Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. įsigaliojo privalomas šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR). Įstatymu numatyta, kad augintinius privaloma paženklinti ir užregistruoti GAR iki 2022 m. gegužės 1 d.
Smalsu sužinoti, kaip elgėsi, elgiasi ir elgsis Širvintų rajono ir miesto gyventojai artėjant gegužės 1 d. terminui, ar skuba ženklinti gyvūnus, ką žada daryti su savo augintiniais, kaip nusiteikę priima įstatymo pataisas?
Zibalų seniūnijoje gyvenanti šeima sakė, jog apie įstatymą girdėjusi, bet jokių gyvūnų ženklinti nesiruošia. „Gyvename kaime, – sakė šeimos galva, – jokių šunų neturime, namus saugo vaizdo kameros. Atsukę vaizdą, matome, kad po kiemą vieną dieną vaikštinėja juodas, kitą – baltas, trečią – rainas katinas, ketvirtą – ryža lapė. Ar mes juos privalome ženklinti? Tikrai ne. Pirma, katinai nėra mūsų. Antra, tai papildomos išlaidos iš šeimos biudžeto. Trečia, nesugaudysime visų po kaimą vaikštančių kačių. Juolab kad dabar miesto žmonės nepasigėdija savo augintinių atvežti ir paleisti nuošaliame kaime. Patiems atsibodusį šuniuką ar kačiuką užmigdyti sąžinė neleidžia, o paleistą kaime vis kas nors iš gailesčio pamaitins.“
Širvintų priemiestyje gyvenanti moteris, išgirdusi klausimą, tik nusijuokė: „Mano augintinis nepaženklintas jokiomis mikroschemomis, nes niekada neišeina iš namų, – pabrėžė vardo nenorėjusi sakyti širvintiškė, – o namuose aš puikiai ją randu ir be visų šitų „pribambasų“.
„Mūsų šuo jau buvo paženklintas, kai pirkome. Tai buvo sąlyga, kad į Lietuvą atvyktų su visais kilmės dokumentais, skiepais ir mikročipu. Tai kaip ir apsauga nuo dingimo, sveikatos duomenys ir t.t.“, – gyvūnų ženklinimui pritarė kalbinta širvintiškė Žydronė, turinti gražuolį šunį Urmą.
„Mano augintinis ženklintas, – džiaugėsi Šešuolėlių I kaimo gyventoja Aura. – Pirma, jis gimęs rugsėjį, kai jau buvo įsigaliojęs privalomas ženklinimas. Antra, vėliau aktyviai dalyvaus parodose, lauko bandymuose bei kartu keliaus. Trečia, ženklinimas vienintelis būdas mažinti beglobių populiaciją, tad esu tik už ženklinimą.“
Širvintiškis Gintautas pripažino, jog ženklinti reikia, bet kol kas savo šuneliui implantuoti mikroschemos nesirengia. „Laiko dar yra, neskubu, bet šunį paženklinsiu“, – sakė pašnekovas.
Veterinarijos gydytojas Vytautas Kalesnikas sako, jog pritariantis LR Seimo priimtoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. „Manyčiau, jog tai svarbu dėl kelių priežasčių, – akcentavo Vytautas Kalesnikas. – Pirma, paženklintas augintinis identifikuojamas. Jeigu jis paklystų, būtų pavogtas ar kt., suradus ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje šalyje, nuskaičius jo mikroschemą, automatiškai nustatomas savininkas, gyvūno laikymo vieta ir kiti svarbūs dalykai. Antra, tik paženklinus ir užregistravus augintinį išduodamas Gyvūno augintinio pasas, būtinas savininkui su augintiniu keliaujant į užsienį. Trečia, visi augintinio duomenys, pametus vakcinavimo dokumentą ar kt., bet kurio vet. gydytojo nedelsiant gali būti patikslinti.“
Pasidomėjus, ar Širvintų krašto gyventojų namuose yra paženklintų šeškų, veterinarijos gydytojas Vytautas Kalesnikas pabrėžė: „Daugiausia teko ženklinti šunis ir kates. Kol kas dažniausiai ženklinu veisėjų ir veislynų augintinius. Šeškai rečiau laikomi augintiniai, galbūt todėl dar neteko nė vieno ženklinti. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad, perduodant šunį, katę ar šešką naujam savininkui, augintinį būtina paženklinti ir užregistruoti. Ši sąlyga galioja visuomet keičiantis savininkui, kai gyvūnas parduodamas, dovanojamas ar paveldimas.“
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš pašnekovų asmeninių albumų
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 18 d. laikraščio numeryje.
Gerai gerai, reikia ženklint, tvarka turi būt. Plius didesnė atsakomybė šeimininkui