Gelvonų seniūnijoje komisijos narių akį glostė egzotiški augalai

Visi panoro nusifotografuoti prie bambukų…

Apžiūrėtos ir įvertintos gražiausios sodybos Gelvonų seniūnijoje.

Apžiūros-konkurso vertinimo komisija liepos 31 dieną aplankė Gelvonų seniūnijos gražiausias sodybas. Komisijos pirmininko seniūno Liongino Juzėno siūlymu, komisijos nariai – Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Bonikatas, Julius Jagminas, Vilma Bartusevičienė ir Bagaslaviškio krašto bendruomenės pirmininkė Palmira Chatkevičiūtė apžiūrėjo keturių sodybų teritorijas.

Buvo įvertintos Danguolės ir Deimanto Palkevičių (Bagaslaviškis), Jolitos Baguckaitės (Mančiušėnai), Alberto ir Giedrės Ragauskų (Maželių k.), Redos ir Sigito Mikučionių (Gelvonai) sodybos. Aplankytos gyventojų sodybos labai įvairios, tačiau visuose kiemuose spindėjo švara, vešėjo Lietuvoje įprasti ir retokai aptinkami augalai, mirgėjo sodybų šeimininkių sukurti ir išties šauniai atrodantys įspūdingi gėlynai ir alpinariumai.

Bagaslaviškiečių Danguolės ir Deimanto Palkevičių sodybą beveik iš visų pusių riboja pasakiška, ko gero apie keturis metrus aukščio natūrali siena iš kasmet apkarpomų eglaičių, puikiai apsauganti nuo žvyrkeliu pravažiuojančių mašinų sukeliamų dulkių. Ne veltui komisijos nariai ją pavadino „kinų siena“. O už „kinų sienos“ tikras naudingų ir dekoratyvinių medžių, krūmų ir gėlių rojus. Visus juos išvardyti būtų sudėtinga, todėl skaitytojams pateikiame pačius įdomiausius.

Jau apie 20 metų auga nedideli ir beveik nekarpomi buksmedžiai. Netoliese kukmedis. Labai keista ir mažai kam matyta kamaninė tūbė. Tai puiki gigantiška gėlė dekoratyviais pilkais lapais ir geltonais žiedais. Labai puošniai atrodo pasodinta viena spygliuočių fone. Įdomu, jog senovėje jų žiedlapių dėdavo į likerius, o lapus naudojo vietoj tabako. Čia pat auga kaktusai, pasak šeimininkės puikiai išsilaikantys per žiemą. Šalia puikuojasi ilga vienadienių juosta.

Labai įdomus acto medis arba žagrenė. Ji naudojama mėsai minkštinti, marinuojant ją šašlykams. Gruzijoje iš jų gaminami labai populiarūs prieskoniai. Netoliese visiems gerai pažįstama aronija, kartais dar vadinama juodavaisiu šermukšniu. Iš jų gaminamos uogienės, vynas, sultys, be to tai tikras vitaminų lobynas – aronijų uogos ir sultys rekomenduojamos vartoti sergant hipertonija, ateroskleroze, jos mažina cholesterino kiekį kraujuje, gerina kraujotaką, stiprina kapiliarų sieneles.

Dar įdomesnis augalas – fitolaka. Ir gana pavojingas… Visos dalys, ypač stiebai ir šaknys, yra nuodingos. Suvalgius didesnį kiekį uogų galima apsinuodyti. Amerikos indėnai vartojo augalą kaip vėmimą sukeliančią priemonę, gydė odos ligas.

Šalia įspūdingo alpinariumo su milžiniškais akmenimis auga maumedis, o netoliese nemažas bambukų „būrys“, gerokai pasistiebęs nuo pavasario, nes rudenį paruduoja, lieka vamzdžiai, kuriuos šeimininkas su kirviu nukapoja ir panaudoja kaip malkas. Tik… Pasak šeimininkės, degdami „šaudo“, sprogsta kaip bombos.

Sodyboje auga legendinis augalas, kurio žiedai pražydėję ir jau nukarpyti. Tai Mozės krūmas, kuris kartais vadinamas „liepsnojančiu krūmu“ arba „ugniniu augalu“, nes išskiria daug lakių eterinių aliejų, kurie karštomis vasaros dienomis garuoja ir nuo atviros ugnies gali užsidegti. Senajame Testamente pasakojama, kad Mozė, ganydamas avis, pamatė degantį ir nesudegantį krūmą, o iš liepsnos sklindantis balsas liepė jam vesti žmones iš Egipto vergijos.

Labai naudinga kraujalakė, kurios pavadinimas atspindi šio augalo medicinines savybes, t.y. sugebėjimą sustabdyti vidinį bei išorinį kraujavimą. Taip pat turi rauginių medžiagų. Dėl šių savybių kraujalakės šaknys nuo senovės užėmė svarbią vietą kinų medicinoje.

Nė kiek ne mažiau naudinga cidonija, kuri plačiai auginama daugelyje šiltesnių ir pietesnių valstybių ir ten daug kur vadinama turkišku vardu aiva. Tai iš tiesų keistas vaismedis, aplipęs poros centimetrų skersmens stačiais plaukuotais vaisiais, iš kurių galima spausti skanias sultis, virti džemus ir uogienes, gaminti vyną. Šis augalas ypač naudingas mokytojams ir kitiems daug kalbantiems žmonėms, nes po liežuviu įsidėjus kelias sėklas neišsausėja burnos ertmė ir jos nereikia skalauti vandeniu.

Šiaudų rulone auginami raudonieji arbūzai. Sodyboje auga šilauogės, raudonieji ir juodieji serbentai, mėtos, persikų medis, ant kurio šakų tiek daug vaisių, kad reikia medelį iš visų pusių paramstyti, kad nenugriūtų. Netoliese augančio šilkmedžio lapų arbatą šeimininkė geria visą žiemą, nes ji reguliuoja cukraus kiekį, cholesterolį, greitina medžiagų apykaitą.

Savo vietą suradęs auga garbanotasis riešutas. Tai yra dekoratyvinis augalas, tačiau komisija aptiko ir kelis riešutus. Šis riešutas, dar kitaip vadinamas „garbanotu lazdynu“ gražiausias yra žiemą, nes jo šakelės taip gražiai susipynusios ir susisukusios, kad atrodo tarsi meno kūrinys.

Sodybos šeimininkė Danguolė papasakojo, jog jiems atostogų metu niekur nereikia važiuoti, nes visa sodybos teritorija suskirstyta į kelias dalis, kurios pagal ten augančius augalus pavadintos Ispanija, Ukraina, Egiptu. „Taip ir keliaujame. Ir pigu, ir gražu, ir įdomu“, – juokauja Danguolė. Komisijos nariai prisiprašė rudenį atvažiuoti į Ispaniją paragauti skanaus vynuogių vyno.

Mančiušėnuose komisijos narius prie gražios pavėsinės pasitiko šeimininkė Jolita. Šalia jaukaus namelio užsikabinęs už dekoratyvinės tvorelės tamsiai mėlynais žiedais puikavosi vijoklis, šalia vazonuose įsitaisiusios ryškiaspalvės gėlės. Sodyboje auga burnočiai, iš kurių sėklų gaminama košė. Burnotis kurie savo gydomąja galia prilygsta ženšeniui.

Kieme rymojo ūkiui naudingi daiktai – spaustuvas ir priekalas, o prie ūkinio pastato glaudėsi aukšti „senoviniai“ jurginai. Vienoje sodybos pusėje rikiavosi ilgos agurkų, svogūnų, morkų, burokėlių lysvės, nė kiek negadinančios, o tik papildančios, įnešančios naujų spalvų prie bendro sodybos aplinkos vaizdo. Priešais sodybą nedidelėje teritorijoje tilpo ir tvenkinėlis, ir gausybė įvairių gėlių: piliarožės, kurios Lietuvoje buvo auginamos nuo seno ir kurias ypač mėgo mūsų močiutės, žioveiniai (levukai), ryškiaspalvės žydrūnės, linelis, zinijos, šilokas, begonijos, smidrai, kurio švieži, traškūs, sultingi ūgliai valgomi jau ankstyvą pavasarį.

Užsukus į Maželiuose gyvenančių Alberto ir Giedrės Ragauskų sodybą, nė vieno iš jų nebuvo namuose, o komisiją pasitiko ir visą laiką sekiojo gana draugiškai nusiteikęs šuo. Svečius sužavėjo senoviniai rakandai, atkeliavę iš mūsų tėvų ir senelių jaunystės. Svirno prieangyje stovėjo dvi viena už kitą didesnės kraičių dėžės, virš jų tiko pakabinti pjautuvas, rėtis. Ant kito pastato sienų tam tikra tvarka rikiavosi: du dviejų rankenų pjūklai, grąžtai medžiui, pasagos, statybiniai gulsčiukai, obliai.

Redos ir Sigito Mikučionių sodyboje komisijos narius pasitiko šeimininkė, kuri griežtai atsisakė fotografuotis… Tik su tokia sąlyga buvo leista apžiūrėti sodybą. Sodyboje išsiskyrė romantiškos, kvepiančios atsiminimais raudonos ir baltos rožės bei karališka gėlė baltoji lelija. Tai iš tikrųjų karališka gėlė, nes anksčiau ji puošė Prancūzijos karalių vėliavas, o ir dabar ji – Prancūzijos simbolis.

Priešais sodybą įsitaisęs visas sidabražolių būrys: lašišinės, šviesiai ir tamsiai geltonos, baltos spalvos sidabražolės. Pasak kai kurių žolininkų, sidabražolė yra stebuklingas augalas, iš kurios žolės galima padaryti puikią priemonę kraujui valyti, nualintam organizmui atstatyti, skausmui nuimti, grybelį panaikinti, netgi vėžį, nevaisingumą išgydyti. Redos prižiūrimoje teritorija pilna įvairiausių formų nedidelių tujų ir kėnių. Labai puikiai jaučiasi aromatingas, pažemiu išsikerojęs čiobrelis. Turbūt visi žinome, kad visos jo rūšys pasižymi vaistinėmis savybėmis, be to, tai puikus prieskonis virtuvėje. Kieme augo lazdynas su keistai dideliais riešutais, jurginai, o po kiemą vaikščiojo ir svečius akimis sekiojo visai nedraugiškai nusiteikęs katinas.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+