Nuo praėjusio penktadienio Širvintų miesto ir rajono kaimų kapinės skendėjo gėlėse, ant mirusiųjų kapų plazdeno tūkstančiai žvakučių. Kapinės priminė gėlių ir šviesų jūrą. Nors mirusiųjų atminimo diena yra lapkričio 2-oji, žmonės į kapus miniomis plūdo ir paskutinėmis spalio dienomis, ir lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną. Nieko nepiktino kapinių link ir šalia jų nutįsusios automobilių spūstys.
Dienų aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus buvo daug. O ir dienos pasitaikė itin gražios, rudeniškai mąslios, šeštadienio popietę virš Paširvinčio kapinių nutįsusios gervių virtinės, traukiančios į pietus ir garsiai klykiančios, priminė, kokia graži ir prasminga ši vėlyvo rudens šventė. Šįmet ir vėlyvu rudens pavadinti kažkaip nedera, nes dauguma medžių vis dar pasipuošę rudeniniais apdarais ir lapų numesti neskuba. Prasminga, kai rymojimas prie artimojo kapo sušildo lapkričio švininius debesis, kuklūs žiedeliai pamargina papilkusią, o šiais metais dar didelių šalnų nenukąstą žalumą.
Minios žmonių, skubančių į kapines, būreliais stovinčių prie artimųjų kapelių, rodo, koks svarbus tas buvimas žvakių šviesos užlietose kapinaitėse. Gražiai kapinės atrodė lapkričio 1-osios ir 2-osios vėlyvą vakarą, kai tūkstančiai liepsnelių ant artimųjų kapų priminė mirusiųjų miestą. Betgi tikrai labai gražu, kai nušvinta žiedais ir žvakių šviesomis mirusiųjų namai.
Tokią dieną žmogus supranti, kad skubėti ir dėl kažko jaudintis neverta: šiame pasaulyje esame tik trumpam paviešėti užsukę svečiai. Belieka pakelti akis ir pažiūrėti, kaip vakaro žara it uoga pro medžių šakas ištykšta tamsiame lapkričio danguje skausmingai ir gražiai. Parymoję žvakių šviesos užlietose kapinaitėse, vėl kibsime prie darbų, toliau svečiuosimės šioje žemėje…
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Lino Šalkausko foto
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 3 d. laikraščio numeryje.
