Lietuviai tik tyliai padejuoja apie tolstančią pensiją

Esame nuolat gąsdinami, kad ateityje bus vis mažiau dirbančiųjų, kuriems teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus asmenų. Dėl tos priežasties tarptautiniai ekspertai siūlo Lietuvai vėlinti pensinį amžių iki 72 metų. Mažai tikėtina, jog iki 2026 m. bus imtasi tokių drastiškų sprendimų, nes pirmieji „reformuotieji“ pensininkai, sulaukę 65 metų, į pensiją išeis būtent 2026 metais. Tai bus 1961 metais gimę asmenys: ir moterys, ir vyrai.

Darbingo amžiaus gyventojų bus vis mažiau, o pensininkų daugiau

Situacija galėtų keistis nuo 2027 metų. Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresnių žmonių dalis tarp visų Lietuvos gyventojų ilgainiui padvigubės. Tai reiškia, kad darbingo amžiaus gyventojų, mokančių mokesčius, bus vis mažiau, o vyresnio amžiaus asmenų, kuriems reikės mokėti pensijas, bus daugiau. Nuogąstaujama, jog pensijų didinimui gali pritrūkti viešųjų pinigų. Valdžios atstovai tikina, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema save išlaiko, tačiau po kelerių metų galimai ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms. Pastebima, jog nuo 2012 metų kasmet pensijų gavėjų skaičius sumažėja maždaug 6 tūkstančiais. Pensijas gauna ne tik senatvės sulaukę žmonės, bet ir neįgalūs žmonės. Dėl po truputį vėlinamo pensinio amžiaus kiekvienais metais sulaukiama 9 tūkst. pensininkų mažiau.

„Sodros“ vadovybė tvirtina, jeigu dabar pensinis amžius nebūtų vėlinamas, pensininkų skaičius jau būtų augantis, kasmet būtų apie 3 tūkst. daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių. Šiuo metu yra mažėjantis pensininkų skaičius ir didėjančios pajamos, t. y. įmokos, todėl kol kas sėkmingai didinamos pensijos. Planuojama, jog 2027 m. pensininkų skaičius bus didesnis. Kadangi lūkesčių gauti didesnę pensiją ateityje neturėtų būti, todėl Lietuvai siūloma ilginti pensinį amžių.

Labai apmaudu, kad apie darbą ir pensinį amžių noriai šneka tie veikėjai, kurie gyvenime nėra dirbę rimto darbo, todėl sunkiai įsivaizduoja skiedinį kilnojantį septyniasdešimtmetį statybininką ar asfaltą liejantį panašaus amžiaus kelininką, ką ten bekalbėti apie septyniasdešimtmetę darželio auklėtoją, susilenkusią ir sodinančią ant naktipuodžių būrį dvimečių pyplių ar „smagiai“ šokančią „Jurgelį meistrelį“. Tikėtina, jeigu didelės vadžios atstovai ir reformų sumanytojai dirbtų prie konvejerio, sėdėtų po dešimt valandų „Maximos“ kasoje ar nuo ryto iki nakties valdiškoje tarnyboje turėtų reikalų su nestabilios psichikos viršininku, tai tokių siūlymų rimtu veidu nepateikinėtų.

Jau dabar dažnas šešiasdešimtmetis vyras ar moteris skundžiasi skaudančiais sąnariais, prastu regėjimu, lėta reakcija, todėl tokie pasiūlymai dėl pensinio amžiaus ilginimo tik kelia susierzinimą. Siūlymai dirbti iki 70 metų ir ilgiau skamba kaip pasityčiojimas iš garbaus amžiaus žmogaus, visą gyvenimą dorai ir sąžiningai dirbusio, besididžiuojančio, kad vienoje darbovietėje triūsė visą gyvenimą, niekur nelakstė ir darbų nekaitaliojo. Kodėl pensiją reikia tolinti? Ar tik ne tam, kad žmogus vergautų už grašius iki mirties?

50-mečiai lietuviai darbdaviams yra per seni, tai ką kalbėti apie 60-mečius ir vyresnius?

Lietuvos valdžios atstovai teigia, jog greitu laiku turėsime grupę žmonių nuo 55 metų iki pensinio amžiaus, kurios dalis negalės išeiti į pensiją, bet tuo pačiu negalės ir dirbti, nes neturės sveikatos. Žiniasklaidoje informuojama, kad yra pensininkų, kuriems 70 metų, o jie aktyvesni už jaunus žmones, dirba daug ir su dideliu atsidavimu, bet yra žmonių, kuriems 60 m., o jie prašo, kad jų darbo diena truktų 4 valandas ir mažiau, nes jie daugiau nebepajėgia dirbti. Pensinio amžiaus didinimas nėra problemos sprendimas, kadangi iš mūsų valstybės, ieškodami geresnio gyvenimo sąlygų, išvyko per 1,5 milijono gyventojų, kurie turėjo gimdyti vaikus ir dirbti mokėdami mokesčius. Padidinus pensinį amžių iki 72 metų, problema niekur nedings, o tik bus nusikelta 7 metams, nes po 7 metų jaunų gyventojų nepadaugės, tik kažkoks procentas numirs ir jiems nereikės mokėti pensijų.

Turbūt pensijų reformų išradėjai nėra net girdėję, jog dabartiniai Lietuvos 50-mečiai darbdaviams yra per seni, todėl nereikalingi. Tai ką kalbėti apie 60-mečius ir vyresnius. Darbdaviai renkasi tik jaunus, todėl dar ilginti pensinį amžių būtų beprotybė. Pensinio amžiaus ilginimas, kai nėra darbo net jauniems, tik pablogintų situaciją. Specialiai, matyt, bus daroma taip, kad žmogus negalėtų dirbti, negautų pensijos ir išgyventų iš nežinia ko.

Liūdina tai, kad aukštai sėdintys pasižymi neadekvačiu mąstymu, nieko bendra neturinčiu su realybe. Juk po 60-ties susirasti darbą praktiškai jokių šansų nėra. Būtų gražus pasiūlymas visokiems seimūnams, sapaliojantiems apie pensinio amžiaus ilginimą, padirbėti statybose, kiemsargiais žiemą, mokyklose su keliasdešimčia kaprizingų paauglių klasėje, pasitampyti su gaisrų gesinimo žarnomis, gal tada suprastų, ką reiškia žmonėms pensija, kurios laukia kaip kokio išganymo. Sužavėjo vieno šmaikštuolio mintis: „Sulaukus 35 metų, buvo gera žinoti, kad iki pensijos liko 20 metų. Sulaukus 45, vis dar žinau, kad iki pensijos liko 20 metų. Bet bijau, sulaukęs 55, vis dar žinoti, kad iki pensijos liko 20 metų.“

Kai darbdaviai dabar kratosi 50-mečių, nes neįtinka jų patirtis ir tarybiniai diplomai, tai ką beišgalės 65-70 metų darbuotojas, kai jau nebėra sveikatos? Jei dar pailgins pensinį amžių, tai darbas bus vergystė dėl duonos kąsnio ir tik grabas išvaduos. Ar tai gyvenimas? Baisu. Juk nuvarytus arklius nušauna, o žmonėms dirbti iki mirties duonos kąsniui ir aukso vertės vaistams – tai būsimas genocidas. Lietuvoje žmonių gyvenimo trukmė yra žymiai mažesnė nei vakariečių, Lietuvių vyrų amžiaus vidurkis tesiekia 65-68 metus, todėl siūlymai ilginti pensinį amžių akivaizdžiai prasilenkia su sveiku protu.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Ką čia pridursi. Jie galėtų dirbti ir iki 90-ties…

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 10 d. laikraščio numeryje.