Planuojamas vėjo jėgainių parkas įgijo konkretesnius rėmus

Kovo 17 dieną „Širvintų krašte“ pasirodžius publikacijai apie tai, kad mūsų rajone projektuojamas vėjo jėgainių parkas, sulaukėme pirmų reakcijų. Pasigirdo prašymų parodyti žemėlapį, kur tos vėjo jėgainės turėtų išdygti.

UAB „Evecon“ dukterinės įmonės UAB „Žalia žemė“ atstovas Darius Narmontas sako, kad tokių prašymų sulaukia ir jie. Ypač po to, kai Molėtų ir Širvintų rajonų spaudoje pasirodė pranešimai apie atliekamą poveikio aplinkai vertinimą.

-Ne vienas sako išsigandęs, nes suprato, kad planuojama pastatyti iki 117 vėjo jėgainių, – sakė Darius Narmontas. – Pasikartosiu: 117 – tai tik tiriamos vietos, kur būtų galimybė statyti vėjo jėgaines. O pačių jėgainių turėtų būti dvigubai mažiau. Tik po poveikio aplinkai vertinimo, po diskusijų su visuomene, po derybų su gyventojais, kurie gyvena nustatytoje galimų vėjo jėgainių poveikio zonoje, bus pasirinktos konkrečios vietos. Jei žmonės prieštaraus, kad jų pašonėje būtų pastatyta vėjo jėgainė, ir susitarti nepavyks galimybės toje vietoje statyti neturėsime. Tiesiog pasirinksime kitą įvertintą vietą, kur nebus kliūčių.

Pasidomėjus, gal jau konkrečiai žinoma, kokiose vietose pagal atliekamą poveikio aplinkai vertinimą galimai būtų statomos vėjo jėgainės, Darius Narmontas pasidalijo kol kas preliminariu žemėlapio variantu. Jis keičiasi. Jau išbraukti keli planuojami taškai Širvintų rajone.

-Pasirinkdami vietas pirmiausia kreipėme dėmesį į tai, kad prie vėjo jėgainės būtų kuo mažiau gyvenamųjų namų, neprieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, taip pat atkreipėme dėmesį ar būtų patogu jas sujungti su pastote, kuri projektuojama Molėtų rajone. Juk nuo vėjo jėgainių teks nutiesti kabelius. Svarbūs atstumai, taip pat yra sąlyga, kad galėtume ją prijungti prie 330 kV elektros linijos. Jau dabar tariamasi su žemės savininkais, jei nėra galimybės pasinaudoti vadinamaisiais koridoriais valstybinėje žemėje, – sakė projekto vadovas.

Kaip žmonės sutiko žinią apie vėjo jėgainių parko statybas? Darius Narmontas sako, kad yra įvairių nuomonių ir tai visiškai normalu. Vieni gyventojai supranta, kad ir saulės ir vėjo energetika yra neišvengiama mūsų šalies ateitis, kitokiais gamtai saugiais būdais Lietuva pakankamai energijos nepasigamins. Tokie gyventojai dažniausiai yra plačių pažiūrų, nebijo naujovių ir naujų kraštovaizdžio elementų, neabejoja dėl jėgainių sukeliamo poveikio ir pasitiki poveikio aplinkai ir sveikatai (PAV) vertinimu, tuo tarpu kiti nėra tokie pozityvūs. Šioje situacijoje suprantamas nuomonių išsiskyrimas, gyventojai, kurie iš tikrųjų gyvena vėjo jėgainių teritorijoje, gyvena ir su visomis kasdienėmis seniūnijų aktualijomis ir problemomis, jie išties nori jėgainių, nes supranta, kad su tokiu projektu ateina ir didžiulės investicijos kas neabejotinai pagerins visų aplinkinių gyvenimo kokybę. Visi supranta, kad pajamos savivaldybei ir seniūnijoms iš tokio projekto metai iš metų kels bendrą ekonominį lygį ir tikėtina, kad net ilgainiui pritrauks naujų gyventojų. Neigiamai nusiteikusių gyventojų Darius sako nebijantis, nes iš kitų projektų patirties šie gyventojai dažniausiai būna prabangių vilų savininkai, gyvenantys jose tik savaitgaliais, nusipirkę tokias vilas kaip būdą atitrūkti nuo miestų ir visuomenės. Pastariesiems labiau svečiams nei gyventojams nėra aktualios seniūnijos problemos jiems svarbus tik jų interesas. Ilgainiui vietinių gyventojų nuomonė užgožia svečių, nors iš pradžių atrodo priešingai, svečiai šaukia garsiausiai ir sudaro priešingą įspūdį, neleidžia kitiems pasisakyti na ir galima sakyti neigiamai kursto žmones, bet vėliau visi gyventojai viską supranta, apsvarsto ir tiesiog nebeklauso tų garsiai šaukiančių, o ir garsiai šaukiantys nebe taip garsiai šaukti pradeda, kai supranta, kad vis tik vietinių žodis yra svarbesnis.

Tačiau, projekto vadovo žodžiais, su tuo daugiau ar mažiau susiduriama visoje Lietuvoje. Ne naujiena.

Dariaus Narmonto teigimu, projektas vykdomas atsižvelgiant į nustatytus aplinkosauginius, paveldosauginius reikalavimus, higienos normas ir pan. Šalies įstatymais yra patvirtinti atstumai, konkrečios sąlygos, jų bet kuriuo atveju teks laikytis, kitaip projektai nebus suderinti įvairiose instancijose. Štai kodėl parinkta dvigubai daugiau vietų, nei planuojama statyti bokštų. Jei bus nesutinkančių, kad ir „iš principo“, galutiniame plane liks tik tos, kur nebus jokių prieštaravimų.

-Gali būti ir taip, kad teks rinktis, – sako Darius Narmontas. – Na, sakykime, nebus sutikimų dėl kokių 30 vietų, tai vis tiek liks apie 90. Kadangi bokštų planuojame statyti apie 60, teks atmesti tuos variantus, kur jie gali stovėti. Situacija bus daug aiškesnė kai bus užbaigtas poveikio aplinkai vertinimas.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 24 d. laikraščio numeryje.