Atėjo laikas rinkti puošniausią rajono … piktžolyną?

Atėjo laikas rinkti puošniausią rajono … piktžolyną?
Šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais visose seniūnijose vyksta gražiausios sodybos rinkimai bei rajoninis konkursas „Metų ūkis 2015“. Belieka tik stebėtis žmonių išmone tvarkant sodybų kiemus, jų išpuoselėtais gėlynais ir daržais, kuriuose net su padidinimo stiklu sunku surasti piktžolę. Vis dėlto pripažinkime, kad dažnai akį patraukia ir priešingi vaizdai: po pat langais augančios varnalėšos, usnys, dilgėlės ir dar daugybė įvairių piktžolių, kurių Lietuvoje priskaičiuota apie 420 rūšių.
Į „Širvintų krašto“ redakciją dažnai kreipiasi žmonės, nežinodami, ką daryti, kai kaimyno kieme ar šalia esančioje pievoje plinta ir dauginasi piktžolės, kai ilgus metus teritorija nešienaujama, o piktžolių sėklos barstomos į visas puses… Yra tokių apleistų sodybų, kurių šeimininkai gyvena mieste, o į kaimą atvažiuoja kelis kartus per metus. Jie visiškai nekreipia dėmesio nei į čia pat kieme augančias dvimetrines dilgėles, nei į jas gerokai praaugusias ir plačiai išsikerojusias varnalėšas. Tokiems „šeimininkams“ netrukdo besibraunantys į kaimyno teritoriją krūmai. Toks piktžolių plantacijos savininkas nesupranta, jog šalia gyvenantiems žmonėms kasdien matyti tokį vaizdelį – menkas malonumas.
Žmonės nežino, ką daryti su tokiais piktžolių veislynais ir teiraujasi, gal galima tokį apsileidusį žmogelį kokiu nors būdu nubausti arba priversti jį sutvarkyti savo namų valdą?
Atrodo, viskas aišku, jeigu kalbama apie piktžoles, kurios auga žemės ūkio naudmenų plotuose. Tada, pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Vilniaus regioninio skyriaus specialistės Jolitos Blažienės, jie gali vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 105 ir 107 straipsniais ir skirti administracines baudas.
105 straipsnis skelbia: „Kovos su augalų karantininiais kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
107 straipsnyje numatyta: „Žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Tiesa, specialistė prasitarė, kad jų inspekcija kovoja tik su žemės ūkio paskirties laukuose piktžoles „veisiančiais“ savininkais, taigi asmeninę valdą piktžolėmis apleidęs savininkas lyg ir nėra jų dėmesio objektas. Tačiau tokiai Jolitos Blažienės nuostatai prieštarauja ATPK 241 3 straipsnis, kuriame aiškiai sakoma, jog „Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėja šio kodekso 105, 107 ir 107 3 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas“, ir čia plotai, kuriuose auka piktžoles, neskirstomi nei į žemės ūkio, nei į namų valdos paskirties. Pagrįstai susidaro nuomonė, kad ir už kiemuose augančias piktžoles turėtų administracine tvarka bausti būtent ši Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Yra dar viena šio dalyko pusė – dažnai manoma, kad protokolus piktžolių platintojams gali surašyti ir seniūnai ar kiti Savivaldybės administracijos įgalioti specialistai. Širvintų rajono savivaldybės taryba savo 2009-02-27 dienos sprendimu patvirtino „Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisykles“, kurių antro skyriaus šeštame punkte rašoma: „Visi tvarkytojai (individualių namų savininkai ir nuomotojai) privalo valyti, šienauti, prižiūrėti jiems priklausančias ir paskirtas teritorijas.“ Jeigu „pastatų savininkai, kurie nepageidauja arba neturi galimybių prižiūrėti teritorijos, privalo sudaryti sutartis su šias paslaugas teikiančia organizacija.“
Žodžio „privalėti“ kita reikšmė – „būtinai padaryti“. Vadinasi, sodybos šeimininkas turi būtinai savo teritoriją valyti, šienauti, prižiūrėti. ATPK 161 straipsnis numato, kad „Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“ Pagal ATPK, savivaldybių vykdomųjų institucijų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę ne tik policija, bet ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai. Atrodytų, ko dar reikia – tik pirmyn.
Tačiau kai kurie mūsų kalbinti teisėtvarkininkai į tai žvelgia atsargiai, ir štai dėl kokios priežasties. Esmė ta, kad taisyklėse konkrečiai nekalbama apie piktžolių naikinimą, tad atsiranda erdvės teisinėms manipuliacijoms ir ginčams. Seniūnai atsiduria dviprasmiškoje padėtyje, mat baudžiamasis gali drąsiai skųsti jam skirtą nuobaudą teismui ir, pasitelkę gražbyliaujančius advokatus bei Lietuvių kalbos žodyną, įrodinėti, kad, sakykime, šienavimas ir piktžolių naikinimas – tai du skirtingi dalykai. O jeigu atsiras daugiau tokių, kaip vienas gudročius, pareiškęs, jog „Savo kieme ką noriu, tą auginu. Iš dilgėlių verdu sriubą, o varnalėšos man labai patinka – jos tokios gražios…“?
Galbūt todėl pakalbinti Alionių, Gelvonų, Čiobiškio, Musninkų, Kernavės seniūnai sutartinai teigė, kad jie žmonių bausti neskuba, pirmiausia gražiai pasikalba, tada žodžiu įspėja. Ir tik tuo atveju, jei pastangos neduoda rezultatų, surašo protokolus ir tik kraštutiniu atveju kviečiasi komisiją.
Tiesa, apie kokią komisiją kalbėjo seniūnai, taip ir lieka neaišku, mat Širvintų savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė – ekologė Jolita Kolkienė teigė, kad „jokios komisijos nei atsakingo žmogaus kovoje su piktžolėmis rajone nėra“. Tuo tarpu pakalbintas to paties  skyriaus vedėjas Robertas Bartulis tvirtino, kad, reikalui esant, komisija sudaroma, ir į ją įeina būtent ekologas ir pats skyriaus vedėjas. Nuvažiavusi į vietą, komisija kartu su seniūnu įvertina esamą padėtį ir gali pagal atitinkamą ATPK straipsnį skirti administracinę nuobaudą, todėl besidomintiems  šiuo klausimu gyventojams patartina pirmiausia kreiptis pas tos seniūnijos seniūną, kuris privalėtų imtis visų priemonių, užkertančių kelią piktžolių platinimui.
Remigijus Bonikatas
Tokių vaizdų, kaip šalikelėje netoli Pajuodžių, rajone yra daug.
Laikinai negyvenamos sodybos ir jų valdos tampa piktžolių dauginimo „plantacijomis“. Apie tokius atvejus pirmiausia reikėtų informuoti seniūną.
Tokių vaizdų, kaip šalikelėje netoli Pajuodžių, rajone yra daug.

Tokių vaizdų, kaip šalikelėje netoli Pajuodžių, rajone yra daug.

Šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais visose seniūnijose vyksta gražiausios sodybos rinkimai bei rajoninis konkursas „Metų ūkis 2015“. Belieka tik stebėtis žmonių išmone tvarkant sodybų kiemus, jų išpuoselėtais gėlynais ir daržais, kuriuose net su padidinimo stiklu sunku surasti piktžolę. Vis dėlto pripažinkime, kad dažnai akį patraukia ir priešingi vaizdai: po pat langais augančios varnalėšos, usnys, dilgėlės ir dar daugybė įvairių piktžolių, kurių Lietuvoje priskaičiuota apie 420 rūšių.

Į „Širvintų krašto“ redakciją dažnai kreipiasi žmonės, nežinodami, ką daryti, kai kaimyno kieme ar šalia esančioje pievoje plinta ir dauginasi piktžolės, kai ilgus metus teritorija nešienaujama, o piktžolių sėklos barstomos į visas puses… Yra tokių apleistų sodybų, kurių šeimininkai gyvena mieste, o į kaimą atvažiuoja kelis kartus per metus. Jie visiškai nekreipia dėmesio nei į čia pat kieme augančias dvimetrines dilgėles, nei į jas gerokai praaugusias ir plačiai išsikerojusias varnalėšas. Tokiems „šeimininkams“ netrukdo besibraunantys į kaimyno teritoriją krūmai. Toks piktžolių plantacijos savininkas nesupranta, jog šalia gyvenantiems žmonėms kasdien matyti tokį vaizdelį – menkas malonumas.

Žmonės nežino, ką daryti su tokiais piktžolių veislynais ir teiraujasi, gal galima tokį apsileidusį žmogelį kokiu nors būdu nubausti arba priversti jį sutvarkyti savo namų valdą?

Atrodo, viskas aišku, jeigu kalbama apie piktžoles, kurios auga žemės ūkio naudmenų plotuose. Tada, pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Vilniaus regioninio skyriaus specialistės Jolitos Blažienės, jie gali vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 105 ir 107 straipsniais ir skirti administracines baudas.

105 straipsnis skelbia: „Kovos su augalų karantininiais kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“

107 straipsnyje numatyta: „Žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Tiesa, specialistė prasitarė, kad jų inspekcija kovoja tik su žemės ūkio paskirties laukuose piktžoles „veisiančiais“ savininkais, taigi asmeninę valdą piktžolėmis apleidęs savininkas lyg ir nėra jų dėmesio objektas. Tačiau tokiai Jolitos Blažienės nuostatai prieštarauja ATPK 241 3 straipsnis, kuriame aiškiai sakoma, jog „Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėja šio kodekso 105, 107 ir 107 3 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas“, ir čia plotai, kuriuose auka piktžoles, neskirstomi nei į žemės ūkio, nei į namų valdos paskirties. Pagrįstai susidaro nuomonė, kad ir už kiemuose augančias piktžoles turėtų administracine tvarka bausti būtent ši Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Yra dar viena šio dalyko pusė – dažnai manoma, kad protokolus piktžolių platintojams gali surašyti ir seniūnai ar kiti Savivaldybės administracijos įgalioti specialistai. Širvintų rajono savivaldybės taryba savo 2009-02-27 dienos sprendimu patvirtino „Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisykles“, kurių antro skyriaus šeštame punkte rašoma: „Visi tvarkytojai (individualių namų savininkai ir nuomotojai) privalo valyti, šienauti, prižiūrėti jiems priklausančias ir paskirtas teritorijas.“ Jeigu „pastatų savininkai, kurie nepageidauja arba neturi galimybių prižiūrėti teritorijos, privalo sudaryti sutartis su šias paslaugas teikiančia organizacija.“

Žodžio „privalėti“ kita reikšmė – „būtinai padaryti“. Vadinasi, sodybos šeimininkas turi būtinai savo teritoriją valyti, šienauti, prižiūrėti. ATPK 161 straipsnis numato, kad „Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“ Pagal ATPK, savivaldybių vykdomųjų institucijų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę ne tik policija, bet ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai. Atrodytų, ko dar reikia – tik pirmyn.

Laikinai negyvenamos sodybos ir jų valdos tampa piktžolių dauginimo „plantacijomis“. Apie tokius atvejus pirmiausia reikėtų informuoti seniūną.

Laikinai negyvenamos sodybos ir jų valdos tampa piktžolių dauginimo „plantacijomis“. Apie tokius atvejus pirmiausia reikėtų informuoti seniūną.

Tačiau kai kurie mūsų kalbinti teisėtvarkininkai į tai žvelgia atsargiai, ir štai dėl kokios priežasties. Esmė ta, kad taisyklėse konkrečiai nekalbama apie piktžolių naikinimą, tad atsiranda erdvės teisinėms manipuliacijoms ir ginčams. Seniūnai atsiduria dviprasmiškoje padėtyje, mat baudžiamasis gali drąsiai skųsti jam skirtą nuobaudą teismui ir, pasitelkę gražbyliaujančius advokatus bei Lietuvių kalbos žodyną, įrodinėti, kad, sakykime, šienavimas ir piktžolių naikinimas – tai du skirtingi dalykai. O jeigu atsiras daugiau tokių, kaip vienas gudročius, pareiškęs, jog „Savo kieme ką noriu, tą auginu. Iš dilgėlių verdu sriubą, o varnalėšos man labai patinka – jos tokios gražios…“?

Galbūt todėl pakalbinti Alionių, Gelvonų, Čiobiškio, Musninkų, Kernavės seniūnai sutartinai teigė, kad jie žmonių bausti neskuba, pirmiausia gražiai pasikalba, tada žodžiu įspėja. Ir tik tuo atveju, jei pastangos neduoda rezultatų, surašo protokolus ir tik kraštutiniu atveju kviečiasi komisiją.

Tiesa, apie kokią komisiją kalbėjo seniūnai, taip ir lieka neaišku, mat Širvintų savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė – ekologė Jolita Kolkienė teigė, kad „jokios komisijos nei atsakingo žmogaus kovoje su piktžolėmis rajone nėra“. Tuo tarpu pakalbintas to paties  skyriaus vedėjas Robertas Bartulis tvirtino, kad, reikalui esant, komisija sudaroma, ir į ją įeina būtent ekologas ir pats skyriaus vedėjas. Nuvažiavusi į vietą, komisija kartu su seniūnu įvertina esamą padėtį ir gali pagal atitinkamą ATPK straipsnį skirti administracinę nuobaudą, todėl besidomintiems  šiuo klausimu gyventojams patartina pirmiausia kreiptis pas tos seniūnijos seniūną, kuris privalėtų imtis visų priemonių, užkertančių kelią piktžolių platinimui.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top