Kituose Seimo rinkimuose gali nebelikti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos. Vėl svarstys, kam atiduoti Širvintų rajono rinkėjus

Seniai teigiama, kad istorija keliauja ratu, todėl viskas anksčiau ar vėliau pasikartoja. Na, gal ne viskas, tačiau atmintin įstrigę dalykai anksčiau ar vėliau vėl tampa diskusijų ir dėmesio objektu.

Lygiai prieš penkerius metus rašėme, kad prieš tada vykusius Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus buvo užsimota pertvarkyti šalies rinkimų apygardas, kadangi kai kuriose rinkėjų skaičius tapo per mažas, o kai kurios dėl išorinės ir vidinės gyventojų migracijos pasidarė per didelės. Kadangi Prezidento ir europarlamentarų rinkimuose nugalėtojus lemia ne balsavimas atskirose apygardose, o šalyje bendrai surinktų balsų skaičius, buvo nutarta pertvarkas daryti prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus.

Pertvarkyti rinkimų apygardas norėjo ne tik rinkimų organizatoriai, bet ir kai kurie politikai. Kaip čia neprisiminsi istorijos, kai prieš 2012 metų rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlė į tuomet buvusią Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardą perkelti „atitinkamas Širvintų rajono rinkimų apylinkes“, tai yra jai perduoti kiaukliškius, šešuolėliškius ir juodiškiečius. Maža to, į rajoną atvykusi lenkų politikų delegacija net įtikinėjo tuometinį rajono merą Vincą Jasiukevičių neprieštarauti tokiam pasiūlymui.

Tada lenkų politikų „užmačioms“ pasipriešino rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė, rajono merui Vincui Jasiukevičiui griežtai pareiškusi, kad „netoleruos tokio rajono išdraskymo“. Neatmesta, kad Širvintų rajono mero palankumo siekę „padalijimo“ autoriai jam bandė daryti įtaką primindami politinių jėgų pasiskirstymą valdančiojoje koalicijoje ir tai, kieno dėka Vincas Jasiukevičius ir buvo pasodintas ir rajono vadovo kėdę.

Pasipriešinus dėl rajono išdraskymo, prieš 2016 metų Seimo rinkimus buvo sudaryta Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda, kurioje buvo apie 33 tūkst. rinkėjų.

Kaip tada rašėme, rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Iki šiol vienmandačių apygardų ribos buvo nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

2013-ųjų rudenį sudaryta darbo grupė pažymėjo, kad egzistavusi Širvintų-Vilniaus rinkimų apygarda bene labiausiai neatitinka Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų. Šioje apygardoje, palyginus su šalies vidurkiu, yra maždaug 20 proc. daugiau rinkėjų, o balsuojančių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybės rinkėjų skaičius sudaro beveik pusę (0,466) vidutinio rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus.

Ir štai Vyriausiosios rinkimų komisijos kabinetuose skamba nauji pertvarkos planai. Kaip praėjusią savaitę šmėkštelėjo šalies internetiniuose portaluose, dėl demografinių pokyčių nustatyto dydžio šiuo metu nebeatitinka 18 rinkimų apygardų: 10 yra per didelės, 8 – per mažos. Taip pristatė Vilniaus universiteto docentas, Geografijos ir kraštotvarkos katedros Rolandas Tučas. Jis pažymėjo, kad 2016 metais visos apygardos atitiko nustatytą dydį, nė viena neviršijo leistino nuokrypio.

Dabar rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršijančių apygardų yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Tai sostinės Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Nemenčinės, Kauno regione – Raudondvario ir Aleksoto, Klaipėdos regione – Danės ir Gargždų apygardos.

Sumažėjo kaimiškosios apygardos. Mažiau nei leistiną nuokrypį turi Kuršo, Plungės, Šilutės, Zanavykų, Vilkaviškio, Sėlos, Anykščių-Panevėžio, Molėtų-Širvintų apygardos.

Be to, įvertinus prognozuojamus gyventojų pokyčius per kitais metais rengiamus Seimo rinkimus, nuokrypis jau bus viršijamas 25 apygardose – 13 bus per didelės, 12 – per mažos.

Galiojantys įstatymai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Širvintų rajonas turėjo savo atskirą rinkimų apygardą tik pirmuosiuose rinkimuose, kurie buvo rengiami Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Taip 1992 metais rinkome Seimą, o 1993 metais – Lietuvos prezidentą. Prieš 1996 metais surengtus Seimo rinkimus jau buvo sudaryta Širvintų-Vilniaus rinkimų apygarda, kurioje buvo kiek daugiau nei 39 tūkstančiai rinkėjų, tarp jų mažesnę pusę sudarė mūsų rajono gyventojai, turintys rinkimų teisę. 1993 metais vykusių Prezidento rinkimų duomenimis, Širvintų rinkimų apygardos sąrašuose buvo įrašyti 16 008 rinkėjai.

Nors dažnai akcentuojama, kad rinkėjų tragiškai mažėja, kai kurie skaičiai leidžia į tai pažvelgti ir kitomis akimis. Pavyzdžiui, 2013 metais planuojant sudaryti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardą buvo nurodyta, kad pagal 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimų duomenis Širvintų rajone gyveno 15 709 rinkėjai. Taigi per du dešimtmečius rinkėjų buvo sumažėję vos trimis šimtais. O štai per paskutinius aštuonerius metus šis mažėjimas ypač pastebimas: 2019 metų kovo 3 dieną vykusių Savivaldybių tarybų rinkimų metu mūsų rajone buvo įregistruoti 14 146 rinkėjai. Vadinasi, per pastaruosius 8 metus sumažėjo 1563, o per visus 26 metus – 1862 rinkėjais.

Bet grįžkime prie naujų planų perbraižyti rinkimų apygardų ribas. Kad tai tikrai ne vien mokslinio pobūdžio diskusijos patvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos pozicija. Kaip pareiškė jos vadovė Laura Matjošaitytė, „projektai, kaip siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas, visuomenei turėtų būti pristatyti spalio mėnesį, o galutinės apygardų ribos patvirtintos iki metų pabaigos“.

Anot rinkimų organizatorių vadovės, spalį jau bus pirminis projektas arba projektai, kurie bus teikiami visuomenei, politinėms partijoms, kandidatams. VRK apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, atsižvelgdama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Artimiausi eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Beje, liepos 3-ioji buvo paskutinė diena, kai reikėjo surinkti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti parašus dėl dviejų iniciatyvų. Viena jų numatė rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą įteisinti tik mažoritarinę (daugumos) rinkimų sistemą, kita – tą patį principą renkant Savivaldybių tarybas. Tai reikštų, kad visi savivaldybių tarybų ir Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose.

Iniciatyvinės grupės per 6 mėnesius turėjo teisę daryti pranešimus spaudoje ir organizuoti piliečių parašų rinkimą. Norint surengti referendumą reikėjo per 6 mėnesius surinkti 300 tūkst. piliečių parašų. Tačiau reikiamo kiekio parašų surinkti nepavyko. Iniciatyvinė grupė pateikė tik 765 parašus tų, kurie pasirašė dėl Seimo rinkimų tvarkos keitimo, ir 871 parašą tų, kas pritarė pakeistai Savivaldybių tarybų rinkimų tvarkai.

Šiuo metu kaip tik baigiasi terminas, kai dar galima pasirašyti dėl iniciatyvos paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pagal šią iniciatyvą Seimą sudarytų 121 narys. Parašai renkami iki liepos 15 dienos. Birželio 27-ąją elektroniniu būdu dėl pastarosios iniciatyvos buvo pasirašę tik 980 piliečių.

Gintaras Bielskis