiais – 46,5 proc.

Nereikia daug įrodinėti, kad apgyvendinimo verslas rajone neklesti. Štai I metų ketvirtį rajono viešbučiuose buvo užimta tik 13,2 proc. vietų, o II ketvirtį – 31,9 proc. Net geriausiu kelionėms metu, t. y. pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, turistai aplenkia rajoną ir ieško nakvynių kitur. Vadinasi, atvykėliai nepalieka pas mus pinigų, juos išleidžia kitose savivaldybėse. Tai reiškia, kad lėšų negauna maitinimo įstaigos, atvykėliai nesinaudoja kitomis vietos verslininkų paslaugomis. Kai tokia situacija, apgyvendinimo verslu užsiimantys širvintiškiai vos suduria galą su galu, tokiu verslu nenori užsiimti kiti, nors, gerai pasvarsčius, rezervų gali būti.

Dažnai pabrėžiama, kad Širvintų rajonas turistus aptarnaujantiems verslininkams nėra patrauklus, nes didžiąją dalį turizmo grietinėlės nusibraukia sostinė. Į mūsų regioną atvykę turistai paprastai apsistoja Vilniuje, tad nereikėtų stebėtis, kad III ketvirtį sostinėje buvo užimta net 70,9 proc. numerių arba – 57,4 proc. vietų. Kadangi Širvintų rajone turistinių pramogų pasiūla artima nuliui, atvykėliai pasitekina valandai kitai užsukdami į Kernavę ar trumpam aplankydami dar vieną kitą vietovę. Kol rajono valdžia neinvestuos į turizmo aplinką, skurdų derlių raškys dauguma aptarnavimo sferos verslininkų.

Viena galimybių yra ta, kad rajono verslininkams reikėtų tikėtis ne tik pažintinių turistų, bet ir kitoms sritims atstovaujančių atvykėlių. Apie tai nemažai kalbėta prieš penkerius metus, kai rinkimus rajone laimėjo Darbo partija. Jau tada susirūpinta ir turizmo perspektyva. Suprasdami regiono specifiką, išrinktieji vylėsi, kad turizmą paskatins modernėjanti infastruktūra ir naujos paslaugos, kuriomis galės naudotis ne tik vietos gyventojai. Tarp realiausių galimybių į rajoną pritraukti svečių buvo minimas sportas, tiksliau – šiuolaikinio sporto komplekso būtinybė. Tuomet rajono administracijos direktorė Živilė Pinskuvienė organizavo susitikimą su Sporto departamento vadovais vildamasi, kad bus rasta lėšų, kurias investavus, šalia L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos būtų galima pastatyti naują dirbtinės dangos stadioną su tribūnomis bei pagalbinėmis patalpomis. Šalia stadiono duris būtų atvėrusi renovuota sporto mokykla, kurioje geras sąlygas būtų turėję stalo tenisininkai. Kaip svarbiausia priežastis tokiam centrui atsirasti buvo paminėti įvairūs tarptautiniai sporto turnyrai, kuriuos būtų galima rengti Širvintose. Vilniuje esantis sintetinės dangos stadionas neturi pagalbinių patalpų, be to, sostinėje brangesnis sportininkų apgyvendinimas. Jei šie planai būtų buvę įgyvendinti, šiandien stadionas jau būtų stovėjęs, o situaciją apgyvendinimo versle būtų atspindėjusi kitokia statistika.

Deja, visas viltis nubraukė tuometinio mero Kęstučio Pakalnio abejingumas šiems planams, jų realiais darbais neparėmė ir dabartiniai išrinktieji. Šiandien (ir, matyt, dar ilgai) apie stadioną Širvintose kalbėsime tik tariamuoju laiku ir pavydėsime rudaminiečiams, kurie ne tik jau turi tokį stadioną, bet ir gali kurti planus, kaip iš to užsidirbti pinigų apgyvendinant sportuojančius svečius…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top