Ši istorija prasidėjo 2015 m. kovo 16 d., kai visuomeninė organizacija Šiaulių kaimo bendruomenė (Jauniūnų sen.) pateikė prašymą rajono Savivaldybės tarybai dėl nenaudojamos Viešajai bibliotekai priklausančios katilinės patalpų perdavimo bendruomenės poreikiams. Tuojau pat, kovo 26 dieną, Taryba priėmė sprendimą tenkinti bendruomenės prašymą. Sprendimą pasirašė meras Vincas Jasiukevičius. Bendruomenė, kaip ir prašė, gavo patalpas panaudos sutarties pagrindais dešimčiai metų.
Pernai buvo užbaigtas ne visai logiškai pagrįstas buvusios valdžios sprendimas ir įgyvendintas projektas – įrengti Šiaulių kaime naują bendruomenės poreikiams pritaikytą pastatą. Pastatas už didžiulius pinigus įrengtas, supirkti nauji baldai, įranga. Naująjį pastatą išlaikyti buvo paskirta Viešajai bibliotekai, kuri realiai teužėmė tik nedidelę dalį patalpų. Dabartinių rajono vadovių nuomone, tokių dalykų būti negali – naujajame pastate būtina vykdyti nuolatinę veiklą kuo didesne apimtimi, todėl nuspręsta iš Jauniūnų į Šiaulius perkelti Kultūros centro filialą, kuris ne tik vykdys nuolatinę veiklą, rengs renginius, bet ir bus materialiai atsakingas už pastato išlaikymą. Dar pernai buvo priimtas sprendimas pastate įrengti koplytėlę, dėl kurios džiaugiasi daugelis Šiaulių kaimo gyventojų, mat jiems nuvykti į gana toli esančias Alionių ar Maišiagalos bažnyčias iš tiesų sudėtinga.
Antroji istorijos dalis prasidėjo šiemet, kai bendruomenė, o gal, tiksliau sakant, kelios jos atstovės, pradėjo kelti triukšmą dėl renovuoto pastato. Pasirodo, bendruomenei tų patalpų, kurių ji prašė praėjusių metų kovo mėnesį, jau nebereikia. Žinoma, rašyti projektus ir dėti pastangas, kad organizacijai paskirtas turtas būtų sutvarkytas – per daug rūpesčių. Juk galima naudotis naujomis, renovuotomis. Tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas kalba kitaip – naudotis Savivaldybės turtu gali tik tos organizacijos, kurios neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto turto. Tiesa, dėl renovuotų patalpų, prašydama jose leisti surengti vieną kitą renginį, bendruomenė į Savivaldybę kelis kartus kreipėsi. Jos buvo suteiktos. Tačiau atgarsiai, pasklidę po visą rajoną po Velykinių margučių dažymo, nuteikia toli gražu ne pozityviai. O pastato teisinė registracija bus užbaigta šių metų rudenį.
Įtarimų kelia ir tai, kad atvykusios susitikti su mere Živile Pinskuviene bendruomenės atstovės siūlė perduoti bendruomenei patalpas, kuriose įrengta koplytėlė. Pasak jų, dėl 5-6 močiučių tos patalpos yra neracionaliai naudojamos. Tą patį bendruomenės pirmininkė pakartojo ir Savivaldybės tarybos komitetų posėdžio metu. Tačiau merė išreiškė griežtą pasipriešinimą, kadangi tikintiesiems kaimo gyventojams ši vieta ir galimybė susirinkti maldai yra labai svarbi. Kyla klausimas, kokiems interesams atstovauja bendruomenės pirmininkė, kuri, pasirodo, net negyvena Šiaulių kaime? Kodėl viena kalbėjusi susitikimuose, kita kalba bendruomenei ir žiniasklaidai, dar daugiau – rašo skundą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuri atvažiuoja, tikrina ir… neranda prie ko prikibti…
Galbūt tie interesai yra politiniai? Mat Tarybos posėdžio metu Tarybos narys Vytas Šimonėlis pareiškė, kad bendruomenėms visuomeninių pastatų durys turi būti visuomet atviros. Tik merei atsakius, kad ji sutinka pagaminti raktus visiems gyventojams, o atsakingu už turtą asmeniu paskirs patį Tarybos narį, diskusija nutilo. O V. Šimonėlio bendrapartietė Jūratė Šiukštienė netgi pasiūlė merei šiuo atveju nepaisyti įstatymo, o labiau remtis bendražmogiškais santykiais.
„Galime pagaminti 17 000 raktų kiekvienam rajono gyventojui, kad galėtų nevaržomai dieną naktį įeiti į visų bendruomenių pastatus. Tačiau Medžiukų pavyzdys jau parodė, kaip kaimo gyventojai rūpinasi ir prižiūri turtą – Kultūros centro filialas nuniokotas ir išdaužytas. Neleisime, kad taip atsitiktų ir Šiauliuose. Savivaldybės turtas turi būti saugomas, būtina laikytis teisinių procedūrų. Tai, kad bendruomenės poreikiai yra tenkinami, rodo dėkingi koplytėlės lankytojai, kunigas, padovanojęs Aušros vartų Marijos paveikslą, ir bendruomenės tose patalpose surengti renginiai, beje, nesuteikę pagrindo pasitikėjimui. Kultūros centro filialui pradėjus veikti, bus paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris užtikrins ir veiklą, skirtą bendruomenėms,“ – sako merė Ž. Pinskuvienė.
Ši istorija prasidėjo 2015 m. kovo 16 d., kai visuomeninė organizacija Šiaulių kaimo bendruomenė (Jauniūnų sen.) pateikė prašymą rajono Savivaldybės tarybai dėl nenaudojamos Viešajai bibliotekai priklausančios katilinės patalpų perdavimo bendruomenės poreikiams. Tuojau pat, kovo 26 dieną, Taryba priėmė sprendimą tenkinti bendruomenės prašymą. Sprendimą pasirašė meras Vincas Jasiukevičius. Bendruomenė, kaip ir prašė, gavo patalpas panaudos sutarties pagrindais dešimčiai metų.
Pernai buvo užbaigtas ne visai logiškai pagrįstas buvusios valdžios sprendimas ir įgyvendintas projektas – įrengti Šiaulių kaime naują bendruomenės poreikiams pritaikytą pastatą. Pastatas už didžiulius pinigus įrengtas, supirkti nauji baldai, įranga. Naująjį pastatą išlaikyti buvo paskirta Viešajai bibliotekai, kuri realiai teužėmė tik nedidelę dalį patalpų. Dabartinių rajono vadovių nuomone, tokių dalykų būti negali – naujajame pastate būtina vykdyti nuolatinę veiklą kuo didesne apimtimi, todėl nuspręsta iš Jauniūnų į Šiaulius perkelti Kultūros centro filialą, kuris ne tik vykdys nuolatinę veiklą, rengs renginius, bet ir bus materialiai atsakingas už pastato išlaikymą. Dar pernai buvo priimtas sprendimas pastate įrengti koplytėlę, dėl kurios džiaugiasi daugelis Šiaulių kaimo gyventojų, mat jiems nuvykti į gana toli esančias Alionių ar Maišiagalos bažnyčias iš tiesų sudėtinga.
Antroji istorijos dalis prasidėjo šiemet, kai bendruomenė, o gal, tiksliau sakant, kelios jos atstovės, pradėjo kelti triukšmą dėl renovuoto pastato. Pasirodo, bendruomenei tų patalpų, kurių ji prašė praėjusių metų kovo mėnesį, jau nebereikia. Žinoma, rašyti projektus ir dėti pastangas, kad organizacijai paskirtas turtas būtų sutvarkytas – per daug rūpesčių. Juk galima naudotis naujomis, renovuotomis. Tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas kalba kitaip – naudotis Savivaldybės turtu gali tik tos organizacijos, kurios neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto turto. Tiesa, dėl renovuotų patalpų, prašydama jose leisti surengti vieną kitą renginį, bendruomenė į Savivaldybę kelis kartus kreipėsi. Jos buvo suteiktos. Tačiau atgarsiai, pasklidę po visą rajoną po Velykinių margučių dažymo, nuteikia toli gražu ne pozityviai. O pastato teisinė registracija bus užbaigta šių metų rudenį.
Įtarimų kelia ir tai, kad atvykusios susitikti su mere Živile Pinskuviene bendruomenės atstovės siūlė perduoti bendruomenei patalpas, kuriose įrengta koplytėlė. Pasak jų, dėl 5-6 močiučių tos patalpos yra neracionaliai naudojamos. Tą patį bendruomenės pirmininkė pakartojo ir Savivaldybės tarybos komitetų posėdžio metu. Tačiau merė išreiškė griežtą pasipriešinimą, kadangi tikintiesiems kaimo gyventojams ši vieta ir galimybė susirinkti maldai yra labai svarbi. Kyla klausimas, kokiems interesams atstovauja bendruomenės pirmininkė, kuri, pasirodo, net negyvena Šiaulių kaime? Kodėl viena kalbėjusi susitikimuose, kita kalba bendruomenei ir žiniasklaidai, dar daugiau – rašo skundą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuri atvažiuoja, tikrina ir… neranda prie ko prikibti…
Galbūt tie interesai yra politiniai? Mat Tarybos posėdžio metu Tarybos narys Vytas Šimonėlis pareiškė, kad bendruomenėms visuomeninių pastatų durys turi būti visuomet atviros. Tik merei atsakius, kad ji sutinka pagaminti raktus visiems gyventojams, o atsakingu už turtą asmeniu paskirs patį Tarybos narį, diskusija nutilo. O V. Šimonėlio bendrapartietė Jūratė Šiukštienė netgi pasiūlė merei šiuo atveju nepaisyti įstatymo, o labiau remtis bendražmogiškais santykiais.
„Galime pagaminti 17 000 raktų kiekvienam rajono gyventojui, kad galėtų nevaržomai dieną naktį įeiti į visų bendruomenių pastatus. Tačiau Medžiukų pavyzdys jau parodė, kaip kaimo gyventojai rūpinasi ir prižiūri turtą – Kultūros centro filialas nuniokotas ir išdaužytas. Neleisime, kad taip atsitiktų ir Šiauliuose. Savivaldybės turtas turi būti saugomas, būtina laikytis teisinių procedūrų. Tai, kad bendruomenės poreikiai yra tenkinami, rodo dėkingi koplytėlės lankytojai, kunigas, padovanojęs Aušros vartų Marijos paveikslą, ir bendruomenės tose patalpose surengti renginiai, beje, nesuteikę pagrindo pasitikėjimui. Kultūros centro filialui pradėjus veikti, bus paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris užtikrins ir veiklą, skirtą bendruomenėms,“ – sako merė Ž. Pinskuvienė.
Šiaulių kaimo bendruomenė 2015 m. kovo mėnesį prašė perduoti jos poreikiams katilinės patalpas.
Sprendimu, kurį pasirašė tuometis meras V. Jasiukevičius, prašymas buvo patenkintas.
o kokiems interesams atstovauja mere Širvintose negyvendama?
Aš jau rašiau, kad ana valdžia nemažai padarė kaimo žmonėms, o ši ne tik kad nedaro, bet dar ir griauna kas sukurta. Melas ir melas kiekviename žinsgsnyje kas jie per žmonės.
Kazkodel kitur kaimuose tokių nesąmonių nėra, vadinasi cia kalta pati bendruomene, nes nezino nei ko nori, nei ko reikia. Tiesiog vandenelio pilstymas arba kazkas su sena valdzia padaryta tokio iki siol, ko mes nezinome
ir galiu pasakyti, kad visas šis straipsnis remiamas melu. Tikriausia, parašė žmogus, nei karto čia nebuvęs, taip kaip buvo liepta. Koplytėlė veikia jau 25 metus, o ne nuo pernai. Pastatą kaimo žmonės saugojo ir prižiūrėjo visą laiką. Net dabar, kai jis mums nepriklauso, žolę šienauja kaimo vyrai. Ir nereikia iš bendruomenės baubo daryti. Specialiai kiršinamas kaimas. O prieš NMA patikras atlekia valdžios vykdytojai ir sumerkia šviežias gėles, atrakina duris. Atseit, veikla vykdoma. Kam mulkinat ir meluojat kiekvienam žingsny?
raktų visiems tikrai neisdalinsi…
idomų – o ką spadviliski buvo koplytele?
o kokiem interesam zivile atstovauja negyvendama sirvintose?
tu ne valyte ,o balvonyte
O kokiems interesams atstovauja mere? Jai ji negyvena sirvintose
O kokiem interesam atstovauja zivile , negyvendama sirvintose? Cia klausimas paimtas is jusu straipsnio
Kokia musu mere pamaldi ir tikinti, dabar zinau ko ji i spadviliskius vazinejo
O kokiem interesam atstovauja zivile pinskuviene negyvendama sirvintose? Klausimas paimtas is jusu straipsnio konteksto.